Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. (A. P.), V. P. (V. P.), S. P. (S. P.) ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus.

Tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1967 m. ir 1987 m., dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vertinant ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formavo praktiką, kad turtas (daiktas), įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999, 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

(duomenys neskelbtini) S. J. sudarė santuoką su E. J. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

1992 m. gruodžio 10 d. sutartimi S. J. už 466 500 talonų pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 50,08 kv.m. bendro naudingo ploto butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). 1992 m. gruodžio 28 d. sutartimi už 297 000 talonų nusipirko vieno kambario 32,7 kv.m. bendro naudingo ploto butą (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo 2019 m. gruodžio 4 d. pažyma patvirtina, kad nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), registruota S. J. vardu, įrašas galioja nuo 1992 m. gruodžio 28 d., o pagal tuo metu galiojusią 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 149 straipsnio 2 dalį, nuosavybės teisės atsiradimas buvo siejamas būtent su daikto įregistravimu. Remiantis Vilniaus m. VPK 7-ojo PK VP pasų poskyrio (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), S. J. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo 1993 m. gegužės 5 d., duomenų, kad šiuo adresu gyvenamąją vietą būtų deklaravęs E. J., byloje nėra.

S. J. ir E. J. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus Ištuokos liudijimas AC Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo (duomenys neskelbtini)).

Valstybės įmonės Registrų centras 2019 m. gruodžio 3 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. J. (E. J.) mirė (duomenys neskelbtini), būdamas ištuokoje su S. J., Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie vaikus, tėvus, brolius ir seseris, taip pat apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Pagal 2020 m. sausio 21 d. Testamentų registro išrašą pagal E. J. asmens kodą palikimo priėmimo faktų neregistruota.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad, nors S. J. nekilnojamąjį turtą įgijo būdama santuokoje, tačiau šis turtas įgytas išimtinai už asmenines lėšas, pardavus iki santuokos įgytą asmenine nuosavybės teise priklausiusį didesnės vertės nekilnojamąjį turtą. Nėra jokių duomenų, kad prie buto pirkimo būtų prisidėjęs tuometinis S. J. sutuoktinis E. J.. 1992 m. gruodžio 28 d. ginčo buto pirkimo sutartis pasirašyta tik S. J., butas viešuosiuose registruose registruotas taip pat tik jos vardu. Gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo viena S. J.. Tokie nuoseklūs veiksmai patvirtina asmens siekį butą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Nėra pagrindo spręsti, kad mažesnį nei iki tol turėtas butą S. J. būtų įgijusi šeimos su E. J. reikmėms. Pagal į bylą pateiktus mokėjimų dokumentus už buto komunalinius patarnavimus mokesčius mokėjo tik S. J.. Nenustatyta, kad tarp S. J. ir E. J. kada nors būtų kilę nesutarimų, konfliktų dėl buto nuosavybės, registracijos tik vieno iš sutuoktinių vardu. Pažymėtina, kad apie bylos nagrinėjimą buvo skelbta ir viešai, tačiau neatsiliepė jokie asmenys, galintys paveldėti po E. J. (E. J.) mirties ir pretenduoti į ginčo butą.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkintinas. Pripažintina, kad 32,70 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) asmeninė nuosavybė

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas, kadangi išlaidas ieškovai patyrė, siekdami apginti savo interesus, palikėjai laiku neišsprendus su santuokos nutraukimu susijusių teisinių klausimų, o išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 32,70 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.