Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos antstolės Audronės Adomaitienės prašymą dėl proceso šalies pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja antstolė Audronė Adomaitienė kreipėsi į teismą su prašymu vykdomojoje byloje Nr. 0036/12/01833 skolininkais po E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties pakeisti mirusiosios palikimą priėmusiomis M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Prašymas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis: CPK 48 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios procesinių teisių perėmimo nuostatos, CPK 596 straipsniu, reglamentuojančiu procesinių teisių perėmimą būtent vykdymo procese, ir CPK 593 straipsniu, kuriame numatyta teismui pateiktų pareiškimų vykdymo proceso metu nagrinėjimo tvarka.

Sutinkamai su CPK 593 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl proceso šalies pakeitimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims.

CPK 48 straipsnyje numatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Taigi, procesinio teisių perėmimo pagrindas yra teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Kadangi numatyta, kad teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, tai jis galimas ir vykdymo procese, kuris yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo sprendimas.

Kaip minėta, procesinių teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, numatantis, jog pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/12/01833 medžiagos matyti, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0036/12/01833, užvestą pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-546-831/2012 dėl 5000,00 Lt (1448,10 Eur) baudos išieškojimo iš skolininkės E. V. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai (vykdomosios bylos Nr. 0036/12/01833 3, 5 lapai). (duomenys neskelbtini) skolininkė E. V. mirė, po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. V., gim. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0036/12/01833 35-34 lapai). Po E. V. mirties yra likęs nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos Nr. 0036/12/01833 30 lapas). 2015 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio reikalavimų, Kauno m. 14-asis notaro biuras, kuriam buvo pateikti pareiškimai dėl palikimo priėmimo, buvo informuotas apie vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0036/12/01833 ir kreditoriaus reikalavimus (vykdomosios bylos Nr. 0036/12/01833 33 lapas). Skola valstybei yra pilnai padengta, tačiau yra likusios nesumokėtos vykdymo išlaidos antstolei – 222,23 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0036/12/01833 29, 33 lapai).

Kaip minėta, vienas iš įstatyme numatytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese, yra antstolis. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso šalies pakeitimo paduotas tinkamo subjekto – antstolės Audronės Adomaitienės.

Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti (kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku), tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52, 5.53 straipsniuose numatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu. CK 5.1 straipsnis numato, kad paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos, tačiau nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 307 straipsnyje numatyta, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas tais atvejais, kai miršta asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas. Todėl už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus.

Tačiau antstolė Audronė Adomaitienė pateikė prašymą dėl proceso šalies pakeitimo tik išieškomų vykdymo išlaidų dalyje. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Pagal sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą, jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Taigi, jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, akivaizdu, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių – kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Nors vykdymo išlaidos yra susijusios su administracinės baudos išieškojimu, tačiau antstolė pradėjo baudos išieškojimą teisėtai, vykdydama priverstinį išieškojimą patyrė išlaidų, todėl jos turi būti atlygintinos. Teisinių pagrindų, ribojančių antstolės teisę į patirtų vykdymo išlaidų atlyginimą, šiuo atveju nėra. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl administracinės baudos išieškojimo, neturi teisės jo nevykdyti, o pradėjęs vykdyti, neprivalo prisiimti patirtų vykdymo išlaidų naštos tuo atveju, kai skolininkas miršta. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, o skolininkui mirus, pareiga atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas pereina skolininko palikimą priėmusiems asmenims (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-451-569/2015).

CK nustatyta speciali tvarka kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams: CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Nagrinėjamu atveju antstolė Audronė Adomaitienė 2015 m. rugpjūčio 14 d., t.y. per nustatytą 3 mėnesių terminą (E. V. mirė (duomenys neskelbtini)), patvarkymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo informavo Kauno m. 14-ąjį notaro biurą, kuriam buvo pateikti pareiškimai dėl palikimo priėmimo, apie kreditoriaus reikalavimus, todėl konstatuotina, jog buvo laikytasi CK nustatytos specialios tvarkos kreditoriaus reikalavimui pareikšti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kliūčių tenkinti antstolės prašymą nenustatyta, todėl jis tenkintinas, pradinė skolininkė E. V. vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0036/12/01833 pakeistina jos teisų perėmėjomis – naujomis skolininkėmis M. V. ir I. V.. Pažymėtina, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, M. V. ir I. V. privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi E. V. (CPK 596 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 596 straipsniu, ATPK 302¹⁵ straipsnio 3 dalimi, teismas

nutarė:

Prašymą patenkinti.

Vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0036/12/01833 pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-546-831/2012 pradinę skolininkę E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), pakeisti jos teisų perėmėjomis – naujomis skolininkėmis M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir I. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Išsiųsti pareiškėjai nutarties nuorašą.

Išsiųsti suinteresuotiems asmenims antstolės prašymo kopijas ir šios nutarties nuorašus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašų įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą. Teisėjas Laimutis Vaitkus