- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-1312-467/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12750-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Asta Pikelienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- A. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Vaclovas Paulikas, Asta Pikelienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. G. ir atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei J. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. G. 2014-04-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. G., kurį patikslinusi, prašė šalių santuoką, sudarytą 2011 m. liepos 13 d. Šiaulių miesto CMS, nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 300 000 Lt (86 886 EUR) dydžio neturtinės žalos atlyginimą; nustatyti nepilnametės dukters M. L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. L. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 1 500 Lt (434,43 EUR) dydžio išmokomis iki vaiko pilnametystės; padalinti tarp sutuoktinių santuokoje įgytą turtą pagal jos pasiūlytą turto padalijimo tvarką. Nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir nutraukta (duomenys neskelbtini), antrą kartą sudaryta (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad santuoka kurį laiką formaliai (tikslu išsaugoti santuokoje įgytą turtą ir įgyti naują) buvo nutraukta, tačiau šalys visą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, juos siejo šilti jausmai ir visiškas tarpusavio pasitikėjimas, gimė vaikai. Paskutiniu bendro šalių gyvenimo metu santykiai pablogėjo, nes atsakovas santuokinio gyvenimo metu pažeidė sutuoktinių ištikimybės, tarpusavio pagarbos ir lojalumo principus, nesirūpino šeimos gerove bei jos poreikiais, šeimoje nuolat keldavo nesusipratimus, nesantarvę, ignoruodavo ieškovę, įžeidinėdavo, su ja nesiskaitydavo, atvirai rodydavo nepagarbą, būdavo neleistinai grubus, visada pirmas provokuodavo konfliktus, be to buvo ieškovei neištikimas, abejingas jai kaip sutuoktinei. Dar vėliau atsakovas pradėjo slėpti gaunamas pajamas, įmonių turtą, siekdamas, kad ieškovė nieko nesužinotų apie įmonių veiklą ir finansinius rezultatus, atleido ieškovę iš UAB „Digikomas“ direktorės pareigų, UAB „Aidma“ (kurios direktorius buvo atsakovas), pastoviai skyrė jai, kaip komercijos direktorei, drausmines nuobaudas, siekdamas ieškovę atleisti ir iš šių užimamų pareigų. Nuolatinis ir netinkamas atsakovo elgesys sukėlė ieškovei sveikatos suprastėjimą, depresiją, dėl ko ji buvo priversta kreiptis pagalbos į psichoterapeutą, vartoti raminamuosius vaistus, antidepresantus. Atsakovo veiksmais jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią ji įvertina 300 000 Lt (86 886 EUR). Prašė nepilnametės dukters M. L. G. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, priteisti jai išlaikymą iš atsakovo, taip pat padalinti šalių santuokoje įgytą turtą pagal ieškinyje nurodytą tvarką, atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu gyvena nuo 1987 metų.
Atsakovas A. G. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; priteisti jam iš ieškovės 1 EUR neturtinės žalos atlyginimą; nustatyti nepilnametės dukters M. L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakovu; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnametei dukrai M. L. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 517,50 Lt (150 EUR) dydžio išmokomis nuo 2015 m. birželio 20 d. iki dukters pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą – garažo boksą Nr.2, esantį (duomenys neskelbtini), natūra priteisiant atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant šio daikto pusės vertės piniginę kompensaciją – 2 389,37 EUR. Nurodė, kad šalių santuoka sudaryta 2011-07-13. Ieškovė yra itin konfliktiška, impulsyvi asmenybė ir ji daug kartų naudojo prieš atsakovą fizinį smurtą. Ieškovė nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko jos elgesys pakinta nenuspėjamai, ji tampa agresyvi, nuolat konfliktuoja. Ieškovė dukterimi niekada tinkamai nesirūpino, priešingai, prisidengdama dukters interesais, stengėsi visiškai nepagrįstai gauti kuo daugiau materialinės naudos. Be to ieškovė buvo jam neištikima su kitu vyru. Ieškovės nurodytas kaip dalintinas tarp sutuoktinių nekilnojamasis turtas buvo įgytas iki šalių santuokos sudarymo ir šalių buvo pasidalintas atitinkamomis dalimis (bendrąja daline nuosavybe, asmenine nuosavybe), todėl nėra jokio teisinio pagrindo tokį turtą įtraukti į dalintino tarp sutuoktinių turto masę.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pirminėje išvadoje nurodė, kad institucija neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Atsižvelgdamas į vaiko išsakytą norą bei vaiko interesus, skyrius nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimams dalyje dėl nepilnametės M. L. G. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, išlaikymo vaikui priteisimo. Teismo posėdyje skyriaus atstovė, atsižvelgdama į pasikeitusią situaciją šalių šeimoje ir pasikeitusį pačios nepilnametės M. L. G. santykių su tėvais vertinimą bei jos norą, pateikė išvadą, kad vaiko interesus geriausiai atitiks nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu atsakovu A. G., priteisiant iš ieškovės nepilnametei dukrai atsakovo prašomo dydžio išlaikymą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovės J. G. ieškinį paliko nenagrinėtą, o atsakovo A. G. priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ieškovės J. G. ir atsakovo A. G. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalių pavardžių nekeitė; nustatė nepilnametės M. L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu A. G.; priteisė iš ieškovės J. G. išlaikymą nepilnametei dukteriai M. L. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 EUR dydžio išmokomis nuo 2015 m. birželio 20 d. iki M. L. G. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė atsakovą A. G. priteisto iš ieškovės J. G. nepilnametei dukteriai M. L. G. išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; šalių santuokoje bendrai įgytą turtą padalino tokiu būdu: pripažino atsakovui A. G. nuosavybės teisę į 17 kv.m bendro ploto negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr.2, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 4 778,73 EUR; priteisė ieškovei J. G. iš atsakovo A. G. piniginę kompensaciją 2 389,37 EUR; likusioje dalyje priešieškinio reikalavimų netenkino; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas byloje nustatė, jog ieškovė J. G. į teismo posėdį neatvyko, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nepateikė. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie ieškovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis, apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovei buvo pranešta tinkamai. Nors atsakovas ir prašė teismą išnagrinėti ieškovės reikalavimus bei juos atmesti, tačiau teismas sprendė, jog šeimos teisinių santykių bylose sprendimo už akių priėmimas yra negalimas, be to teismas nurodė, kad jis neturi duomenų, ar ieškovė apskritai palaiko byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė J. G. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismui buvo pateiktas jos prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas nepagrįstai jo nesvarstė ir tokiu būdu sudarė sąlygas išnagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nedalyvaujant vienam iš sutuoktinių. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nenagrinėtu, dėl ko skundžiamame sprendime išspręsti tik atsakovo priešieškiniu reikšti reikalavimai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neatskleista bylos esmė. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog santuoka tarp šalių pirmą kartą buvo nutraukta tik formaliai. Kreipdamasi į teismą, ieškovė nurodė, jog šalys nuo 1987 m., kuomet buvo sudaryta jų santuoka, iki pat 2013 m. rudens gyveno bendrą šeiminį gyvenimą, todėl teismas turėjo ex officio spręsti dėl pirmosios santuokos nutraukimo negaliojimo ir visų su tuo susijusių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė įrodinėjimo dalyką šioje byloje, dėl ko visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas tapo neįmanomas. Santuokos nutraukimo bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso sudėtinė dalis. Nagrinėjamoje byloje teismas veikė pasyviai, kadangi, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatinėjo ir netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su šalių bendru gyvenimu prieš 2011 m. liepos 13 d., kuomet šalys antrą kartą sudarė santuoką. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog turto registracija viešame registre atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl teismas turėjo ištirti, ar viešame registre esantys duomenys, kuriuose nurodoma, jog tam tikras turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, atitinka tikrovę. Žemesnės instancijos teismas neįvertino, jog, nutraukus santuoką tarp šalių pirmą kartą, liko nepadalinto turto, kurį atsakovas be ieškoves žinios panaudojo turto asmeninės nuosavybės teise įsigijimui. Tai patvirtina, jog skundžiamu sprendimu tik formaliai padalintas viešame registre bendrąja jungtine nuosavybės teise abiejų sutuoktinių vardu registruotas turtas, neatsižvelgiant į tai, jog byloje surinkti duomenys leidžia spręsti, jog ir visas kitas turtas turėjo būti įtrauktas į sutuoktinių bendro turto balansą. Atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė sutuoktinių kreditorių, todėl skundžiamame sprendime neišspręsti su sutuoktinių prievolių padalinimu susiję klausimai. Santuokos nutraukimo byloje privalo būti padalintas ne tik bendrai abiejų sutuoktinių įgytas turtas, bet ir abiejų sutuoktinių prievolės. Nustačius, jog skundžiamu sprendimu nebuvo padalintos abiejų sutuoktinių įgytos prievolės, darytina išvada, jog šiuo sprendimu nebuvo išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam ir tiek šeimoje, tiek už jos ribų neveikė kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, atskirai nepasisakydamas, kaip konkrečiai pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o byla dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių perduota tam pačiam Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas A. G. su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pačios ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei nesirūpinimas procesu lėmė jos ieškinio palikimą nenagrinėtu. Ieškovė iš esmės nedalyvavo vykusiuose teismo posėdžiuose, nepranešdavo teismui savo nedalyvavimo priežasčių, keitė byloje atstovus bei teikė papildomus dokumentus, ko pasėkoje bylos nagrinėjimas nepagrįstai užsitęsė. Vilkindama procesą byloje, ieškovė siekia ir toliau nemokamai gyventi atsakovui priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Atsakovas iš esmės palaiko savo anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei motyvus, prašo apeliacinės instancijos teismą jais vadovautis. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovė prašė atidėti teismo posėdį, tokių duomenų ji nepateikė ir su apeliaciniu skundu, nors, negalėdama dalyvauti bylos nagrinėjime, ji privalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, nes tai padaryti teismas jai buvo nustatęs pakankamai ilgą terminą. Palikdamas ieškinį nenagrinėtą, teismas vadovavosi CPK 384 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentu, jog teismas šioje byloje nebuvo pakankamai aktyvus, priešingai, pati ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinį, dėl ko teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą sprendimą. Pažymi, jog šalys jokių bendrų kreditorių neturi, todėl teismas skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai jokių įsipareigojimų tarp šalių nedalino. Tuo tarpu UAB „Aidma“ turimi kreditoriniai reikalavimai į ieškovę ir atsakovą yra asmeniniai ir neturėjo būti dalinami. Apeliaciniame skunde ieškovė keičia savo reikalavimus ir prašo padalinti turtą visiškai kitaip, nei prašė ieškinyje, be to nėra jokio pagrindo bylą perduoti iš naujo nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teisme 2016-03-18 gautas atsakovo A. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2016-03-23 – atsakovo A. G. rašytiniai paaiškinimai. Šie procesiniai dokumentai CPK 314 straipsnio tvarka prijungti prie nagrinėjamos bylos.
Apeliacinės instancijos teisme, 2016 m. kovo 24 d. išnagrinėjus bylą iš esmės apeliacine tvarka ir atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, buvo gauta: 2016-04-08 ieškovės (apeliantės) J. G. prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo; 2016-04-11 ieškovės (apeliantės) J. G. prašymas dėl civilinės bylos Nr. 2A-1312-467/2016 nagrinėjimo atnaujinimo; 2016-04-18 atsakovo A. G. pranešimas dėl ieškovės J. G. ir jos atstovės elgesio nepilnamečio vaiko atžvilgiu; 2016-04-20 ieškovės (apeliantės) J. G. rašytiniai paaiškinimai. Nurodyti procesiniai dokumentai paliktini nenagrinėtais, kadangi gauti jau išnagrinėjus bylą iš esmės apeliacine tvarka ir atidėjus procesinio sprendimo priėmimą bei paskelbimą, o atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės nėra pagrindo.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės J. G. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai sudaro pagrindą panaikinti apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Vienu iš apeliacinio skundo argumentų ieškovė nurodo, kad ji pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas nepagrįstai jo nesvarstė ir tokiu būdu sudarė sąlygas išnagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nedalyvaujant vienam iš sutuoktinių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė J. G. į teismo posėdį neatvyko, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nepateikė, taip pat nebuvo pateikta duomenų apie ieškovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis, apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovei buvo pranešta tinkamai. Tačiau bylos duomenys (b.l. 67, t.7) tvirtina, kad iš tikrųjų ieškovės prašymas dėl posėdžio atidėjimo 2015-10-21 (posėdžio dieną) buvo atsiųstas į teismą elektroniniu paštu - į posėdžių sekretoriaus G. F. elektroninį paštą teisme, tačiau teisme registruotas tik 2015-10-26, t.y. teismui jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus nutartį teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti (b.l.65-66, t.7). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas posėdžio dieną neturėjo objektyvios galimybės apsvarstyti apeliantės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, bet ne dėl to, kad toks prašymas nebuvo pateiktas. Pažymėtina, kad, konstatavęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į savo paties nutartį, kuria ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje buvo pripažinęs būtinu. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes.
CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šeimos teisinių santykių bylose sprendimo už akių priėmimas yra negalimas (CPK 378 str.), tačiau visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo prašymą išnagrinėti ieškovės ieškinio reikalavimus, jai nedalyvaujant, bei nepagrįstai sprendė, kad jis (teismas) neturi duomenų, ar ieškovė apskritai palaiko byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, kadangi, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys ieškovės procesiniai dokumentai aiškiai ir nedviprasmiškai tvirtina, kad ieškovė savo ieškinį palaiko.
CPK 384 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra procesinė nuostata, kad tuo atveju, kai šeimos byloje ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jo nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Tačiau nagrinėjamu atveju ši nuostata negalėjo būti pritaikyta, kadangi byloje yra pareikštas ne tik ieškinys, bet ir priešieškinys (CPK 377 str.), o teismas šeimos bylose turi būti aktyvus (CPK 376 str.) bei išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu. Tuo tarpu, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas paliko ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nenagrinėtu, dėl ko skundžiamame sprendime buvo išspręsti tik atsakovo priešieškiniu reikšti reikalavimai ir liko neišspręsti ieškovės reikalavimai, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, jog nebuvo atskleista bylos esmė.
Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nenagrinėjo ieškovės nurodytų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, o būtent: kad tarp šalių santuoka buvo sudaryta du kartus, kad pirmą kartą santuoka buvo nutraukta tik formaliai, jog šalys nuo 1987 m., kuomet buvo sudaryta jų santuoka, iki pat 2013 m. rudens gyveno bendrą šeiminį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, įgijo turtą ir t.t. Tokiu būdu teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje, dėl ko visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas tapo neįmanomas. Jau minėta, kad santuokos nutraukimo bylose teismui įstatymo yra skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso sudėtinė dalis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas veikė pasyviai ir, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatinėjo bei netyrė ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su šalių bendru gyvenimu prieš 2011 m. liepos 13 d., kuomet šalys antrą kartą sudarė santuoką. Dėl to, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas galimai neteisingai nustatė tarp šalių dalintino turto visumą, jo vertę ir pan., kadangi turto registracija viešame registre atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl konkrečiu atveju būtina ištirti, ar viešame registre esantys duomenys, kuriuose nurodoma, jog tam tikras turtas yra asmeninė vienos iš šalių nuosavybė, atitinka tikrovę, įvertinti to turto įsigijimo aplinkybes, nustatyti, ar, nutraukus santuoką tarp šalių pirmą kartą, turtas buvo padalintas, koks turtas buvo įgytas vėliau ir pan. Tokiu būdu, skundžiamu sprendimu tik formaliai padalinus viešame registre bendrąja jungtine nuosavybės teise abiejų sutuoktinių vardu registruotą turtą, neatsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar visas turtas buvo įtrauktas į sutuoktinių bendro turto balansą.
Priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo ieškinys paliktas nenagrinėtu, pirmosios instancijos teismas ne tik kad neatskleidė bylos esmės, bet ir neišaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, dėl ko, dar neįsiteisėjus teismo sprendimui, tarp šalių kyla konfliktinė situacija, ką patvirtina apeliacinės instancijos teisme, 2016 m. kovo 24 d. išnagrinėjus bylą iš esmės ir atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, abiejų šalių teikiami dokumentai dėl viena kitos elgesio, bendravimo su nepilnamete dukra ir pan. Todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, išnagrinėtoje tik pagal vienos iš šalių pateiktą procesinį dokumentų, konstatavus paminėtus proceso teisės pažeidimus, naikintinas visas teismo sprendimas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės visoje apimtyje – tiek dėl santuokos nutraukimo fakto ir sutuoktinių kaltės, tiek ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o pagal byloje pateiktus įrodymus šių klausimų negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), nes, perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodyti proceso pažeidimai turėtų būti pašalinti ir byla išnagrinėta iš esmės, neužkertant šalims kelio į tinkamą apeliaciją.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl to, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, nagrinėtinas iš esmės tiek ieškinys, tiek priešieškinys, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos esme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teisme, 2016 m. kovo 24 d. išnagrinėjus bylą iš esmės apeliacine tvarka ir atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, gautus šalių procesinius dokumentus (2016-04-08 ieškovės (apeliantės) J. G. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo; 2016-04-11 ieškovės (apeliantės) J. G. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2A-1312-467/2016 nagrinėjimo atnaujinimo; 2016-04-18 atsakovo A. G. pranešimą dėl ieškovės J. G. ir jos atstovės elgesio nepilnamečio vaiko atžvilgiu; 2016-04-20 ieškovės (apeliantės) J. G. rašytinius paaiškinimus) palikti nenagrinėtais.