Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R., nedalyvaujant atsakovui A. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. Š. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas A. Š. dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl ligos (vidutinis protinis atsilikimas, depresija ir kt.), negali auklėti, rūpintis savo dukters A. Š. sveikata, jos dvasiniu ir moraliniu ugdymu, neturi socialinių įgūdžių ir neužtikrina vaikui saugios aplinkos, neturi tėvystės įgūdžių prižiūrėti mažametę dukterį A.. Nuo 2020-07-10 jam pačiam nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Kadangi atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali tinkamai pasirūpinti savo mažamete dukterimi A. Š., negali tinkamai vykdyti savo, kaip tėvo pareigų, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomas jo dukters atskyrimas nuo tėvo. Kadangi atskyrus vaikus nuo tėvų, išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą, į atsakovo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą, dukteriai skirtas išlaikymo lėšas uzufrukto teise paskiriant tvarkyti I. N.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi A. Š. jau yra nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja ir turto administratore paskirta I. N., A. Š. globos vieta nustatyta su globėja I. N.. Teismui patenkinus ieškinį, t. y. atskyrus nepilnametę A. Š. nuo tėvo A. Š., ieškovas prašo teismo neinicijuoti civilinės bylos dėl nuolatinės globos, globėjos ir gyvenamosios vietos nustatymo nepilnametei A. Š., nes nuolatinės globos klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia 2020-09-11 teismo nutartimi (CPK 496 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės aplinkybės

6. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti duomenys apie vaiką – A. N., gim. (duomenys neskelbtini), motiną – R. N., duomenų apie vaiko tėvą – nėra (b. l. 6).

7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atskyrė nepilnametę A. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos R. N., priteisė iš R. N. išlaikymą nepilnametei A. N. mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 39 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020-01-31) iki vaiko pilnametystės, nepilnametės išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė laikinąją globėją I. N. (b. l. 9-17).

8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatė nepilnametei A. N. nuolatinę globą, paskyrė A. N. nuolatine globėja I. N., nepilnamečiam vaikui A. N. priteisto išlaikymo išieškotoja ir turto administratore paskyrė I. N., nustatė A. N. nuolatinę gyvenamąją vietą su globėja I. N. (b. l. 18-20).

9. A. Š. pripažinus tėvystę, (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie motiną – R. N., tėvą – A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vaikui suteikta Š. pavardė.

10. (duomenys neskelbtini) mirė mažametės A. Š. motina R. N. (b. l. 8).

11. Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro direktoriaus 2021-11-12 Įsakymu Nr. ĮAV-243(1.17) nutarta A. Š. šeimai nuo 2021-11-15 teikti socialines paslaugas, paskirta socialinė darbuotoja darbui su šeimomis (b. l. 21).

12. 2021 m. lapkričio 24 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) gavo A. Š. prašymą jo mažametės dukters A. Š. globėja paskirti I. N.. A. Š. prašyme nurodė, kad negali savarankiškai auginti dukters, kadangi turi sveikatos sutrikimų, neturi nuosavo būsto, tėvystės įgūdžių auginti dukterį, nes nuo pat dukters gimimo dukterį augino senelė I. N.. Dukters A. Š. motina R. N. (duomenys neskelbtini) mirė nuo Covid-19 (b. l. 22).

13. NDNT informacinės sistemos duomenų bazės išraše nurodyta, kad A. Š. laikotarpiu nuo 2020-07-10 iki 2047-07-08 nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, nurodžius įtakojančias diagnozes – (duomenys neskelbtini), nuo 2020-07-10 nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, įtakojanti diagnozė – F71.1 (b. l. 23).

14. UAB „Medicinos namai“ 2021 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 6SD-9489 nurodyta, kad A. Š. 2020 metais buvo konsultuotas psichologo ir psichiatro. Jam nustatytos šios diagnozės: (duomenys neskelbtini). Taip pat pacientui nustatytas 30 procentų darbingumas. Pateiktas 2021 m. gruodžio 14 d. gydytojo įrašas (b. l. 24-25).

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.179 str.), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad tokiais atvejais turi būti nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

16. Teismas pažymi, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencija numato galimybę riboti vaiko ir tėvų bendravimą valstybių dalyvių vidaus įstatymuose nustatyta tvarka, kai tai reikalinga vaiko interesams. Toks ribojimas atitinka tėvų teisių, susijusių su vaikais, įgyvendinimo sustabdymą, tačiau pati tėvystė išlieka, taip pat ir tam tikros įstatyme nustatytos teisės ir pareigos.

17. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi.

18. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Kaip nustatyta byloje – atsakovui nustatytas 30 procentų darbingumas dėl diagnozių: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 386 „Dėl Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašo patvirtinimo“ 1, 2, 6 punktais, asmuo, turintis organinių ir simptomatinių psichikos sutrikimų (F00-F09), sergantis psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant psichoaktyviąsias ar lakias medžiagas, kelių rūšių narkotikus (F10–F16, F18, F19), taip pat turintis suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimų, protinį atsilikimą (F60-F69, F70-F79), negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ligos) bei dėl kitų susiklosčiusių aplinkybių (neturi gyvenamosios vietos, tėvystės įgūdžių), atsakovas šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą dukters priežiūrą, jos auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas tėvo teises ir pareigas. Be to, nepilnametis vaikas buvo atskirtas nuo motinos ankstesniu teismo sprendimu, šiuo metu yra našlaitė, nes motina mirė (duomenys neskelbtini). Nustačius dvi tarpusavyje susijusias aplinkybes (abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas) teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepilnametę A. Š. atskirti nuo tėvo A. Š. dėl jo ligos (CK 3.179 straipsnio 1 dalis), o ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 straipsnis).

19. CK 3.179 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. CK 3.179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo, motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvams išlieka teisė vaiką lankyti, todėl, nors ir negalėdami nuolat gyventi su vaiku, tėvai gali puoselėti santykius su vaiku, toliau palaikyti emocinį ryšį.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

20. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

21. Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

22. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui A. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas nedirba, teismui taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovas turi kokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Prašyme bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsakovas nurodė, kad sutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu vaikui. Duomenų, kad turėtų kitų išlaikomų asmenų, nėra. Siekiant užtikrinti atsakovo nepilnamečio vaiko interesus bei vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti savo vaiką, jam nustatytas 30 proc. darbingumas, t. y. iš esmės nėra darbingas, turi psichikos sveikatos ir kitų sveikatos problemų, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. Š. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2021-12-20, iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina globėja I. N. (CK 3.202 str. 2 d.).

Dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

23. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė nepilnametei A. Š. nuolatinę globą, paskyrė jos nuolatine globėja I. N., priteisto išlaikymo išieškotoja ir turto administratore taip pat paskyrė I. N., nustatė nuolatinę gyvenamąją vietą su globėja, t. y. nepilnamečio vaiko nuolatinės globos, globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos klausimas jau buvo išspręstas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas sutiko, kad I. N. ir toliau globotų A. Š.. Teismui nepateikta duomenų, kad I. N. netinkamai atlieka globėjos pareigas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas neinicijuoja naujos civilinės bylos dėl nepilnamečio vaiko A. Š. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus jai paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį.

25. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl patenkinus reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 85 Eur žyminio mokesčio už tėvų valdžios apribojimą ir 27 Eur (100 Eur*12 mėn. * 3 proc.*75 proc.) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymo dydį, iš viso 112 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis) žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo priteistinos 22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Atskirti vaiką A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuo tėvo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021-12-20) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti globėjai I. N. uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtomis lėšomis.

Priteisti valstybei iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 112 Eur (vieno šimto dvylikos eurų) dydžio žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.