- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-147-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Litnobiles“
- Trečiasis asmuo
- R. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2634-904/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Litnobiles“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo R. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Metalo gamybos inžinerija“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovės 2017 m. sausio 19 d., 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. atliktus 6 106,87 Eur mokėjimus (toliau – Ginčo mokėjimai) atsakovei UAB „Litnobiles“ negaliojančiais ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės UAB ,,Litnobiles“ 6 106,87 Eur sumą ieškovės naudai. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Litnobiles“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Šilkuva“. Teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nutartyje konstatuota, kad įmonė buvo nemoki nuo 2016 m. Ginčo mokėjimai negalioja actio Pauliana pagrindu, nes jie atlikti tuo metu, kai ieškovė jau faktiškai buvo nemoki ir nevykdė įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nevykdė pradelstų mokėjimų, be to, buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyta mokėjimų eiliškumo tvarka ir pirmenybė suteikta tik kreditorei UAB ,,Litnobiles“. Nėra jokių duomenų, kad ieškovė privalėjo atlikti ginčijamus mokėjimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi pripažino UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotą tyčiniu, nustatęs, kad didžiosios dalies bendrovės dokumentų buvęs vadovas R. B. bankroto administratorei neperdavė, taip pat 2017 m. birželį sudarė įmonės turto perleidimo sandorį, nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, nors įmonė 2016 metais jau buvo nemoki – 2016 metais turėjo 178 285 Eur vertės turto ir 138 335 Eur trumpalaikių įsipareigojimų. Kiek iš jų buvo pradelstų, Klaipėdos apygardos teismas nenurodė.
5. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iki Ginčo mokėjimų atlikimo ir po jų dideliu mastu vykdė ūkinė komercinę veiklą, teikė subrangos paslaugas stambiausioms Lietuvos ir užsienio pramonės, statybos įmonėms, turėjo daug užsakymų ir pradėtų vykdyti sutarčių. Pagal po ginčijamo mokėjimo gautus avansinius mokėjimus iš užsakovų (pavyzdžiui, iš UAB „Amekus“ 113 460 Eur), sudarinėjo naujas sutartis. Įmonėje 2017 m. sausio 1 d. duomenimis dirbo 30 darbuotojų. Įmonė 2016 m. gruodžio–2017 m. kovo mėn. bendradarbiavo su UAB „Tilta“, užsakinėjo ir pirko tiekėjos UAB „Teknos“ produkciją, ieškovės darbuotojai 2016 m. gruodžio – 2017 m. balandžio mėn. buvo mokomi UAB „Kiwa Inspekta“, buvo perkamos darbo priemonės ir specifinės medžiagos iš UAB „Airgona“, UAB „Hortivita“, UAB „Klijų pasaulis“, UAB „Unis Steel Baltija“, UAB „Knitas“, UAB „Serpantinas“, UAB „Fastas“. Bendrovė veiklai nuomojosi įrangą ir gamybines patalpas iš UAB „Kretingos autoremonto įmonė“. Veiklą vykdė iki 2017 metų vidurio. 2017 m. sausio – balandžio mėn. atliko mokėjimų daugiau nei už 575 tūkst. Eur, gavo pajamų bei avansinių mokėjimų (įplaukų) daugiau nei už 611 tūkst. Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. balandžio 23 d. (t. y. ginčijamo apmokėjimo atlikimo metu ir po jo atlikimo) – mokėjimai sudaro daugiau nei 303 tūkst. Eur, įplaukos daugiau nei 312 tūkst. Eur. Nepadengti įmonės įsiskolinimai atsirado nuo 2017 m. balandžio 23 d., bylos prieš ieškovę inicijuotos nuo 2017 m. liepos 13 d., skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui fiksuojamos nuo 2017 m. lapkričio 15 d. Darbo užmokesčio skolų atsirado nuo 2017 m. gegužės mėnesio.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad iš 138 335 Eur 2016 m. gruodžio 31 d. buvusių UAB „Metalo gamybos inžinerija“ per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų pradelstų buvo tik 54 589,59 Eur. Ginčo mokėjimai buvo atlikti tuo metu, kai įmonė vykdė didelio masto gamybinę veiklą ir per keturis 2017 metų mėnesius gavo 787 027,20 Eur pajamų. Byloje neįrodyta, kad ieškovė dėl atsakovės įvykdyto užsakymo tapo nemoki ar būdama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Taip pat byloje nenustatyta, kokiam sandoriui vykdyti, kokio kreditoriaus reikalavimams tenkinti buvo panaudoti iš atsakovės pirki daiktai (dažai bei gruntas), tačiau, labiau tikėtina, jie buvo panaudoti gamyboje. Taip pat labiau tikėtina, jog ieškovė užsakymams apmokėti, naudojo iš užsakovų gautus avansinius mokėjimus, nes savo laisvų apyvartinių lėšų neturėjo ir neturėjo banko kredito šiai veiklai vykdyti. Taigi sumokėdama už nurodytas prekes ieškovė nesumažino savo turimo turto masės ir kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, nes įsigytos medžiagos buvo naudojamos užsakymams įvykdyti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ mokėjimų atlikimo metu ji negalėjo patenkinti visų savo tiekėjų ir kitų kreditorių reikalavimų, tačiau mokėjimai buvo atliekami.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pagal rangos sutartis užsakymus turėjo įvykdyti iš savo medžiagų, savo jėgomis ir rizika. Ieškovė, sudarydama įvairius sandorius, neturėjo ir negalėjo turėti įvairių specifinių medžiagų ir priemonių užsakovų poreikiams tenkinti, nes ieškovė nėra prekybos įmonė. Taigi jau ikisutartinių santykių metu ir sandorių sudarymo metu visiems sandorių dalyviams buvo aišku, kad tam, kad užsakymai ir rangos darbai būtų atlikti, ieškovė turės įsigyti reikalingų medžiagų ir priemonių, todėl neįrodyta actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – sandorio neprivalomumas.
8. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog Ginčo mokėjimai padaryti turint tikslą vykdyti sudarytus sandorius su užsakovais, todėl ir buvo suteiktas prioritetas užsakyti ir nupirkti metalo gaminius siekiant įvykdyti sandorius ir gauti lėšų atsiskaityti su kitais savo klientais – prekių ir paslaugų teikėjais. Ieškovė gavo prekes, kurios, daugiau tikėtina, buvo sunaudotos vykdant rangos ir kitus darbus, taigi reikalavimas grąžinti už įvykdytą užsakymą sumokėtus pinigus nepagrįstas. Reikalavimas grąžinti už prekes sumokėtas sumas, net ir įrodžius, kad užsakymas (pirkimas–pardavimas) ir atlikti pagal jį mokėjimai neteisėti, nepagrįstas ir atmestinas neįrodžius pardavėjo (atsakovės) nesąžiningumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „Metalo gamybos inžinerija“ apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Klaipėdos apygardos teisme, nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. eB2-1631-524/2017, įrodinėjimo dalykas buvo UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumas, ir teismas padarė išvadą, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ yra nemoki, įvertinęs 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis. Nemokumo atsiradimo momento vertinimas iš naujo reiškia prejudicinių faktų neigimą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182, 279 straipsnių reikalavimų nesilaikymą.
9.2. Nors tuo pačiu Ginčo mokėjimų laikotarpiu skolininkė UAB „Metalo gamybos inžinerija“ savo pasirinkimu atsiskaitė dar su keliais kreditoriais, ši aplinkybė, kad tuo pačiu laikotarpiu skolininkė savo pasirinkimu atsiskaitė dar su keliais tos pačios eilės kreditoriais, nepašalina padaryto pažeidimo, kadangi atsiskaitė ne su visais kreditoriais, su kuriais CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta tvarka turėjo atsiskaityti.
9.3. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsiskaitymas su atsakove pažeidė imperatyviąsias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnis), t. y. CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui). Be to, iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė neturėjo pakankamai lėšų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, kurių mokėjimo terminai buvo suėję iki Ginčo mokėjimų atsakovei atlikimo. Skolininkė, būdama nemoki, jeigu įstatymuose nedraudžiama, turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nei vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka tai, jeigu skolininkė iš keleto kreditorių išskiria vieną ar kelis ir visiškai su jais atsiskaito. Toks skolininkės veiksmas reiškia jos nesąžiningumą, o tam tikromis aplinkybėmis užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
9.4. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų domėjusi ieškovės patikimumu, prašiusi informacijos apie jos turtinę padėtį ar turimus įsipareigojimus. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jos domėjimąsi ieškovės turtine padėtimi ir įsipareigojimais, Ginčo mokėjimų metu.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Litnobiles“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė domėjosi ieškovės turtine padėtimi ir teismo posėdžiuose, į kuriuos ieškovės atstovas nė sykio nebuvo atvykęs, dėl to pateikė paaiškinimus. Atsakovė domėjosi ieškovės turtine padėtimi jai prieinamomis priemonėmis (viešai skelbiama įmonės informacija) ir Ginčo mokėjimų metu nežinojo apie kitus kreditorius, kurių teises būtų galėjusi pažeisti. Informacija apie kitus kreditorius tapo pasiekiama tik 2017 m. balandžio 23 d. „Credit Info“ duomenų bazėje ir tik asmenims, kurie už ją apmoka. Tačiau atsakovė paskutinį sandorį su ieškove sudarė dar 2017 m. balandžio 19 d., o gavus viešai prieinamą informaciją apie ieškovės neatsiskaitymą su kitais kreditoriais, bendradarbiavimas su ieškove buvo baigtas.
10.2. Kaip teisingai nustatė teismas, Ginčo mokėjimai buvo privalomi ir atitiko įprastą verslo praktiką (ieškovė pagal rangos sutartis užsakymus turėjo įvykdyti iš savo medžiagų savo jėgomis ir rizika. Ieškovė, sudarydama įvairius sandorius, neturėjo ir negalėjo turėti įvairių specifinių medžiagų ir priemonių užsakovų poreikiams tenkinti, nes ieškovė nėra prekybos įmonė). Ši Teismo išvada yra teisinga, nes natūralu, kad be medžiagų neįmanoma buvo įgyvendinti sutartis, o, neįgyvendinus sutarčių įmonė negauna pajamų ir negali atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl Ginčo mokėjimų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumo
13. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-524/2017 ieškovei UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Šilkuva“. Bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis, nes UAB „Metalo gamybos inžinerija“ neįvykdė teismo nustatytos pareigos pateikti aktualius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki, remdamasis 2016 m. įmonės balanso duomenimis, pagal kuriuos UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turėjo turto iš viso už 178 285 Eur, o jos skoliniai įsipareigojimai sudarė 138 335 Eur.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog nors UAB „Metalo gamybos inžinerija“ 2016 metais jau buvo nemoki, tačiau tuo metu ji turėjo 178 285 Eur vertės turto ir 138 335 Eur trumpalaikių įsipareigojimų, iš kurių 54 589,59 Eur buvo pradelsti. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iki Ginčo mokėjimų atlikimo ir po jų dideliu mastu vykdė ūkinę komercinę veiklą, teikė subrangos paslaugas stambiausioms Lietuvos ir užsienio pramonės, statybos įmonėms, turėjo daug užsakymų ir pradėtų vykdyti sutarčių. Veiklą vykdė iki 2017 metų vidurio. 2017 m. sausio – balandžio mėn. atliko mokėjimų daugiau nei už 575 tūkst. Eur, gavo pajamų bei avansinių mokėjimų (įplaukų) daugiau nei už 611 tūkst. Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. balandžio 23 d. (t. y. Ginčo mokėjimų atlikimo metu ir po jo atlikimo) – mokėjimai sudaro daugiau nei 303 tūkst. Eur, įplaukos daugiau nei 312 tūkst. Eur. Teismas sprendė, kad Ginčo mokėjimai buvo atlikti tuo metu, kai įmonė vykdė didelio masto gamybinę veiklą ir per keturis 2017 metų mėnesius gavo 787 027,20 Eur pajamų. Byloje neįrodyta, kad ieškovė dėl atsakovės įvykdytų užsakymų tapo nemoki ar būdama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui.
15. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamo sprendimo motyvais dėl jos finansinės padėties vertinimo Ginčo mokėjimų atlikimo laikotarpiu, nurodo, kad Klaipėdos apygardos teisme sprendžiant bankroto bylos UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškėlimo klausimą įrodinėjimo dalykas buvo ieškovės nemokumas. Minėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas jau buvo padaręs išvadą, kad įmonė yra nemoki, remdamasis 2016 m. įmonės balanso duomenimis. Ieškovės vertinimu, nemokumo atsiradimo momento vertinimas iš naujo reiškia prejudicinių faktų neigimą ir CPK 182, 279 straipsnių reikalavimų nesilaikymą. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
16. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, siekiant išsiaiškinti, ar ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus), arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Vien ta aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu skolininkas iš esmės yra nemokus, dar nereiškia, kad tokiu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės bei sumažėjo reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi. Pirmosios instancijos teismas ne iš naujo vertino ieškovės nemokumo atsiradimo momentą, bet sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė dėl atsakovės įvykdytų užsakymų tapo nemoki ar būdama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, skundžiamu sprendimu nebuvo kvestionuojami Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi, kuria UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškelta bankroto byla, nustatyti prejudiciniai faktai, tačiau vertinama, ar UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nemokumas, atliekant Ginčo mokėjimus, nepažeidė kreditorių teisių.
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų
17. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, išankstiniai Ginčo mokėjimai už užsakytas medžiagas (dažus bei gruntą) nepažeidė kitų kreditorių teisių, nes užsakydama ir sumokėdama už jas atsakovei ieškovė siekė tinkamai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teismas, spręsdamas bankroto bylos ieškovei iškėlimo klausimą bei pripažindamas įmonės bankrotą tyčiniu, neturėjo šioje byloje pateiktų duomenų apie 2016 m. faktiškai pradelsus mokėjimus, tokius įrodymus ir skaičiavimus ieškovė teismui pateikė vėliau. Byloje įrodyta, kad iš 138 335 Eur 2016 m. įmonės turėtų per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų pradelsti buvo tik 54 589,59 Eur. Išankstiniai Ginčo mokėjimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. Įmonė vykdė nemenko masto gamybinę veiklą ir per pirmus keturis 2017 m. mėnesius gavo 787 027,20 Eur pajamų. Byloje neįrodyta, kad ieškovė dėl atsakovės įvykdyto užsakymo tapo nemoki ar būdama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Taip pat byloje nenustatyta, kokiam sandoriui vykdyti, kokio kreditoriaus reikalavimams tenkinti buvo panaudoti iš atsakovės pirktos medžiagos, tačiau, daugiau tikėtina, jie buvo panaudoti gamyboje. Be to, ieškovė užsakymams apmokėti, daugiau tikėtina, naudojo savo užsakovų avansinių mokėjimų dalį, nes savo laisvų apyvartinių lėšų neturėjo ir neturėjo banko kredito veiklai vykdyti. Taigi sumokėdama už medžiagas ieškovė nesumažino savo turimo turto masės ir kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad mokėjimų atlikimo metu ji negalėjo patenkinti visų savo tiekėjų ir kitų kreditorių reikalavimų, tačiau mokėjimai buvo atliekami.
19. Kaip jau minėta nutarties 17 punkte, nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius kitų UAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditorių teisių pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė actio Pauliana instituto ir ieškinio šiuo pagrindu netenkino.
Dėl Ginčo mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu
20. Ieškovė taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu, teigdama, kad atsiskaitymas su atsakove pažeidė imperatyviąsias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnis), t. y. CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui). Be to, iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė neturėjo pakankamai lėšų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, kurių mokėjimo terminai buvo suėję iki Ginčo mokėjimų atsakovei atlikimo. Skolininkė, būdama nemoki, jeigu įstatymuose nedraudžiama, turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nei vienam kreditoriui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.
21. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
22. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo ir jį paskatinusio įstatymų leidėjo tikslų išplaukia, kad, pirma, CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų –neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis, reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Taigi kasacinis teismas, apibendrindamas aiškinamą normą, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes ir atsižvelgdama į aktualią kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto administratorius neturėjo teisinio pagrindo ginčyti ieškovės ir atsakovės sudarytų Ginčo mokėjimų, argumentuojant, kad atsiskaitymas su atsakove pažeidė imperatyviąsias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnis), t. y. CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, nes CK 6.930¹ straipsnyje nėra reglamentuota nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir šis straipsnis nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti.
24. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.