- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 2-547-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01907-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- M. P., UAB „Oslit“
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus vandenys“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams UAB „Oslit“ bankrotą įvykdžiusiam administratoriui- UAB „Vermosa“, M. P., trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ dėl vandentiekio bei nuotekų tinklų neatlygintino perdavimo savivaldybės nuosavybėn sutarties pripažinimo negaliojančia, varžytinių akto pripažinimo niekiniu ir vandentiekio bei nuotekų tinklų grąžinimo Vilniaus miesto savivaldybei, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipdamasis į teismą bei jo atstovė bylos nagrinėjimo metu prašė: 1)pripažinti galiojančia Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Oslit“ 2010-01-13 sudarytą 11,05 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13,12 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 39,13 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 87,06 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdynų bei 505,00 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalto vandens tiekimo vamzdyno, esančių (duomenys neskelbtini) neatlygintino perdavimo savivaldybės nuosavybėn sutartį; 2) pripažinti niekiniu nuo sudarymo momento 2011-09-12 Turto varžytynių aktą Nr. 01; 3) įpareigoti M. P. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 11,05 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13,12 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 39,13 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 87,06 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdynus ir 505,00 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalto vandens tiekimo vamzdyną, esančius (duomenys neskelbtini); neįvykdžius šio įpareigojimo per nurodytą terminą – skirti atsakovei 10 000 Lt baudą pagal CPK 273 str. 3 d.; 4) priteisti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės naudai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog 2005-05-15 UAB ,,Oslit“ ir UAB ,,Vilniaus vandenys“ dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų, skirtų pastatui (duomenys neskelbtini) statybos sudarė sutartį Nr. 338, kurios 3 p. nurodyta, kad po tinklų pastatymo vandentiekio ir nuotekų tinklas neatlygintinai perduodamas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir 2006 -02-20 UAB ,,Vilniaus vandenys“ išduotose uždarajai akcinei bendrovei „Oslit“ minėtų vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimui techninėse sąlygose Nr. 06/261, kurios pakeitė 2005 m. birželio 2 d. išduotas technines sąlygas Nr. 05/510. Analogiškas įsipareigojimas buvo įtvirtintas ir Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų (duomenys neskelbtini) plane, numatant, jog bendro naudojimo tinklus UAB „Oslit“ turi perduoti Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn pagal 2006-02-20 techninių sąlygų Nr. 06/261 reikalavimus ir pagal 2005-05-15 sutartį Nr. 338 dėl tinklų statybos. 2008-11-18 UAB ,,Vilniaus vandenys“ išdavė pažymą Nr. 5555 dėl pastato (duomenys neskelbtini) prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų; ginčo tinklai 2009-04-21 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-791 buvo pripažinti tinkamais naudoti. UAB ,,Oslit“ 2009-11-22 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama priimti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn pastatui (duomenys neskelbtini) įrengtus lauko vandentiekio ir nuotekų tinklus, taip pat kartu su minėtu prašymu perdavė Vilniaus miesto savivaldybei 2009-10-29 bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei, kadastrinių matavimų bylą, kitus tinklų įrengimo ir įteisinimo dokumentus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-01-13 sprendimu Nr. 1-1346 „Dėl sutikimo perimti savivaldybės nuosavybėn inžinerinius tinklus ir įrenginius“ sutiko neatlygintinai perimti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn UAB ,,Oslit“ įrengtus vandentiekio ir nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini), tačiau notarinė tinklų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei sutartis pasirašyta nebuvo, kadangi UAB ,,Oslit“ neatsiliepė į ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės kvietimą pasirašyti notarinę sutartį. Ieškovo atstovė, remdamasi CK 6.154 str.1d., 6.159 str. nuostatomis teigė, jog tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Oslit“ 2010-01-13 buvo sudaryta dvišalė aukščiau minėtų vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) neatlygintino perdavimo savivaldybės nuosavybėn sutartis: UAB „Oslit“ išreiškė savo valią dėl tinklų perdavimo neatlygintinai savivaldybės nuosavybėn, perdavė savivaldybei tinklų įrengimo ir įteisinimo dokumentus, o savivaldybė 2010-01-13 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1346 „Dėl sutikimo perimti savivaldybės nuosavybėn inžinerinius tinklus ir įrenginius“ sutiko neatlygintinai perimti UAB ,,Oslit“ įrengtus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Mano, jog tarp minėtos bendrovės ir ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės susiklostė dvišaliai aukščiau minėtų vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) perdavimo neatlygintinai savivaldybės nuosavybėn teisiniai santykiai, tačiau notariškai šie santykiai (sutartis) dėl UAB „Oslit“ kaltės nebuvo įforminti. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - GVTNTĮ) 18 str. 2 d. yra numatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės kontroliuojamai įmonei; šio įstatymo 18 str. 5 d. numatyta, kad naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba galima esant trišalei savivaldybės, viešojo vandens teikėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutarčiai, kurioje turi būti numatyta nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei, jei ši yra viešasis vandens tiekėjas, terminai ir tvarka. Įstatymo 15 str. 2 d. numatyta, kad viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose. Ieškovo atstovės nuomone, teisės aktai aiškiai numato, kad vandens ir nuotekų tinklai yra viešoji infrastruktūra, kuri nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybėms arba savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms. Todėl, prašo pripažinti galiojančia ginčo vandentiekio ir nuotekų tinklų neatlygintino perdavimo savivaldybės nuosavybėn sutartį, nepaisant to, jog ji nebuvo sudaryta notarine forma, o pripažinus minėtą sutartį galiojančia, pripažinti niekiniu ir 2011-09-12 varžytynių aktą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą UAB „Oslit“ bankrotą vykdęs bankroto administratorius UAB „Vermosa“ perleido M. P.. Ieškovo atstovės įsitikinimu, tiek „Oslit“ bankrotą vykdžiusio bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“, tiek ir M. P. veiksmai yra nesąžiningi; jie neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) teisinį reglamentavimą, jog minėti tinklai gali priklausyti savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei. Tokie UAB „Oslit“ bankroto administratoriaus ir M. P. veiksmai pažeidžia ne tik Vilniaus miesto savivaldybės, kaip minėtų tinklų savininkės, teises, bet ir viešąjį interesą, todėl prašo panaikinti 2011-09-12 Turto varžytynių aktą Nr. 01 kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str.) ir įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ginčo tinklus ieškovei, nes tik tokiu būdu būtų apgintos Vilniaus miesto savivaldybės teisės, viešasis interesas ir užtikrintas būtiniausių gyventojų poreikių tenkinimas. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo UAB „Oslit“ bankrotą vykdęs bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai; teisme gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant (b.l.179). Procesinėse dokumentuose (atsiliepimas b.l.51-53, triplikas b.l. 123-130) atsakovas su ieškiniu nesutiko, akcentavo, jog UAB „Oslit“ jokių sutarčių dėl ginčo tinklų perdavimo savivaldybei nebuvo sudariusi, be to ieškovas ir nebuvo 2005-05-15 sutarties Nr.338, pagal kurios 3 p. po Vandentiekio ir nuotekų tinklų pastatymo jie turėjo būti neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, šalis. Minėta sutartis buvo sudaryta su UAB „Vilniaus vandenys“, tačiau pastaroji dėl sutarties vykdymo jokių reikalavimų nėra pareiškusi, o priešingai- būdama bankrutuojančios „Oslit“ kreditoriumi balsavo už ginčo tinklų pardavimą varžytinėse už nustatytą kainą. Taip pat pažymėjo, jog ir ieškovas – Vilniaus miesto savivaldybė buvo bendrovės kreditorius, tačiau jokių kreditorių susirinkimo nutarimų, tame tarpe ir dėl ginčo tinklų pardavimo iš varžytinių ir dėl įmonės pabaigos, neginčijo. Be to, GVNTĮ 18 str.2d. numatyta, kad geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastuktūra gali būti ne tik savivaldybės ar jų kontroliuojamų įmonių nuosavybė, bet ir kitų asmenų privačios nuosavybės objektu, sutartimi nustatant tokios infrastruktūros naudojimo viešajam interesui tenkinti tvarką. Atsakovo nuomone, vien tai, kad ieškovas prašo įpareigoti atsakovę perduoti tinklus savivaldybei, paneigia ieškovo argumentus, kad tinklai faktiškai buvo perduoti neatlygintinai savivaldybei; pabrėžė, kad joks priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, iki pat turto pardavimo varžytinėse tinklai buvo UAB „Oslit“ valdyme. Taip pat nurodė, jog UAB „Oslit“ yra pasibaigusi ir išregistruota iš registrų, o ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami. UAB „Vermosa“ nėra ginčijamo materialiojo santykio dalyvis, todėl prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Atsakovė M. P. procesiniuose dokumentuose, jos atstovas bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko. Visų pirma, atstovo teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie faktinį Vandentiekio ir nuotekų tinklų perdavimą Vilniaus miesto savivaldybei, tariamos Vandentiekio ir nuotekų tinklų neatlygintino perdavimo savivaldybės nuosavybėn sutarties sudarymą, UAB „Oslit“ atsisakymą sudaryti notarinę turto perleidimo sutartį. Byloje pateikti įrodymai liudija apie tai, jog UAB „Oslit“ su Vilniaus miesto savivaldybe apskritai jokių sutarčių nebuvo sudariusi, o 2005-05-15 sutartį Nr. 338 su UAB „Oslit“ sudarė UAB „Vilniaus vandenys“, kurie jokių pretenzijų dėl šios sutarties vykdymo nereiškia. Pažymėjo, jog jokie ankstesni UAB „Oslit“ susitarimai su UAB „Vilniaus vandenys“ ar Vilniaus miesto savivaldybe įsigyjant Vandentiekio ir nuotekų tinklus viešose varžytinėse atsakovei nebuvo žinomi, apie juos atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį. Atsakovės atstovo nuomone, net jei ir būtų konstatuoti kokie nors varžytinių proceso pažeidimai ar egzistavę atsakovo UAB „Oslit“ teisių parduoti atsakovei Vandentiekio ir nuotekų tinklus apribojimai, įsigyjant šį turtą viešose varžytinėse jie atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinomi; atsakovė, kaip viena sandorio šalių, yra sąžiningas turto įgijėjas ir atstovo teigimu, jos, kaip sąžiningo turto įgijėjo, teisės ir teisėti interesai turi būti ginami, ir šiuo atveju nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas (CK 4.96 str.2d.), taip pat negali būti taikoma restitucija. Pažymėjo, jog turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma. Šioje byloje ieškovas prašo jam pripažinti nuosavybės teisę į ginčo turtą, todėl UAB „Oslit“ jokio turto nebeįgytų; be to, visos bankroto administratoriaus už parduotą UAB „Oslit“ turtą gautos sumos yra paskirstytos kreditoriams, UAB „Oslit“ jau yra likviduota ir nebeegzistuoja. Atstovo tvirtinimu, ieškovo teiginiai, jog geriamojo vandens tiekimas gyventojams yra viešas interesas, todėl Vandentiekio ir nuotekų tinklai gali priklausyti tik miesto savivaldybei ir negali būti mano nuosavybės objektu, yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, jog GVNTĮ 18 str. 2d. reglamentuoja teisinius santykius tarp vandens tiekėjo ir vandens tiekimo infrastruktūros savininko tais atvejais, kada viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, todėl atstovo nuomone, tokia situacija yra teisiškai galima ir reglamentuota, vandentiekio ir nuotekų tinklų buvimas privačioje nuosavybėje jokio viešojo intereso nepažeidžia. Be to, nurodė, jog UAB „Vilniaus vandenys“, kaip UAB „Oslit“ kreditorius, buvo įtraukta į UAB „Oslit“ bankroto bylą, todėl, tiek UAB „Vilniaus vandenys“, tiek šios bendrovės steigėjas ir akcininkas Vilniaus miesto savivaldybė savo tariamai pažeistas teises galėjo ir turėjo ginti bankroto bylos procese. Tačiau UAB „Vilniaus vandenys“, kaip tikroji 2005-05-15 sutarties Nr. 338 šalis, nereikalavimo vykdyti šią sutartį ir Vandentiekio ir nuotekų tinklus perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Priešingai, UAB „Vilniaus vandenys“ atstovai UAB „Oslit“ kreditorių susirinkimuose balsavo už Vandentiekio ir nuotekų tinklų pardavimą viešose varžytinėse ir dalyvavo nustatant šio turto pardavimo varžytinėse sąlygas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
Trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.). Trečiasis procesiniuose dokumentuose palaikė ieškovo ieškinio argumentus, su ieškiniu sutiko, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-05-15 tarp UAB ,,Oslit“ ir UAB ,,Vilniaus vandenys“ buvo sudaryta sutartis Nr. 338 (b.l.10), kuria šalys susitarė, jog pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas technines sąlygas ir pilnai suderintą projektą vandentiekio ir nuotėkų tinklo statybą objekte- Parduotuvės rekonstrukcija į turizmo pastatą (duomenys neskelbtini) organizuoja ir pilnai apmoka UAB „Oslit“ (sutarties 2p.); sutarties 3p. buvo sulygta, jog po tinklų pastatymo vandentiekio ir nuotėkų tinklas neatlygintinai perduodamas Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn. 2006-02-20 techninėse sąlygose Nr.06/261 (b.l.9) buvo nustatyta, kad bendro naudojimo tinklai turi būti perduoti savivaldybės nuosavybėn. Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų (duomenys neskelbtini) plane (b.l.12) taip pat numatyta, jog bendro naudojimo tinklus UAB „Oslit“ turi perduoti Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn pagal 2006-02-20 techninių sąlygų Nr. 06/261 reikalavimus ir pagal 2005-05-15 sutartį Nr. 338 dėl tinklų statybos. UAB ,,Vilniaus vandenys“ 2008-11-18 pažyma Nr. 5555 (b.l.11) „Dėl pastato (duomenys neskelbtini) prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų“ patvirtina, jog objektas esan. (duomenys neskelbtini) buvo prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Iš UAB „Oslit“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2009-10-29 protokolo (b.l.14) matyti, kad bendrovės akcininkai nutarė Vilniaus miesto savivaldybei priduoti inžinerinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini). UAB „Oslit“ 2009-11-22 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu (b.l.13) priimti savivaldybės nuosavybėn ginčo inžinerinius tinklus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-01-13 sprendimu Nr. 1-1346 „Dėl sutikimo perimti savivaldybės nuosavybėn inžinerinius tinklus ir įrenginius“ (b.l.115-19) sutiko neatlygintinai perimti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn UAB ,,Oslit“ įrengtus ginčo vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) (sprendimo 1p.); įpareigojo: a/ Komunalinio ūkio departamentą įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale perimtus inžinerinius tinklus ir įrenginius Vilniaus miesto savivaldybės vardu (sprendimo 3.1p.), b/ Finansų valdymo ir apskaitos departamentą įtraukti į apskaitą perimtus inžinerinius tinklus ir įrenginius. 2011-09-21 varžytinių aktas (b.l.69-70), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l.24-25), patvirtina, jog BUAB „Oslit“ ginčo inžineriniai tinklai 2011-09-12 buvo parduoti iš varžytinių atsakovei M. P. ir įregistruoti jos vardu Nekilnojamojo turto registrų centre. UAB „Oslit“ yra likviduota ir 2012-03-21 išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Ieškovo atstovė prašydama pripažinti galiojančia Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Oslit“ 2010-01-13 (Tarybos sprendimo priėmimo diena) sudarytą 11,05 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13,12 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 39,13 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 87,06 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdynų bei 505,00 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalto vandens tiekimo vamzdyno, esančių (duomenys neskelbtini) neatlygintino perdavimo savivaldybės nuosavybėn sutartį, teigė, jog ginčo turto neatlygintino perdavimo savivaldybės nuosavybėn sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta dėl UAB „Oslit“ kaltės, nes bendrovė vengė sudaryti sutartį. Taip pat ieškovo atstovė tvirtino, jog savivaldybė faktiškai perėmė vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), pažymėjo, jog su UAB „Oslit“ prašymu perimti tinklus buvo pateikta ir tinklų dokumentaciją; apeliavo į tai, jog turi būti ginamas viešasis interesas, gyventojai turi būti aprūpinti geriamuoju vandeniu, jiems turi būti užtikrintas nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, kadangi tai yra būtiniausi gyventojų poreikiai. Be to, atstovė akcentavo, kad GVTNTĮ 18 str. 2 d., 5d., 15 str. 2d. nuostatuose numatyta, jog vandens ir nuotekų tinklai yra viešoji infrastruktūra, kuri nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybėms arba savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu su tokiais ieškovo atstovės argumentais sutikti negalima.
Visų pirma akcentuotina tai, jog ginčas yra kilęs dėl tariamai sudarytos sutarties, kurios šalys buvo Vilniaus miesto savivaldybė ir BUAB ,,Oslit”. Kaip minėta, UAB ,,Oslit” yra likviduota ir 2012-03-21 išregistruota iš Juridinių asmenų registro; nuo išregistravimo iš juridinių asmenų registro juridinis asmuo pasibaigia ir laikytinas nebeegzistuojančiu (CK 2.95 str.3d.). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovo nurodytas atsakovas UAB ,,Vermosa” vykdė UAB ,,Oslit” bankroto administravimą, tačiau nėra UAB „Oslit“ teisių perėmėjas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra keliamas klausimas dėl žalos padarytos atliekant bankroto administravimo funkcijas atlyginimo. ĮBĮ aiškiai apibrėžia bankroto administratoriaus pareigas, į kurių apimtį nepatenka pareigos po įmonės likvidavimo atstovauti nebeegzistuojančią įmonę sprendžiant su bankroto administravimu nesusijusius klausimus. Atsakovas UAB „Vermosa“ prašė CPK 293 str.1d.8p. pagrindu bylą jo atžvilgiu nutraukti, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovo prašymu. Pažymėtina, jog pagal CPK 293 str.1d.8 p. nuostatas, byla turi būti nutraukta, kuomet yra likviduotas asmuo, kuris buvo viena iš bylos šalių dalyvių, ir atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Nagrinėjamu atveju likviduota UAB „Oslit“ niekada nebuvo bylos šalimi; ieškovas jau pareikšdamas ieškinio reikalavimus nurodė atsakovu UAB „Vermosa“, kuri atliko bankroto administratoriaus pareigas vykdant UAB „Oslit“ bankroto procedūras. Tačiau UAB „Vermosa“ nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir neturi pareigos atsakyti. Esant nurodytam, spręstina, jog ieškovo reikalavimai pareikšti atsakovo UAB Vermosa“ atžvilgiu yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Antra, teismas pasisakydamas dėl nustatytų faktinių aplinkybių dėl ginčo turto, pažymi: a/ jog išties nėra pagrindo nesutikti su ieškovo atstovė, kad savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, vykdo viešąją funkciją. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str.1 d. 30 p. geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška įstatyme nustatyta savivaldos institucijų funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012 ir kt.); b/ tačiau teismas negali sutikti su ieškovo atstovės pozicija, jog pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso tik savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės kontroliuojamai įmonei. Pagal GVTNTĮ 2 str. 15 p. (redakcija galioj. ginčo metu) nuostatas vandens tiekimo infrastruktūra (vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (siurblinės, vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai)), (ar jos dalys), gali būti formuojama įvairiais būdais, o jų savininkai gali būti savivaldybė, viešasis tiekėjas, kiti asmenys. Pažymėtina, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifika, būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus. Išties GVTNĮ 18 str. 2 d. numato, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Tačiau, įstatyme taip pat numatyta, jog viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Taigi, viešasis interesas dėl tinkamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimo gali būti užtikrinamas savivaldybei išperkant aptariamą infrastruktūrą arba susitariant dėl jos naudojimo. Akcentuotina ir tai, jog nesusitarus dėl šių klausimų, naudojimosi infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ginčo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, UAB „Oslit“ buvo pradėta kurti iki GVTNTĮ įsigaliojimo (2007 m. sausio 1 d.). Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi UAB „Oslit“ techninių sąlygų (jų pakeitimo išdavimo metu) nuostatas statybos leidimui gauti turėjo būti parengtas ir suderintas statinio projektas; vienas privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų – statinio projektavimo sąlygų sąvadas (tai privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose, būtent: tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus ir kt.) ( įstatymo 2 str.30 d., 23 str. 6 d., 20 str.1d.). Pagal Statybos įstatymo 20 str. 6 d. inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai privalėjo nustatyti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas ir jų laikytis, o įstatymo 20 str. 7d. nustatė, kad jei būtina nutiesti naujus inžinerinius tinklus, sudaroma inžinerinių tinklų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis, kurioje nurodoma inžinerinių tinklų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybą). Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Statybos techniniame reglamente STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“. Nagrinėjamu atveju būtent paminėto teisinio reglamentavimo pagrindu ir buvo 2005-05-15 tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Oslit“ (statytojas) sudaryta sutartis (b.l.10), kurios 3p. sulygta, jog po ginčo vandentiekio ir nuotėkų tinklo pastatymo, tinklas neatlygintinai perduodamas Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn. Reikalavimas perduoti bendro naudojimo tinklus savivaldybės nuosavybės buvo įrašytas ir 2006-02-20 techninėse sąlygose (b.l.9). Taigi, minėti dokumentai sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „Oslit“ įsipareigojo neatlygintinai perduoti ginčo vandentiekio ir nuotėkų tinklus Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn. Be to, tokį susitarimą bei UAB Oslit“ siekį jį įgyvendinti patvirtina ir UAB „Oslit“ akcininkų 2009-10-29 susirinkimo protokolas (b.l.14) bei 2009-11-22 pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei prašymas priimti vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.113). Tačiau byloje surinkti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad toks UAB „Oslit“ įsipareigojimas nebuvo realizuotas ne dėl UAB „Oslit“ kaltės.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-01-13 sprendimu Nr.1-1346 (b.l.15-19) nusprendė sutikti perimti ginčo inžinerinius tinklus. Ieškovo atstovė tvirtino, jog tokio Tarybos sprendimo priėmimas turi būti laikomas faktiniu ginčo inžinerinių tinklų perėmimu, ir tokio sprendimo priėmimo data laikoma neatlygintino perdavimo savivaldybės nuosavybėn sutarties sudarymo data. Tačiau su tokiais ieškovo atstovės teiginiais sutikti negalima.
Visų pirma, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriams privaloma notarinė forma (CK1.74 str.1d.1p.), įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str.3d.). Kita vertus, tais atvejais, kuomet viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai priėmus sprendimą dėl sutikimo perimti ginčo tinklus savivaldybės nuosavybėn buvo siekiama sudaryti ginčo turto neatlygintino perdavimo sutartį, tačiau sutartis nebuvo sudaryta dėl UAB „Oslit“ kaltės, nes UAB „Oslit“ vengė sandorį įforminti notarine tvarka, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, į bylą nepateikė (CPK 178 str.).
Antra, teisinis reglamentavimas aiškiai nustato, jog kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą būtinas turto perdavimas, sutartis laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo (CK 6.181 str.); turto neatlygintino perdavimo sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo to momento, kai turtas yra perduodamas. Pagal CK 6.398 str. nuostatas nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas šalių pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Pažymėtina, kad ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-02-18 sprendimu Nr.1-2004 „Dėl inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn“ patvirtinto Inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo, kuris reglamentuoja įvairių inžinerinių tinklų perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarką, II dalies 9p. numatyta, jog įrenginiams perimti sudaroma inžinerinių tinklų perėmimo sutartis, ji įregistruojama Registrų centro Vilniaus filiale; įrenginiai perimami pagal aktą, kurį pasirašo perimančiojo departamento direktorius. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog buvo pasirašytas ginčo turto priėmimo-perdavimo aktas ar, kad perimti inžineriniai tinklai buvo įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės vardu, ir įtraukti į apskaitą, kaip tai buvo nustatyta Tarybos sprendimo 2,3 p.p. bei paminėtoje Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos patvirtintoje tvarkoje. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ginčo turto priėmimo-perdavimo akto sudarymą, o bylos medžiaga patvirtina, jog vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo įregistruoti iki jų pardavimo iš varžytinių UAB „Oslit“ vardu, o vėliau atsakovės M. P. vardu.
Trečia, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo atstovės teiginiais dėl faktinio ginčo tinklų perėmimo. Bylos medžiaga patvirtina, jog ginčo tinklai jau nuo 2008-11-18 buvo prijungti (b.l.11) prie miesto vandentiekio nuotekų tinklų ir aptarnaujami UAB „Vilniaus vandenys“. Tačiau, teismo vertinimu, nei ginčo tinklų UAB „Vilniaus vandenys“ aptarnavimo, nei ginčo tinklų dokumentų savivaldybei perdavimo faktas, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo turtas buvo faktiškai perimtas savivaldybės, ar juolab neatlygintinai perduotas savivaldybės nuosavybėn. Be to, byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-09-09 nutartimi UAB „Oslit“ iškelta bankroto byla; įmonės administratoriumi paskirta UAB „Vermosa“. Administratorius 2010-12-31 pranešimu Nr.2010/R-529 (b.l.138) informavo UAB „Vilniaus vandenys“ apie UAB „Oslit“ bankroto bylos iškėlimą, bei bendrovės teisę pareikšti reikalavimus dėl kreditorinių reikalavimų. Akcentuotina, jog bankroto byloje buvo patvirtinti tiek UAB „Vilniaus vandenys“, tiek Vilniaus miesto savivaldybės kreditoriniai reikalavimai; BUAB „Oslit“ kreditorių susirinkimo protokolai, patvirtina, jog abiems kreditoriams, t.y. ir Vilniaus miesto savivaldybei, ir UAB „Vilniaus vandenys“ buvo žinoma, apie kietinimą bendrovės turtą, tame tarpe ir ginčo vandentiekio bei nuotekų tinklus, parduoti iš varžytinių; be to, balsavimo raštu biuletenis (b.l.139) liudija apie tai, kad UAB „Vilniaus vandenys“ raštu balsavo „už“ ginčo turto pardavimo iš varžytinių (b.l. 99-100, 134-135, 138, 139). Taigi, visiškai akivaizdu, jog, tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek UAB „Vilniaus vandenys“ nelaikė, kad ginčo vandentiekio bei nuotekų tinklai 2010-01-13 buvo UAB „Oslit“ faktiškai perduoti, o Vilniaus miesto savivaldybės perimti, kaip teigė ieškovo atstovė. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės tik patvirtina, jog tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek UAB „Vilniaus vandenys“ nereikšdami jokių pretenzijų dėl ginčo turto, pripažino, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso būtent UAB „Oslit“ ir IBĮ nustatyta tvarka turi būti parduotas iš varžytinių. Taigi, konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktinį ginčo turto perėmimą. Beje, akcentuotina ir tai, jog dėl ginčo tinklų nebuvo reiškiama pretenzijų ir naujai tinklų savininkei – atsakovei M. P., iki pastaroji 2013-04-25 nepasiūlė Vilniaus miesto savivaldybei sudaryti ginčo turto nuomos sutartį (b.l.20-21).
Esant aukščiau paminėtam teisiniam reglamentavimui, išdėstytoms išvadoms spręstina, jog teismas neturi pagrindo CK 1.93 str.4d. nuostatų taikymui; ieškovas neįrodė nei vienos šalies visiško ar dalinio sutartie įvykdymo, nei kitos šalies vengimo įforminti sandorį notarine tvarka (CPK 178 str.). Ieškovo reikalavimai pripažinti galiojančia Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Oslit“ 2010-01-13 sudarytą 11,05 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13,12 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 39,13 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 87,06 m ilgio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdynų bei 505,00 m ilgio, unikalus Nr. 4400-1980-5504, šalto vandens tiekimo vamzdyno, esančių (duomenys neskelbtini) neatlygintino perdavimo savivaldybės nuosavybėn sutartį yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Ieškovo atstovė reikalavimus dėl varžytinių akto pripažinimo niekiniu iš esmės grindžia argumentais dėl ginčo tinklų neatlygintino perdavimo ieškovės nuosavybės sutarties sudarymo. Teismui netenkinus ieškovo reikalavimus dėl ginčo turto neatlygintino perdavimo savivaldybės nuosavybės sandorio pripažinimo galiojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimų dėl pripažinimo niekiniu 2011-09-12 turto varžytinių akto Nr.01 ir įpareigojimo grąžinti ginčo turtą savivaldybei, todėl jie atmestini. Kiti ieškovo atstovės argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė M. P. patyrė 8788,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismo įsitikinimu, vertinant minėtus kriterijus ir atsižvelgiant į nagrinėjamų klausimų nesudėtingą pobūdį, atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė, todėl mažintina iki 5 500 Lt, t.y. 1592,91 EUR.
Vilniaus apygardos teismo 2013-10-01 nutartimi atsakovės atžvilgiu taikytos laikinąsias apsaugos priemonės sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k.111109233, atsakovei M. P., a.k(duomenys neskelbtini) 1592,91 EUR (tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 91 eurocentą) bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo 2013-10-01 nutartimi atsakovės M. P. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.