Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą ir BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų,

pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakciją) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 25 (dvidešimt penkioms) paroms arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė M. M. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė M. M. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas T. R.. Dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo M. M. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

12. Teisėjų kolegija pažymi, jog paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, galima tik įstatyme konkrečiais atvejais: nustačius BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytas aplinkybes arba, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai teismas padaro išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas sprendė švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, tačiau tokią galimybę motyvuotai ir, kolegijos nuomone, pagrįstai atmetė.

16. Atkreiptinas dėmesys į LAT kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl BK 54 str. 3 d. taikymo skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d. Šioje nutartyje išaiškinta, kad sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

18. Iš to, kas buvo išaiškinta paminėtose kasacinėse nutartyse, matosi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 str. 3 d. taikymo, nors ir toliau pažymi, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Svarbiausia yra tai, kad būtent tų aplinkybių visetas ir leidžia padaryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principams.

21. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad M. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jis nuo antros ikiteisminio tyrimo apklausos ir teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus apie šių veikų aplinkybes, savo atliktus veiksmus. Galima sutikti ir su tuo, kad jis nesiekė sumažinti savo vaidmens nusikalstamų veikų padaryme ar net perkelti baudžiamąją atsakomybę kitam nuteistajam. Tačiau toks M. M. elgesys, jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdus gailėjimasis, jau yra įvertinas. Teismas tokį jo elgesį pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis buvo sąlygotas ir susiklosčiusių aplinkybių. Iš bylos matosi, kad policijos pareigūnai buvo gavę informaciją apie tai, jog M. M. iš užsienio valstybių į Lietuvos Respubliką per kitą asmenį gabens narkotines medžiagas. Tikrindami šią informaciją policijos pareigūnai nuvyko į degalinę, į kurią buvo atvykęs vairuotojas, kuris savo vairuojamu krovininiu automobiliu, į Lietuvos Respubliką gabeno narkotines medžiagas, kurias M. M. jam perdavė V. F. R.. Į šią degalinę atvyko ir M. M., kuriam vairuotojas perdavė krepšį su narkotinėmis medžiagomis. Kai M. M. savo automobiliu išvažiavo iš degalinės, apie tai policijos pareigūnai pranešė kitiems pareigūnams, kurie turėjo nuteistojo vairuojamą automobilį sustabdyti ir patikrinti dėl narkotinių medžiagų. Į policijos pareigūnų reikalavimą sustoti M. M. nereagavo. Priešingai, jis padidinęs greitį važiavo toliau per kelias gyvenvietes. Net keli policijos pareigūnų ekipažai dideliu greičiu besivydami nuteistąjį bandė sustabdyti jo vairuojamą automobilį. Dideliu greičiu sprukdamas nuo policijos ir nevykdydamas jų reikalavimo sustoti M. M. pro automobilio langą išmetė kuprinę su joje buvusiomis narkotinėmis medžiagomis. Tik pareigūnams tarnybiniu automobiliu užblokavus kelią M. M. sustojo. Jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, M. M. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdus gailėjimasis buvo sąlygotas to, kad jis buvo užkluptas jas darant ir netgi su savimi turėjo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kuriomis norėjo atsikratyti išmetant jas pro automobilio langą. Nors teismas pagrįstai nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į šią aplinkybę atsižvelgė skirdamas bausmes pagal bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, tačiau tokio nuteistojo prisipažinimo nėra pagrindo vertinti dar ir kaip išskirtinės aplinkybės ir tuo pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas M. M. elgesį nusikalstamos veikos darymo metu, teisingai pažymėjo, kad siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nevykdydamas policijos pareigūnų reikalavimų sustoti, dideliu greičiu važiuodamas per gyvenvietes M. M. sukėlė pavojų ir kitiems asmenims. Vertindama nuteistojo ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kontrabandos būdu gabentų ir neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų kiekį. M. M. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – kokainu, kurio kiekis iš viso buvo 2 677,952 g. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad toks kiekis žymiai, t. y. daugiau nei 26 kartus, viršijo kiekį, kuris pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ laikomas labai dideliu kiekiu. Svarbu ir tai, kad šias labai didelį kiekį narkotines medžiagas nuteistasis turėjo tikslą parduoti, iš to užsidirbti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. M. veiksmai nesukėlė sunkių pasekmių, nes narkotinės medžiagos nebuvo realizuotos potencialiems jos vartotojams. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuteistojo veikos padarytos tyčia, o tai, jog narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, nepriklausė nuo jo valios, tam kelią užkirto policijos pareigūnų veiksmai. Iš bylos matosi, kad nusikalstamos veikos buvo iš anksto apgalvotos ir suplanuotos. Būtent M. M. buvo nusikalstamų veikų iniciatorius, jo atlikti veiksmai (narkotinių medžiagų įsigijimas O., vairuotojo suradimas, jam šių medžiagų perdavimas, koordinavimas) buvo itin svarbūs darant nusikalstamas veikas. Be tokių nuteistojo veiksmų labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtas disponavimas ir jų gabenimas kontrabanda būtų apskritai neįmanomas. Pažymėtina, kad M. M. anksčiau teistas septynis kartus, yra atlikęs ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau vėl pats sąmoningai darė naujus nusikaltimus, tarp jų sunkų ir labai sunkų, žinodamas ir suprasdamas, kad tokie jo neteisėti veiksmai yra draudžiami ir baudžiami.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta nei išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo M. M. padarytas nusikalstamas veikas ar jo asmenybę, nei kitokios tas veikas ir nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumos, kurios leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų būti skiriamos švelnesnės dydžiu arba rūšimi, negu BK 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytos bausmės. Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Į nuteistojo M. M. prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir jo nuoširdų gailėjimąsi jau buvo atsižvelgta tiek nustatant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tiek skiriant bausmes pagal bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Svarbu ir tai, kad teismas pagrįstai nustatė ne tik jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog jis BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir šias veikas padarė recidyvistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenusveria dviejų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skunde nurodomos aplinkybės, kurias teismas jau įvertino, nors ir yra svarbios, tačiau nėra išimtinės, jos yra įprastos ir būdingos visiems, darbą ir šeimą turintiems asmenims. Kita vertus, į šias aplinkybes teismas atsižvelgė skirdamas BK straipsnių sankcijose numatytas artimas minimumui laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam M. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) paskirtos artimos minimalioms sankcijose numatytoms laisvės atėmimo bausmėms nėra aiškiai per griežtos, tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

23. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nelaikydamas aplinkybių – kad M. M. yra dirbantis, vedęs, augina mažamečius vaikus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, mamos nurodymu padeda jai buityje, išskirtinėmis, padarė prieštaraujančią LAT formuojamai teismų praktikai. Skunde gynėjas nurodė konkrečias LAT kasacines nutartis bylose Nr. 2K-455-648/2015, 2K-436-489/2016, 2K-24-689/2019. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu, palaikydamas kito nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, M. M. gynėjas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, nesivadovavo LAT kasacinėmis nutartimis analogiško pobūdžio bylose, o būtent – LAT kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-316-788/2019, 2K-179-693/2019, 2K-312-222/2019 bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 1A-227-318/2019.

24. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455-648/2015 kasacinis teismas pritarė žemesnių instancijų teismų išvadai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertinęs, jog nusipirkęs 5,803 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių nuteistasis neturėjo išankstinio tikslo užsiimti jų platinimu, nebuvo konstatuota, kad jis būtų vertęsis sistemingu narkotinių medžiagų pardavinėjimu ar turėjęs tokį tikslą ateityje, platinimo atvejis buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Šios aplinkybės lėmė mažesnį veikos ir asmenybės pavojingumą. Galima sutikti su tuo, kad kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016, nuteistiesiems taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek kasacinės instancijos teismai nurodė, jog mažesnį nuteistųjų pavojingumą rodo tai, jog bendrais veiksmais kontrabandos būdu į Lietuvą atgabentas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – heroino galutinio adresato nepasiekė, kitiems asmenims realių neigiamų pasekmių nesukėlė. Tačiau iš šios nutarties matosi, kad kasacinės instancijos teismas mažesnį nuteistųjų pavojingumą siejo ir su tuo, kad nenustatyta, jog narkotinės medžiagos buvo gabenamos turint tikslą platinti. Teismas įvertino ir kiekvieno nuteistojo indėlį (vienas iš jų buvo iniciatorius, kitas – tik epizodiškai vykdė nurodymus), darant nusikalstamas veikas, bei jų asmenybes (vienas iš jų anksčiau nebuvo teistas, kitas – buvo teistas, jauno amžiaus, turi mažametę dukrą ir pan.). Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-698/2019 kasacinis teismas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, iš tikrųjų pažymėjo, jog rekomendacijos nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes; BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Toje pačioje nutartyje LAT nurodė ir tai, kad BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje aptariamoje byloje asmuo buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, įvertino nuteistojo asmenybę, kuri charakterizuojama tik teigiamai, anksčiau jis nebuvo nusikaltęs ir teistas, nusikalto atsitiktinai, veikė dėl staiga kilusios tyčios, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gyvena užsienio valstybėje, augina tris mažamečius vaikus, vienas išlaiko šeimą bei moka paskolą bankui. Įvertino ir tai, kad nuteistojo atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė labai sunkias pasekmes iš esmės vien todėl, kad nukentėjusysis buvo su akiniais, ko neįvertino nuteistasis suduodamas jam smūgį į veidą. Atsižvelgiant į aptartą apeliaciniame skunde nurodytą LAT teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad savo faktinėmis aplinkybėmis, kurios apibūdina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bei nuteistųjų asmenybės iš esmės skiriasi nuo susiklosčiusių aplinkybių nagrinėjamoje byloje ir paties M. M. asmenybės.

25. Tokią pačią išvadą teisėjų kolegija daro ir dėl nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nurodytų kasacinio ir apeliacinio teismų nutarčių. Iš LAT nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019, kurioje buvo atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-318/2019, matosi, kad nuteistajam, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas siejamas su jo nusikalstamos veikos ir asmenybės mažesniu pavojingumu. Buvo įvertina, kad nuteistasis atliko tik kurjerio funkciją, siekdamas išspręsti savo finansines problemas, nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o narkotinė medžiaga, kuria neteisėtai disponavo nuteistasis, buvo augalinės kilmės – kanapių dervos, šios medžiagos buvo sulaikytos, į apyvartą nepateko. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė – anksčiau neteistas, serga X, dirba pagal individualią veiklą, turi mažamečių vaikų, už kuriuos gauna socialines išmokas, žmonos pajamos nedidelės, tėvai pensinio amžiaus. Visos šios aplinkybės leido padaryti išvadą, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra tipinis, mažesnio pavojingumo nei įprasta tokiems nusikaltimams, be to, ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumas visuomenei nėra didelis. Tokiai išvadai pritarė LAT. Baigiamųjų kalbų metu nuteistojo M. M. gynėjas nurodė, kad aptartoje byloje šeimyninės aplinkybės panašios į nagrinėjamos bylos. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, apibūdinančios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistųjų atlikti veiksmai darant nusikalstamas veikas bei jų asmenybės itin skiriasi. Juk nagrinėjamoje byloje M. M. vaidmuo buvo pats svarbiausias, jis atliko svarbiausius veiksmus siekiant labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kokainą gabenti kontrabandos būdu ir jomis neteisėtai disponuoti turėdamas tikslą jas parduoti. Aptartoje baudžiamojoje byloje svarbią reikšmę, vertinant nuteistojo asmenybę, turėjo ne tik nuteistojo šeimyninė padėtis, jog jis turi mažamečius vaikus, kaip ir M. M., tačiau nuteistojo sveikatos būklė – jo sunki liga. Kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019 kasacinis teismas pritarė žemesnės instancijų teismų išvadai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertinęs nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes (prisipažinimą padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas ir administracine tvarka, sveikatos būklę (50 proc. neįgalus), registruotas darbo biržoje, turi pilnametį ir du nepilnamečius vaikus, užsiima savanoriška veikla) įvertino kartu su nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kad nuteistasis neteisėtai laikė ir kėsinosi parduoti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kuri savo kiekiu nežymiai viršijo teisės akto nustatytą labai didelį šios medžiagos kiekį, jog jis nebuvo šios veikos padarymo iniciatorius, jo nusikalstama veika pasireiškė iš esmės pasyviais veiksmais, daugiau atsitiktinio pobūdžio. Taigi ir šios aptartos bylos faktinės aplinkybės, apibūdinančios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo dalyko kiekis), nuteistojo atlikti veiksmai (labiau pasyvaus pobūdžio, atsitiktiniai) taip pat skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių. Dar kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-222/2019 kasacinės instancijos teismas nurodė, kad žemesnių instancijų teismai, taikydami BK 54 straipsnio 3 dalį, įvertino ir tai, jog nuteistieji padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, veikė organizuota grupe, šiam nusikaltimui buvo kruopščiai pasiruošę, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė, jog vienas iš nuteistųjų anksčiau neteistas, nėra padaręs kitokių (administracinių) teisės pažeidimų, o kitas, nors ir teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, nesusijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistieji disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių derva (hašišu). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje veikdamas bendrininku grupe su kitu nuteistuoju M. M. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kokainu, be to, šias medžiagas dar ir gabeno kontrabandos būdu. Be to, M. M. anksčiau teistas net kelis kartus, taip pat ir už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, ir už neteisėtą laikymą nedidelio kiekio narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų platinti.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, be kita ko, yra nurodęs, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartose LAT išnagrinėtose baudžiamosiose bylose priimtose nutartyse nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje sprendžiant švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės M. M. paskyrimo klausimą. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ir gynėjo baigiamųjų kalbų metu nurodomos kasaciniame ir apeliaciniame teisme išnagrinėtų baudžiamųjų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių. Todėl tose bylose priimti sprendimai negali būti laikomi ir taikomi kaip precedentai šioje nagrinėjamoje byloje.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių M. M. padarytų nusikalstamų veikų ar paties nuteistojo asmenybės pavojingumą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad BK 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjo nurodomos aplinkybės ar jų visuma nėra susijusi su daug mažesniu M. M. asmenybės ir jo padarytų veikų pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) nuteistajam M. M. paskirtos artimos minimalioms BK straipsnių sankcijose nustatytos laisvės atėmimo bausmės atitinka tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Šios bausmės nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos ir jos yra teisingos. Tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, taip pat ir skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodyta teisminė praktika.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. M. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.