- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-10
- Bylos Nr.
- e2YT-4260-475/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01691-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. S. (toliau – pareiškėjas, kreditorius) pateikė pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. įsakymo pateikimo vykdyti terminą, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2012 m. liepos 27 d. Kauno rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-2266-214/2012 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – taikė piniginių lėšų ar turtinių teisių, nekilnojamųjų arba kilnojamųjų daiktų, priklausančių R. K. (toliau – suinteresuotas asmuo, skolininkas), ir esančių pas jį arba trečiuosius asmenis areštą. Nutartis buvo vykdytina skubiai, pavedant kreditoriaus pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti skolininko turtą. Teismas byloje 2012 m. liepos 27 d. išdavė teismo įsakymą. Teismo nutartis yra pažymėta antstolės Rimos Gražienės kontoros žyma, kuri liudija, kad pareiškėjas pateikė, o antstolė 2012 m. rugpjūčio 7 d. priėmė nutartį vykdymui. Tiek nutartis, tiek įsakymas yra tarpusavyje susiję, kadangi dėl įsakyme nurodytos skolos būtent ir buvo areštuotas skolininko turtas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Antstolei pareiškėjas buvo pateikęs ne tik nutartį, tačiau ir įsakymą, bet dėl teisinių žinių stokos nesuvokė pasitikrinti, kuris dokumentas yra realiai vykdomas. Pareiškėjui gavus antstolės žymą ant nutarties, pareiškėjas manė, jog visi dokumentai yra priimti vykdymui. Dėl skolininko jokie vykdymo veiksmai nebuvo atlikti ir pagal turimus duomenis skola taip iki šiol nėra išieškota. Tą patvirtina antstolės 2020 m. gruodžio 11 d. atsakymas Nr. 0090/S-1299. Piniginių lėšų pavedimai pagal išieškojimo dokumentus buvo daromi į vieną ir tą pačią pareiškėjo banko sąskaitą, todėl buvo objektyvi galimybė supainioti, iš kurio skolininko antstolė išieškojo ir pervedė pareiškėjui atitinkamas pinigų sumas, kadangi pareiškėjas tikėjosi, jog tiek skolininko, tiek kito pareiškėjo skolininko skola pagal atitinkamus teismo išduotus vykdomuosius dokumentus yra pateikta vykdymui. Toks tikėjimasis grindžiamas tuo, jog teismas nutartį ir įsakymą priėmė tą pačią dieną, o pareiškėjas buvo užtikrintas, jog pateikė tiek nutartį, tiek įsakymą vykdymui. Tą įrodo nutartyje esanti antstolės žyma, tačiau pareiškėjas neneigia to fakto, jog galimai dėl antstolės arba paties pareiškėjo žmogiškos klaidos būtent įsakymas nebuvo priimtas ar pateiktas vykdymui. Pareiškėjas dar iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio iš antstolės gaudavo sumas, kurios buvo išieškomos pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Nustojus iš antstolės gauti pinigines lėšas pareiškėjas suprato, kad buvo išieškotos ne visos lėšos, todėl pradėjo aiškintis visas aplinkybes. Tik tada pareiškėjas sužinojo, kad per klaidą (dėl teisinių žinių stokos) antstolei nebuvo pateiktas vykdyti įsakymas dėl skolos iš skolininko ieškojimo. Pareiškėjas dėl žmogiško faktoriaus ir teisinių žinių stokos laiku nepasitikrino, jog įsakymas nebuvo tinkamai pateiktas vykdyti. Terminas pateikti teismo įsakymą vykdymui buvo pradėtas skaičiuoti nuo jo priėmimo dienos, t. y. nuo 2012 m. liepos 27 d. Šis terminas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pasibaigė 2017 m. liepos 27 d. Tiek nutartis, kurią pareiškėjas pateikė antstolei vykdyti, tiek įsakymas, kuris dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių nebuvo priimtas vykdymui kartu su nutartimi, buvo priimti tą pačią kalendorinę dieną, todėl galėjo įvykti klaida dėl teikiamų dokumentų. Antstolei taip pat tuo metu buvo pateiktas vykdyti kito pareiškėjo skolininko skolos išieškojimo vykdomieji dokumentai. Pareiškėjui buvo pervedamos piniginės lėšos, tačiau pagal kurią vykdomąją bylą – pareiškėjui nebuvo žinoma ir pareiškėjas į tai neatkreipė dėmesio, kadangi nėra šios srities specialistas. Pareiškėjas manė, jog išieškojimas yra vykdomas tiek skolininko, tiek kito skolininko atžvilgiu. Kito skolininko skola galutinai buvo išieškota 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Pareiškėjas pastebėjęs, jog iš antstolės daugiau jokių pavedimų nebegauna, pradėjo domėtis susidariusia situacija. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę, kuri nurodė, jog teismo įsakymas net nebuvo pateiktas vykdymui. Tokias aplinkybes pareiškėjas sužinojo tik 2020 m. gruodžio mėnesį. Būtent šis momentas yra atskaitos taškas, nuo kurio pareiškėjas sužinojo, kad teismo įsakymas dėl jam nežinomų priežasčių net nebuvo priimtas vykdyti. Pareiškėjas nėra juridinis asmuo ar juridinio asmens valdymo organas, kuriam keliami papildomi atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Tai yra santykiai tarp dviejų fizinių asmenų, todėl griežtas reikalavimas elgtis rūpestingiau ir atidžiau negu įprastam vidutiniam žmogui būtų nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pareiškėjas nuolatos gaudavo piniginių lėšų pavedimus iš antstolės, pagrįstai tikėdamasis, jog visi jo naudai išduoti teismo vykdytini dokumentai yra vykdomi, todėl abejoti pareiškėjo rūpestingumu ar atidumu nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo kreipimasis dėl termino atnaujinimo neturėtų būti traktuojamas kaip per daug uždelstas, kadangi jis sužinojo apie tai, jog teismo įsakymas nėra priimtas vykdymui, tik gavęs antstolės atsakymą. Kadangi teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, tai rodo, jog skolininkas tuo metu neginčijo iš paskolos sutarčių kylančių piniginių prievolių, kas iš esmės rodo, jog jis sutiko dėl vykdymo proceso jo atžvilgiu pradėjimo. Jeigu įsakymas nebus pradėtas vykdyti, bus pažeisti pareiškėjo kaip kreditoriaus teisėti lūkesčiai bei interesai ir sąžiningumo bei teisingumo principai, kadangi dėl galimai įvykusios klaidos skolininkas išvengs mokestinės prievolės, kurią pats pripažino, priverstinio vykdymo, o pareiškėjas negaus jam priklausančio tinkamo piniginės prievolės įvykdymo.
Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2012 m. liepos 27 d. Kauno rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-2266-214/2012 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – taikė piniginių lėšų ar turtinių teisių, nekilnojamųjų arba kilnojamųjų daiktų, priklausančių skolininkui, ir esančių pas jį arba trečiuosius asmenis areštą. Nutartis buvo vykdytina skubiai, pavedant kreditoriaus pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti skolininko turtą. Teismas byloje 2012 m. liepos 27 d. išdavė teismo įsakymą.
Teismo įsakymas įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 21 d. ir kreditoriui buvo išduotas vykdomasis dokumentas.
Pareiškėjas prašo atnaujinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. įsakymo pateikimo vykdyti terminą, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip svarbias priežastis nurodo tai, kad pareiškėjas manė, jog teismo įsakymas yra vykdomas antstolės kontoroje ir skola yra išieškoma. Pareiškėjas dėl žmogiško faktoriaus ir teisinių žinių stokos laiku nepasitikrino, jog įsakymas nebuvo tinkamai pateiktas vykdyti. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę, kuri nurodė, jog teismo įsakymas net nebuvo pateiktas vykdymui. Tokias aplinkybes pareiškėjas sužinojo tik 2020 m. gruodžio mėnesį.
Terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnis. CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.
Nustatyta, kad pareiškėjui kreipusis į teismą dėl procesinio termino atnaujinimo taikytinas teisės normos nustatytas penkerių metų senaties terminas, kurį pareiškėjas akivaizdžiai yra praleidęs (CPK 606 straipsnio 2 dalis).
Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas kreipiantis CPK 576–578 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato konkrečių tokio senaties termino atnaujinimo pagrindų sąrašo ir kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymams numatant, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas, įgyvendindamas šią diskrecijos teisę, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 8 dalis, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-770-603/2018). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugai taikytinas CPK 608 straipsnis, reguliuojantis praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą. Užtikrinant išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugą, yra vertinamos svarbios vykdomojo dokumento termino pateikimo vykdyti praleidimo priežastys.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vertinant termino praleidimo priežasties svarbą vertinama tai, kiek jis buvo praleistas, termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, pareiškėjo teisinį statusą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju taikytini sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, sprendžiant visų bylos aplinkybių kontekste, taip pat atsižvelgiama į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2021 m. sausio 13 d., taigi CPK 606 straipsnyje nustatytą terminą yra praleidęs. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besikreipiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina ir į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei teisinių žinių stoka lėmė tai, jog jis praleido terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Pažymėtina, kad skolininkas yra pažeidęs kreditoriaus interesus, nemokėdamas įsiskolinimo, skolininkas gera valia iki šios dienos net ir iš dalies nėra įvykdęs teismo įsakymo.
Sutiktina, kad kreditorius turi lūkestį į realų teismo įsakymo įvykdymą. Skolininkui gera valia nevykdant teismo įsakymo, būtent vykdomojo dokumento pateikimu vykdyti yra užtikrinamas jo įvykdymas, užkertamas kelias sumenkinti patį teismo sprendimą bei pažeisti teisėtus išieškotojo interesus. Svarbus ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Tokiu būdu kreditoriaus, kaip išieškotojo teisė susigrąžinti skolą iš skolininko turi būti ginama.
Svarbiomis senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Teismo nustatyta, kad kreditorius buvo įsitikinęs, jog skola yra išieškoma ir išsiaiškinęs situaciją, kad teismo įsakymas nebuvo tinkamai pateiktas vykdyti, nedelsiant ėmėsi priemonių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties termino taikymas neproporcingai pažeistų pareiškėjo interesus, jo teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą.
Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos priežastys šiuo atveju laikytinos svarbiomis, todėl terminas vykdomajam dokumentui pateikti atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 608 straipsnis, 576–578 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 608 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-2266-214/2012.
Teismo nutarties patvirtintą kopiją siųsti šalims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.