Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo J. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių;pagal BK 302 str. 1 d. areštu 35 paroms.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, taikant BK 65 str. nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių.

Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad 2011 metų lapkričio mėnesį Šiaulių mieste, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 27,6858 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neteisėtai gabeno šias narkotines medžiagas iki savo gyvenamosios vietos – buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kur 25,3466 g kanapių ir jų dalių, neteisėtai laikė iki 2011 m. lapkričio 24 d. 23 val. 55 min., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, o 2,3392 g kanapių ir jų dalių 2011 m. lapkričio 24 d., apie 23 val. 30 min., pasiėmęs iš namų, neteisėtai gabeno prie (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., esančio namo, kur 2011 m. lapkričio 24 d. apie 23 val. 45 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir narkotinės medžiagos buvo rastos bei paimtos kratos metu, neturėdamas tikslo platinti.

Be to, J. S. nuteistas už tai, kad nuo 2011 metų, tiksliai nenustatyto laiko savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinių asmenų dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. D., ir automobilio ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), kol šiuos dokumentus 2011 m. lapkričio 24 d. 23 val. 55 min., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Atsikirtimu į Šiaulių apygardos prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis J. S. prašo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nes skundas yra nepagrįstas.

Nuteistasis J. S. atkreipia dėmesį, kad net pirmosios apklausos metu jo ,,prisipažinimo“ – ,,...jeigu kas nors iš pažįstamų būtų prašęs parduoti (...), jis būtų pardavęs...“, taip pat negalima laikyti pakankamu jo kaltės įrodymu pagal BK 260 str. 1 d., nes jis, įsigydamas, gabendamas ir laikydamas narkotines medžiagas, nenorėjo ir nesiekė jų parduoti pažįstamiems asmenims, tai yra jis veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, o tai nėra BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis.

Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliantas teigia, kad jis padarė tik vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d., ir yra visos BK 40 str. 1 ir 2 dalyse numatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes padarė nesunkų nusikaltimą, yra pateiktas asmens, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo (jo tetos L. P.) prašymas perduoti nuteistąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino ir gailisi padaręs BK 259 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, skunde apeliantas teigia, kad jis paaiškinimais patvirtino savo padarytos veikos faktą, teisingai, sąžiningai ir nuosekliai dėstė įvykius, aplinkybes apie narkotinių medžiagų (kanapių) įsigijimą, laikymą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kritiškai vertino savo elgesį, suvokė jo priešingumą teisei, krimtosi dėl to, kad vartojo narkotines medžiagas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra lengvinančių aplinkybių. Apeliantas teigia, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes nebevartoja narkotinių medžiagų ir nebėra jokio tikslo jas įsigyti, laikyti, o be to, charakterizuojamas teigiamai, dirba, anksčiau neteistas.

Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas, neįvertinęs faktinės situacijos, kad jis dar iki kaltinamojo akto surašymo pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)" ir dirba iki šiol, skyrė įpareigojimą pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, kuris yra perteklinis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis J. S. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinio skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo J. S. nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d., nepakankamai dėmesingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė prieštaringas išvadas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. buvo kaltinamas BK 260 str. 1 d. ir BK 302 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymu (1 t., 164–167 b. l.) ir dėl šių kaltinimų byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (1 t., 169–170 b. l.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir J. S. ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. lapkričio 25 d. duotus parodymus (2 t., 4 b. l.), iš nuteistajam pareikšto kaltinimo pašalino aplinkybę, kad J. S. turėdamas tikslą platinti įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, perkvalifikavo J. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką iš BK 260 str. į BK 259 str. 1 d. ir pastarąją laikė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio susidaro įspūdis, kad tokį apylinkės teismo sprendimą sąlygojo tik tai, kad pats J. S. nepripažino turėjęs tikslą parduoti ar kitaip platinti įgytas narkotines medžiagas. Šiuo atveju pažymėtina, kad apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra sprendžiama ne vien pagal tai, dėl ko prisipažįsta ar neprisipažįsta kaltinamasis, o pagal faktines veikos aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė dvejopas ir prieštaringas išvadas dėl J. S. parodymų. Kaip jau minėta, teismas teisingais laikė nuteistojo parodymus, kuomet pastarasis neigė narkotines medžiagas įgijęs tikslu parduoti ar kitaip platinti, tvirtindamas, kad kanapes ir jų dalis įsigijo išskirtinai savo reikmėms, nes vartoja šias medžiagas, ir neketino jų niekam nei duoti, nei vaišinti ar kitaip platinti. Tačiau teismas atkreipė dėmesį ir į pirminius nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 97–98 b. l.), bet nepasisakė, kaip juos vertina, remiasi jais ar ne. Tą sykį J. S. nurodė, kad jis 2011 m. lapkričio 20 d. apie 18 val. Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) turgavietės už 840 Lt nusipirko 35 g narkotinės medžiagos – kanapių (po 24 Lt už 1 g), vadinamos ,,žole“. J. S. pripažino, kad narkotines medžiagas pirko sau, tačiau teigė, jog jei kas būtų prašęs, būtų tiems pardavęs po 30 Lt už vieną gramą. Nuteistojo teigimu, įsigytas narkotines medžiagas jis tą pačią dieną parsinešė į namus ir išdalino į 35 dalis, kiekvieną dalį įdėdamas į atskirą polietileninį užspaudžiamą maišelį, kad žinotų, kiek surūkė ir kiek dar liko. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje J. S. ėmė neigti kai kuriuos savo parodymus, teigdamas, kad apie ketinimą pardavinėti įgytas narkotines medžiagas pirmojoje apklausoje nurodė, nes policijos pareigūnai jo atžvilgiu naudojo psichologinį spaudimą – grasino suimti 3 mėnesiams (2 t., 3 b. l.). Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėja L. L. kategoriškai patvirtino, kad J. S. niekieno neverčiamas, laisva valia davė tokius parodymus, kokius ji, dalyvaujant įtariamojo gynėjai, užrašė, tačiau vėliau, pasak šios liudytojos, nuteistasis ėmė keisti savo parodymus ir neigti tai, kad narkotines medžiagas ketino ir pardavinėti. Kaip jau minėta, J. S. jau ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus ir neigė pirmojoje apklausoje nurodytas aplinkybes, ir tokie jo parodymai buvo užfiksuoti apklausos protokoluose, tačiau nagrinėjamoje byloje J. S. suimtas nebuvo, todėl J. S. keliama versija apie grasinimus jį suimti, jei neduos tokių parodymų, kokių reikalauja policijos pareigūnai, yra aiškiai išgalvota.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad nuteistojo versija apie jo atžvilgiu policijos pareigūnų naudotą psichologinę prievartą ikiteisminio tyrimo metu duodant pirminius parodymus, yra niekuo nepagrįsta ir tokius jo aiškinimus atmetė.

Iš to, kas aptarta, galima suprasti, kad ikiteisminio tyrimo metu J. S. 2011 m. lapkričio 25 d. duotus parodymus, kuomet jis, be kita ko, deklaravo sumanymą pardavinėti narkotines medžiagas kitiems asmenims, apylinkės teismas laikė valinga nuteistojo pozicija, kaip ir tuos parodymus, kuriuos nuteistasis davė vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, neigdamas tikslą pardavinėti narkotines medžiagas ar kitaip platinti. Vadinasi, apylinkės teismas padarė dvi vienodas išvadas dėl iš esmės skirtingų nuteistojo J. S. parodymų, jų nesulygino tarpusavy, neanalizavo visete su kitais byloje surinktais įrodymais, nepagrįstai teikdamas prioritetą vėlesniems nuteistojo parodymams.

Nusikalstamos veikos, numatytos atitinkamai BK 259 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d. yra atribojamos pagal objektyviuosius nusikaltimų sudėties požymius (narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitoks platinimas) bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma, bet būtina aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra susiję ir kaltės turinys, nusikalstamos veikos padarymo tikslas atskleidžiamas remiantis ir objektyviais bylos duomenimis.

Byloje surinktais įrodymais, tarp jų nuteistojo J. S. parodymais, duotais 2011 m. lapkričio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad J. S. 2011 m. lapkričio 20 d. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 27,6858 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, jas parsinešė į savo namus, susmulkino kratos metu išimta trintuve ir proporcingai, maždaug po 1 gramą, supakavo į atskirus polietileninius užspaudžiamus paketus. 2011 m. lapkričio 24 d. asmens kratos pas J. S. metu buvo surasti ir išimti 3 užspaudžiami maišeliai su minėta narkotine medžiaga, kurių bendras kiekis 2,3392 g (1 t. 28; 37–40 b. l.). Vėliau, tą pačią dieną, atliekant kratą pas nuteistąjį namuose, buvo surastas ir paimtas dar 31 užspaudžiamas maišelis su ta pačia narkotine medžiaga, kurios bendras kiekis 23,4347 g, ir trintuvė-smulkintuvė taip pat su 0,2456 g narkotine medžiaga – kanapių dalimis (1 t., 31–32; 37– 40 b. l.). Vien pas J. S. rastos narkotinės medžiagos kiekis – iš viso 27,6858 g, laikymo, suradimo ir paruošimo (sumalant, susmulkinant) aplinkybės, suskirstytų dozių skaičius – iš viso 34 atskiri paketėliai – byloja apie jo turėtą tikslą, disponuojant narkotinėmis medžiagomis, jas parduoti ar kitaip platinti.

Vien tai, kad J. S. ir pats vartoja narkotines medžiagas (1 t., 23 b. l.) – kanapių dalis, nepaneigia jo sumanymo taip pat ir pardavinėti tas medžiagas. Teisiamajame posėdyje J. S. tvirtino, kad jis yra priklausomas nuo minimos narkotinės medžiagos ir per dieną suvartoja nuo 1 iki 3 maišelių narkotinės medžiagos. Iš bylos medžiagos ir nuteistojo parodymų yra aišku, kad jis 2011 m. lapkričio 20 d. narkotinę medžiagą įsigijo ir supakavo į 35 atskirus maišelius, 2011 m. lapkričio 24 d. buvo sulaikytas ir pas jį surasti 34 maišeliai su narkotine medžiaga, o tai reiškia, kad J. S. taip intensyviai nevartoja narkotinių medžiagų, kaip mėgina įtikinti. Maža to, J. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad už įsigytos narkotinės medžiagos gramą jis pardavėjui mokėjo po 24 Lt, o ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 97–98 b. l.) nurodė, kad kitiems būtų pardavinėjęs po 30 Lt už gramą. Tai patvirtina, kad J. S., neteisėtai disponuodamas narkotine medžiaga, buvo numatęs ir aiškią ekonominę naudą iš narkotinių medžiagų pardavimo.

Visos paminėtos aplinkybės, kurias patvirtina ne vien subjektyvios kilmės įrodymai – aptarti J. S. parodymai, bet ir objektyviai užfiksuoti duomenys, aiškiai patvirtina, kad J. S. įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas – kanapių dalis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Atkreipiamas dėmesys, kad narkotinių medžiagų įgijimą patvirtina paties nuteistojo J. S. parodymai apie narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes.

Taigi, byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad J. S., turėdamas tikslą platinti, 2011 m. lapkričio mėnesį Šiaulių mieste neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 27,6858 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neteisėtai gabeno šias narkotines medžiagas iki savo gyvenamosios vietos – buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kur 25,3466 g kanapių ir jų dalių neteisėtai laikė iki 2011 m. lapkričio 24 d. 23 val. 55 min., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, o 2,3392 g kanapių ir jų dalių 2011 m. lapkričio 24 d. apie 23 val. 30 min., pasiėmęs iš namų, neteisėtai gabeno prie (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., esančio namo, kur 2011 m. lapkričio 24 d. apie 23 val. 45 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir narkotinės medžiagos buvo rastos bei paimtos kratos metu.

Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir J. S. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 259 str. 1 d. į BK 260 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 p., 3 p.), paskiriant nuteistajam bausmę pagal BK 260 str. 1 d. ir naują galutinę subendrintą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo J. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK VIII skyrius), į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kitų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant J. S. bausmę, prokuroras skunde nenurodė.

Kolegija, skirdama bausmę J. S. pagal BK 260 str. 1 d., atsižvelgia į tai, kad J. S. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), keliantį grėsmę kitų žmonių sveikatai, tačiau įvertina ir tą aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog J. S. jau būtų kam nors pardavęs ar kitaip išplatinęs narkotines medžiagas. Taip pat kolegija atsižvelgia į tai, kad ankščiau J. S. teisiamas nebuvo, iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, nusikaltimo padarymo metu dirbo (1 t., 155 b. l.), yra pakankamai jauno amžiaus (22 metai), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skiria BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Taigi prokuroro apeliacinis skundas, kuriuo prašoma J. S. pagal BK 260 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 2 m. 6 mėn., tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo J. S. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis J. S., nesutikdamas su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 302 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, savaip interpretuoja minėto nusikaltimo sudėties elementus. Skundu neginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad J. S. savo gyvenamoje vietoje laikė kitų fizinių asmenų dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. D., ir automobilio ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), kol šiuos dokumentus 2011 m. lapkričio 24 d. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Nuteistojo deklaruojama nuomone, minėtus dokumentus jis laikė teisėtai, nes pastaruosius, tiesiog, rado pamestus, parsinešė į namus, internetinių socialinių tinklų pagalba mėgino surasti dokumentų savininkus, tačiau nerado, todėl dokumentai liko jo namuose. Iš tikrųjų, teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti V. L., kurio vardu buvo išduotas automobilio ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), ir M. D., kurio asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta nuteistojo gyvenamoje vietoje, teisiamajame posėdyje nurodė, kad minėti dokumentai buvo pamesti atitinkamai 2011 metų žiemą ir 2010 metų lapkričio mėnesį, tačiau niekas jiems nesiūlė susigrąžinti pamestų dokumentų (1 t., 190 b. l.).

Pasak apelianto, jis nesiėmė pakankamų veiksmų (nepristatė dokumentų į policijos įstaigą ir VĮ ,,Regitra“), dokumentus toliau laikė savo namuose, turėdamas tikslą juos grąžinti teisėtiems valdytojams, ir nesuvokė, kad tokia jo veika yra nusikalstama, nesiekė ir nenorėjo jokių nusikalstamų padarinių. Apeliantas įsitikinęs, kad jo veikoje nėra BK 302 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – subjektyviosios pusės – veikimo tiesiogine tyčia, todėl mano, kad už šį nusikaltimą yra nuteistas nepagrįstai.

Pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu J. S. yra inkriminuotas tik vienas iš BK 302 str. 1 d. dispozicijoje numatytų alternatyvių objektyvių veiksmų – fizinių asmenų dokumentų laikymas neturint teisėto pagrindo. Ši objektyvioji nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia, tuo, kad kaltininkas jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dokumentus laiko tam tikroje vietoje. Neteisėtas dokumentų įgijimas ar pagrobimas apeliantui nėra inkriminuoti. Apeliaciniu skundu itin kreipiamas dėmesys į tai, kad J. S., savo namuose laikydamas fizinių asmenų dokumentus, nesiekė jokių nusikalstamų padarinių. Tačiau BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas/neatsiradimas, konkrečiu atveju, neturi reikšmės asmens veikos kvalifikacijai pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą.

Byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog J. S. suprato, kad liudytojų V. L. ir M. D. vardu išduoti dokumentai teisėtai jam nepriklauso, suvokė, kad juos turėtų grąžinti teisėtiems valdytojams ar perduoti atitinkamoms institucijoms, tačiau to nepadarė – tikslingai rinkosi elgesio variantą ir toliau laikė fizinių asmenų dokumentus savo namuose, kol kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai. Išdėstytos aplinkybės aiškiai atskleidžia BK 302 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius ir subjektyviosios pusės turinį – veikimą tiesiogine tyčia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Be kita ko, nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.). Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad pagal BK 40 str. asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Skundžiamu ir šiuo nuosprendžiu apeliantas yra pripažįstamas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas – vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus. Be to, kad J. S. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, aišku, kad baudžiamuosius įstatymus jis pažeidė jau ne pirmą kartą. Šiuo atveju nėra BK 40 str. 2 d. 1 p. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, todėl svarstyti kitų sąlygų buvimą ar nebuvimą nėra pagrindo.

Apeliantas skunde tvirtina, kad jis savo paaiškinimais patvirtino jo padarytos nusikalstamos veikos faktą, teisingai, sąžiningai ir nuosekliai atpasakojo įvykių aplinkybes apie narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą, ir teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skundžiamu ir šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad J. S. baudžiamojo proceso metu keitė savo parodymus dėl esminių aplinkybių, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, klaidino teismą, tvirtindamas, kad jo atžvilgiu policijos pareigūnai naudojo psichologinę prievartą ir taip išgavo atitinkamus jo parodymus. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, J. S. keliamos versijos nepasitvirtino ir todėl buvo atmestos. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei jis prisipažino ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Konstatuoti šį faktą šioje baudžiamojoje byloje, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo, nes nuteistasis nepripažino esminės savo nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, aplinkybės, kuri buvo nustatyta, ištyrus visetą surinktų įrodymų. Atitinkamai, jei asmuo neprisipažįsta savo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, klaidina teisėsaugos institucijas, keldamas įvairias versijas, manyti, kad kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir pergyvena dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, būtų nelogiška.

Kadangi išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka kolegija daro išvadą, kad nuteistasis J. S. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą (BK BK 260 str. 1 d., 11 str. 5 d.), bausmės vykdymo atidėjimo instituto (BK 75 str.) taikymas nuteistajam tapo negalimas, ši skundžiamo nuosprendžio dalis panaikinama (BPK 328 str. 1 p.), ir todėl svarstyti pirmosios instancijos teismo paskirtų, BK 75 str. 2 d. numatytų, teismo įpareigojimų teisinį pagrįstumą/nepagrįstumą, į tai atkreipiamas dėmesys nuteistojo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti nuteistojo J. S. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti:

J. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir J. S. paskirti laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., šią bausmę subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. paskirta bausme – areštu 35 paroms, bausmes iš dalies sudedant, ir J. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. S. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., J. S. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.