Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-389-316-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2012-09-26Šiaulių apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-02-26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-04-18Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-18
Bylos Nr.
1A-389-316-2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00454-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis (pirm.), Vaclovas Iždonas, Gražvydas Poškus
Nuteistasis
J. S.
Advokatai
Kristina Pugačienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-389-316/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00454-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.1., 1.2.29.3., 2.4.2.1., 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Gražvydo Poškaus, Vaclovo Iždono,

sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,gynėjai advokatei Kristinai Pugačienei,nuteistajam J. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių; pagal BK 302 str. 1 d. areštu 35 paroms. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, taikant BK 65 str. nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių. Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad 2011 metų lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) mieste, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 27,6858 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neteisėtai gabeno šias narkotines medžiagas iki savo gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur 25,3466 g kanapių ir jų dalių, neteisėtai laikė iki 2011 m. lapkričio 24 d. 23 val. 55 min., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, o 2,3392 g kanapių ir jų dalių 2011 m. lapkričio 24 d., apie 23 val. 30 min., pasiėmęs iš namų, neteisėtai gabeno prie (duomenys neskelbtini), esančio namo, kur 2011 m. lapkričio 24 d. apie 23 val. 45 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir narkotinės medžiagos buvo rastos bei paimtos kratos metu, neturėdamas tikslo platinti.

Be to, J. S. nuteistas už tai, kad nuo 2011 metų, tiksliai nenustatyto laiko savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinių asmenų dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. D., ir automobilio ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), kol šiuos dokumentus 2011 m. lapkričio 24 d. 23 val. 55 min., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2012 m. gegužės 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir J. S. pagal BK 259 str. l d. kvalifikuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 260 str. l d. ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 302 str. l d., taikant BK 65 str. nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį prokuroras prašo palikti nepakeistą.

Skunde prokuroras nurodo, kad J. S. buvo kaltinamas pagal BK 260 str. l d., tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį J. S. atžvilgiu, nenurodė ir neargumentavo, kokiais įrodymais remiasi, pripažindamas J. S. kaltu pagal BK 259 str. l d. Skunde teigiama, kad teismas, sprendimą dėl J. S. veikos perkvalifikavimo iš BK 260 str. l d. į BK 259 str. l d. priėmė remdamasis vien tuo, kad J. S. nepripažino padaręs nuskalstamos veikos, numatytos BK 260 str. l d. Prokuroras skunde pažymi, kad byloje nustatyta, jog J. S. namuose laikė 27,6858 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, šios medžiagos buvo padalintos į 31 paketėlį ir paruoštos dozėmis, kurias J. S. laikė savo namuose, o dar tris paketėlius J. S. gabeno su savimi, kuomet buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Skunde teigiama, kad J. S. už narkotines medžiagas pardavėjui sumokėjo pakankamai didelę pinigų sumą – 840 Lt – ir pats įgytas narkotines medžiagas susmulkino kratos metu pas jį namuose rasta trintuve. Be to, nurodo, kad pirminės apklausos (2011-11-25) metu J. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad dalį įgytų narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių – jis būtų pardavęs, jeigu kas nors iš pažįstamų būtų prašęs parduoti, ir už parduodamą kanapių gramą būtų prašęs iki 30 Lt.

Skunde prokuroras taip pat pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja L. L., atlikusi J. S. apklausas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog J. S. apklausa, kurios metu jis visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. l d., padarymo, protokolas buvo surašytas taip, kaip J. S. pasakojo, apklausoje dalyvaujant gynėjai, o vėliau ikiteisminio tyrimo metu J. S. savo parodymus dėl tikslo narkotines medžiagas platinti pakeitė, nurodydamas, kad pirmos apklausos metu policijos pareigūnai darė psichologinį spaudimą. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje tokius J. S. parodymus apie jo atžvilgiu taikytą spaudimą įvertino kaip „paties kaltinamojo sukurtą versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės", tačiau ikiteisminio tyrimo metu duotų J. S. parodymų visiškai nevertino kaltinimo pagal BK 260 str. l d. kontekste.

Atsikirtimu į Šiaulių apygardos prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis J. S. prašo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nes skundas yra nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsikirtime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, jog aplinkybių, kad nuteistasis įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, nepatvirtina nei ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma, nei ji pasitvirtino teismo posėdžio metu, vertinant ir analizuojant įrodymus. Nuteistasis teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, nes narkotinių medžiagų kiekis nėra didelis, jų, kaip narkotines medžiagas vartojusiam asmeniui, būtų užtekę ilgiausiai mėnesiui. Didesnio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą jis pagrindė logiškais ir ekonomiškais motyvais – įsigyjant didesnį kiekį, narkotinių medžiagų kaina rinkoje yra žemesnė, narkotinėmis medžiagomis nėra laisvai prekiaujama, todėl jis jų įsigijo tiek, kad užtektų kelioms savaitėms.

Be to, atsikirtime nuteistasis pažymi, kad ankščiau jis narkotinių medžiagų nėra platinęs, pats vartojo narkotines medžiagas ir nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu.

Taip pat byloje buvo gautas nuteistojo J. S. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis nuteistas pagal BK 302 str. 1 d., ir pagal BK 302 str. 1 d. jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat apeliantas prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 str. 1 d. pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nuteistasis teigė, kad jo veikoje nėra BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, nes jis dokumentus užvaldė teisėtai (rado juos pamestus viešoje vietoje), ėmėsi aktyvių veiksmų, ieškodamas asmenų, kuriems dokumentai buvo išduoti (ieškojo tų asmenų internetu socialiniuose tinklapiuose), tačiau tų asmenų surasti nepavyko, dokumentus toliau laikė savo namuose, turėdamas tikslą juos grąžinti teisėtiems valdytojams, ir nesuvokė, kad tokia jo veika yra nusikalstama, nesiekė jokių nusikalstamų padarinių. Apeliantas išreiškė įsitikinimą, kad jis veikė netiesiogine tyčia – nenorėjo nusikalstamų padarinių (neteisėto svetimo dokumento laikymo), nors ir nesiėmė pakankamų veiksmų (nepristatė jų į policijos įstaigą ir VĮ ,,Regitra“), kad būtų išvengta nusikalstamų padarinių, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal BK 302 str. 1 d., nes nėra subjektyviosios pusės požymio.

Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliantas teigė, kad jis padarė tik vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d., ir yra visos BK 40 str. 1 ir 2 dalyse numatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes padarė nesunkų nusikaltimą, yra pateiktas asmens, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo (jo tetos L. P.) prašymas perduoti nuteistąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino ir gailisi padaręs BK 259 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, skunde apeliantas teigė, kad jis paaiškinimais patvirtino savo padarytos veikos faktą, teisingai, sąžiningai ir nuosekliai dėstė įvykius, aplinkybes apie narkotinių medžiagų (kanapių) įsigijimą, laikymą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kritiškai vertino savo elgesį, suvokė jo priešingumą teisei, krimtosi dėl to, kad vartojo narkotines medžiagas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra lengvinančių aplinkybių. Apeliantas teigė, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes nebevartoja narkotinių medžiagų ir nebėra jokio tikslo jas įsigyti, laikyti, o be to, charakterizuojamas teigiamai, dirba, anksčiau neteistas.

Taip pat apeliantas skunde teigė, kad teismas, neįvertinęs faktinės situacijos, kad jis dar iki kaltinamojo akto surašymo pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)" ir dirba iki šiol, skyrė įpareigojimą pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, kuris yra perteklinis.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeitė, J. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir J. S. paskyrė laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., šią bausmę subendrino su skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. paskirta bausme – areštu 35 paroms, bausmes iš dalies sudedant, ir J. S. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. Panaikino nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., J. S. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. S. kasacinį skundą, 2013 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalį dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžio pakeitimo ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis J. S. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja pasisakė, kad nuteistojo skundas neturėtų būti nagrinėjamas, nes dėl jo priimtas apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas nebuvo skundžiamas ir kasacinės instancijos teismo nebuvo panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo J. S. skundas nenagrinėjamas, nes dėl jo priimtas sprendimas kasacine tvarka nebuvo apskųstas ir toje dalyje yra įsiteisėjęs.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. buvo kaltinamas BK 260 str. 1 d. ir BK 302 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymu (1 t., 164–167 b. l.) ir dėl šių kaltinimų byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (1 t., 169–170 b. l.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus iš nuteistajam pareikšto kaltinimo pašalino aplinkybę, kad J. S. turėdamas tikslą platinti įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, perkvalifikavo J. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką iš BK 260 str. į BK 259 str. 1 d. ir pastarąją laikė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.

Šioje byloje neginčijami pirmosios instancijos teismo nustatyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai: tai, kad J. S. 2011 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) mieste neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 27,6858 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neteisėtai gabeno šias narkotines medžiagas iki savo gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur 25,3466 g kanapių ir jų dalių, neteisėtai laikė iki 2011 m. lapkričio 24 d. 23 val. 55 min., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, o 2,3392 g kanapių ir jų dalių 2011 m. lapkričio 24 d., apie 23 val. 30 min., pasiėmęs iš namų, neteisėtai gabeno prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, kur 2011 m. lapkričio 24 d. apie 23 val. 45 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir narkotinės medžiagos buvo rastos bei paimtos kratos metu. Veikos subjektyviosios pusės požymis, dėl kurio byloje kyla ginčas, yra tikslo platinti įgytas narkotines medžiagas turėjimas.

Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys, nusikalstamos veikos tikslas įrodinėjamas ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir objektyviais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas teisingais laikė nuteistojo parodymus, kuriuose J. S. neigė narkotines medžiagas įgijęs tikslu parduoti ar kitaip platinti, tvirtindamas, kad kanapes ir jų dalis įsigijo išskirtinai savo reikmėms, nes vartoja šias medžiagas, ir neketino jų niekam nei duoti, nei vaišinti ar kitaip platinti. Teismas atkreipė dėmesį ir į pirminius nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 97–98 b. l.), bet nepasisakė, kaip juos vertina, remiasi jais ar ne. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. nurodė, kad jis 2011 m. lapkričio 20 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), prie centrinės turgavietės už 840 Lt nusipirko 35 g narkotinės medžiagos – kanapių (po 24 Lt už 1 g), vadinamos ,,žole“. J. S. pripažino, kad narkotines medžiagas pirko sau, tačiau teigė, jog jei kas būtų prašęs, būtų tiems pardavęs po 30 Lt už vieną gramą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 26 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas atliko BPK 276 str. 4 d. numatytus veiksmus esantiems įrodymams patikrinti: perskaitė nuteistojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, minėtą pareigūną apklausė kaip liudytoją, tačiau iš jų padarė tik tokią išvadą, kad J. S. teiginiai dėl jam taikyto psichologinio smurto yra nepagrįsti. Kasacinės instancijos teismas pasisakė, kad dėl tikslo platinti narkotines medžiagas teismas padarė išvadą, kad ši aplinkybė nenustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma, nei ji pasitvirtino teisme analizuojant ir vertinant įrodymus, tačiau teismas, pažeisdamas BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, nepateikė jokių tokią išvadą pagrindžiančių argumentų.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str., subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įgyja, laiko, gabena narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Kolegijos nuomone, J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog „jeigu kas nors iš pažįstamų būtų prašęs parduoti (...), aš būčiau pardavęs“, negali būti vertinami kaip įrodymas, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis, įsigydamas, gabendamas ir laikydamas narkotines medžiagas, nenorėjo ir nesiekė jų parduoti pažįstamiems asmenims, t. y. jis veikė netiesiogine tyčia, o šios kaltės formos nepakanka veikai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti.

Nuteistojo tikslą įsigytas narkotines medžiagas platinti paneigia ir tai, kad J. S. ir pats vartoja narkotines medžiagas (1 t., 23 b. l.) – kanapių dalis. Teisiamajame posėdyje J. S. tvirtino, kad jis yra priklausomas nuo minimos narkotinės medžiagos ir per dieną suvartoja nuo 1 iki 3 maišelių narkotinės medžiagos. Nuteistojo teigimu, įsigytas narkotines medžiagas jis tą pačią dieną parsinešė į namus ir išdalino į 35 dalis, kiekvieną dalį įdėdamas į atskirą polietileninį užspaudžiamą maišelį, kad žinotų, kiek surūkė ir kiek dar liko. Pas nuteistąjį J. S. rastos narkotinės medžiagos kiekis – iš viso 27,6858 g, laikymo, suradimo ir paruošimo (sumalant, susmulkinant) aplinkybės, suskirstytų dozių skaičius – iš viso 34 atskiri paketėliai – byloja apie jo siekį valios pastangomis kontroliuoti vartojamos narkotinės medžiagos kiekį. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltininkas anksčiau yra platinęs narkotines medžiagas ar buvo susitarimas su vartotoju parduoti narkotines medžiagas.

Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nebėra galimybių ištirti ir objektyviai paneigti J. S. versijos, kad narkotines medžiagas jis įsigijo ir laikė savo reikmėms, todėl konstatuojama, kad J. S. teisėtai ir pagrįstai ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jo veikos kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutari a:

Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžio atmesti.

Kolegijos pirmininkas Boleslovas KalainisTeisėjai Gražvydas PoškusVaclovas Iždonas