- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-1475-115/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00140-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Z. M. prašė teismo panaikinti 2009 m. gruodžio 11 d. dovanojimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti jai 1,10 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, siekdama užtikrinti tinkamą sprendimo įvykdymą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti atsakovui priklausantį ginčo žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir areštavo atsakovui A. P. priklausantį 1,10 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teisėmis į nekilnojamąjį turtą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti bylos nagrinėjimas arba tapti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymas, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Atsakovas A. P. atskiruoju skundu prašo 2011 m. kovo 29 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti bei ieškovės prašymą dėl jų taikymo atmesti. Paaiškina, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukėlė atsakovo žmonai sveikatos problemų, papildomą psichologinę įtampą. Pritaikytas turto areštas yra neprotingas, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą, jos yra neproporcionalios bei nesusijusios su ieškinio dalyku. Ieškinys buvo pareikštas ir priimtas pažeidžiant bylų teismingumo taisykles.
Atsiliepimas
Ieškovė Z. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškina, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos, naikinti jų atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, remdamasis CPK 144 str. 1 d., dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu busimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
Byloje nustatyta, kad pareikštas ieškininis reikalavimas yra susijęs su dovanojimo sutarties, sudarytos bylos šalių, panaikinimu ir padovanoto daikto grąžinimu ieškovės nuosavybėn. Teismui patenkinus ieškinį atsakovui A. P. nuosavybės teise priklausantis 1,10 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), būtų grąžintas Z. M. nuosavybėn. Esant tokiai situacija egzistuoja objektyvi tikimybė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko betarpiškai pasunkėtų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, arba jis apskritai taptų neįmanomas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra pagrįstos. Nei ekonomiškumo, nei proporcingumo, nei šalių interesų pusiausvyros principai parenkant taikomas laikinąsias apsaugos priemones pažeisti nebuvo, kadangi teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra mažiausiai varžanti atsakovo teises bei kartu užtikrinanti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atskirojo skundo argumentai dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi grindžiami ne konkrečiais įrodymais, bet hipotetiniais atsakovo pasvarstymais (CPK 177, 178 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių poveikiu atsakovo žmonos sveikatai, psichologinei atmosferai šeimoje, paliekami nenagrinėti kaip nesusiję su ginčo dalyku. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į aplinkybę, jog remiantis CPK 146 str. 2 d. teismui atmetus ieškovės ieškinį, atsakovas įgis teisę iš ieškovės reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atskirai nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su bylų teismingumo taisyklių pažeidimu, kadangi šis klausimas nėra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieškovės Z. M. prašytas laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos teismo nutarties teisingumu ir pagrįstumu, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.