Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aistei Marijai Pakarklytei-Ubartienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims D. K., N. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Luminor investicijų valdymas“, „Swedbank“, AB, antstolei Gintarei Mankevičienei dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, UAB „Luminor investicijų valdymas“ pateikė atsiliepimus, kuriuose prašė pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 13, 17).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė A. M. Pakarklytė-Ubartienė palaikė prašymą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo prašyme išdėstytais motyvais. Patikslino prašymo reikalavimą ir leidimą atsisakyti priimti palikimą prašė išduoti nepilnametės D. K. įstatyminei atstovei N. D..

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. K. su pareiškėjo prašymu sutiko ir paaiškino, kad nenori paveldėti mirusio tėvo palikimo, nes jį praktiškai sudaro tik skolos, kurių ji neturėtų galimybių mokėti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas A. K.. VMI kaip institucija, paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, nesant įstatyminių ar testamentinių įpėdinių, inicijavo A. K. palikimo priėmimą valstybės vardu, tačiau notaras atsisakė išduoti paveldėjimo liudijimą, nes palikėjas turėjo nepilnametę dukrą, kurios įstatyminė atstovė per įstatymo nustatytą terminą notaro biurui nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimą. Palikėjo A. K. palikimą sudaro 160,0276 vienetai pensijų fondo sąskaitoje, esančioje UAB „Luminor investicijų valdymas“, kurių vertė 2019-02-06 buvo 87,81 Eur, kito turto nenustatyta. Mirusiojo A. K. atžvilgiu yra užvesta vykdomųjų bylų, apytikslė reikalavimų suma sudaro 9102,58 Eur (b. l. 3-6).

Dėl termino atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo vertinimu, analogiškai spręstinas klausimas ir dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo (CK 1.8 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad klausimą, ar konkrečios praleisto termino palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti (atnaujinti), teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005, 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006 ir kt.).

Iš suinteresuoto asmens N. D. paaiškinimų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad ji nežinojo palikimo priėmimo ir atsisakymo procedūrų, teisinių pasekmių.

Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad N. D. po A. K. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo atsisakymo dėl objektyvių priežasčių, t. y. manė, jog mirusysis neturi jokio turto, kurį būtų galima paveldėti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mirusiojo turimo turto ir skolų balansas yra neigiamas, todėl visiškai tikėtina, kad D. K. įstatyminė atstovė N. D. sąžiningai klydo nesikreipdama į notarą dėl palikimo atsisakymo (CPK 185 straipsnis). VMI 2019-03-28 rašte nurodė, kad A. K. pensijų kaupimo sąskaitoje yra fondo vienetų – 160,0276 (vertė sudaro apie 87,91 Eur), skola Valstybinio socialinio draudimo fondui sudaro maždaug 9102,58 Eur (b. l. 3). Taigi vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui atsisakyti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių D. K. įstatyminė atstovė N. D. praleido terminą palikimui atsisakyti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui atsisakyti (CK 1.5, 1.8 straipsniai, 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką CK 3.188 straipsnyje įtvirtintos teisės normos nedaro išimčių dėl dalinio veiksnumo nepilnamečių. Ši norma yra lex specialis kitų CK normų atžvilgiu, ir CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismo leidimas yra reikalingas tiek priimant, tiek atsisakant priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai gali būti užtikrinamas būtent teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Tokiu atveju CK 2.8 straipsnio norma, kurioje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą, netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose“ Nr. AC-35-1, Teismų praktika 2011, Nr. 35).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo N. D. išdavimo, o nustačius, kad nėra tikslinga nepilnametei priimti palikimą, tenkintinas prašymas išduoti nepilnametės D. K. įstatyminei atstovei N. D. leidimą atsisakyti priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 179, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti prašymą.

Atnaujinti terminą D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamai įstatyminės atstovės N. D., gim. (duomenys neskelbtini), atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jos tėvo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Išduoti N. D., gim. (duomenys neskelbtini), teismo leidimą nepilnamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jos tėvo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.