Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Tadui Mitrikui ir Vaidotui Dauskurdui, atsakovo atstovams Edmundui Sakalauskui ir Kristinai Krivičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic auto parts“ skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltic auto parts“ (toliau – Bendrovė) pateikė teismui skundą (b. l. 21–24), kuriame prašė panaikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2012-12-10 sprendimą Nr. VR-17.5-89 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir įpareigoti atsakovą įskaityti Bendrovės mokesčio už aplinkos teršimą permoką į mokesčio nepriemoką bei naujai apskaičiuoti šio mokesčio nepriemokos dydį.

Skunde nurodė, kad atsakovas netinkamai įvertino nagrinėjamam atvejui reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Departamentas, atlikęs Bendrovės planinį mokesčio už aplinkos teršimą patikrinimą, 2012-11-05 patikrinimo akte Nr. VR-17.7-143 Bendrovei nustatė 3553,50 Lt mokestinę nepriemoką. Bendrovė nustatytos nepriemokos sumos neginčijo, tačiau kreipėsi į Departamentą, kad į nepriemoką būtų įskaityta 2008 m. Bendrovės turima 2205,88 Lt mokesčio už aplinkos teršimą permoka. Pagal teisinį reguliavimą, mokestis už aplinkos teršimą administruojamas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu (toliau – MAĮ). MAĮ 36 str. 1 d., 82 str. 1 d. ir 87 str. 5 d. nuostatos akivaizdžiai tvirtina, kad mokesčio mokėtojui, prašant mokesčio mokėtojo turima mokestinė permoka, turi būti įskaitoma į mokestinę nepriemoką. Be to, kaip tvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM Mokesčių informacijos centro 2011-05-18 aiškinamasis raštas Nr. KD-3007, mokesčių permokų sumomis mokestinės nepriemokos dengiamos automatiškai be mokesčio mokėtojo prašymo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 52–53) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovė 2008 metais nedeklaravo dalies į vidaus rinką išleistų apmokestinamųjų gaminių kiekio ir tuo pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MUATĮ) 7 str. 2 d. ir 8 str. 4 d., todėl už nuslėptą taršą mokestis buvo paskaičiuotas didesniu tarifu. Pagal MAĮ 13 str. 6, 7, 8, 24 p. bei 16 str., pareiga tikrinti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai už aplinkos taršą, priskirta Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai. Departamentas nėra įgaliotas spręsti dėl mokesčio už aplinkos teršimą susigrąžinimo ar įskaitymo. Pažymėjo, kad pareiškėja nurodo neteisingą 2008 metais priskaičiuotos nepriemokos sumą, nes mokestis už aplinkos taršą jai skaičiuotas vadovaujantis MUATĮ 9 str. 4 d. 3 p. ir jo suma 2008 metais yra 7107,00 Lt. MUATĮ nuostatos įpareigoja Departamentą mokesčius skaičiuoti nuo nedeklaruoto apmokestinamųjų gaminių kiekio, o ne nuo sumokėtų ar nesumokėtų sumų.

Teismo posėdyje atsakovo atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-12-10 sprendimo Nr. VR-17.5-89 dalies, kuria Bendrovei už 2008 metais nuslėptą apmokestinamųjų gaminių kiekį mokestis už aplinkos teršimą paskaičiuotas didesniu tarifu ir nurodyta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą sumokėti 7768,34 Lt mokesčio sumą, teisėtumo.

Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad Departamento Gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyriaus vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė atliko UAB „Baltic auto parts“ planinį specifinį mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekomis ir iš mobiliųjų taršos šaltinių apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2008-2011 metus ir 2012-11-05 patikrinimo akte Nr. VR-17.7-143 nustatė, kad: 1) Bendrovė 2008 metais nedeklaravo dalies apmokestinamųjų gaminių, todėl mokestį už aplinkos teršimą nuo nuslėpto apmokestinamųjų gaminių kiekio skaičiavo taikydama dvigubą tarifą ir apskaičiavo 7768,34 Lt mokesčio sumą; 2) Bendrovė 2008 metais nedeklaravo dalies apmokestinamosios pakuotės, todėl mokestį nuo nuslėpto pakuotės kiekio skaičiavo taikydama didesnį tarifą ir apskaičiavo Bendrovei 405,06 Lt mokesčio už aplinkos teršimą sumą (b. l. 7–9).

Bendrovė 2012-12-05 raštu kreipėsi į Departamentą, prašydama į nepriemokos už nuslėptą apmokestinamųjų gaminių kiekį sumą, t. y. 3553,50 Lt, įskaityti Bendrovės 2008 metais turimą 2206 Lt mokesčio už aplinkos teršimą permoką (b. l. 10).

Departamentas 2012-12-10 sprendimu Nr. VR-17.5-89 patvirtino 2012-11-05 patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-143 ir nurodė Bendrovei sumokėti 405,06 Lt bei 7768,34 Lt mokesčio už aplinkos teršimą sumas (b. l. 11).

Departamentas 2012-12-21 raštu Nr. (38-17)-VR-1.7-2510 informavo pareiškėją, kad Bendrovei patikslinus Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis 2008 metų deklaraciją, Bendrovei bus grąžinta 2205,88 Lt mokesčio už aplinkos teršimą permoka (b. l. 12).

Bendrovė prašo teismą panaikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-12-10 sprendimą Nr. VR-17.5-89 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir įpareigoti atsakovą įskaityti Bendrovės mokesčio už aplinkos teršimą permoką į mokesčio nepriemoką bei naujai apskaičiuoti šio mokesčio nepriemokos dydį (b. l. 21–24).

Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, - skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų. Iš pareiškėjos skundo turinio bei jos atstovų paaiškinimų teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad Bendrovė iš esmės ginčija tą Departamento sprendimo dalį, kuria taikant dvigubą tarifą apskaičiuotas mokestis už 2008 metais nuslėptą apmokestinamųjų gaminių kiekį. Ginčas dėl apskaičiuotos mokesčio sumos už 2008 metais nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį, t. y. dėl 405,06 Lt sumos, nėra keliamas. Taigi, nors Bendrovė prašo panaikinti visą Departamento 2012-12-10 sprendimą Nr. VR-17.5-89, atsižvelgęs į pareiškėjos argumentus ir skundo turinį, teismas vertins tik sprendimo dalies, kuria patvirtinta 7768,34 Lt mokesčio už aplinkos teršimą suma, teisėtumą.

Pažymėtina ir tai, kad ginčo byloje dėl patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nėra. Pareiškėja neneigia to, kad, teikdama Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaraciją 2008 metais, nedeklaravo importuotų 1590 t – akumuliatorių, 2252 vnt. – tepalo ir kuro filtrų bei 45 vnt. – oro filtrų. Vadinasi, Bendrovė iš esmės pripažįsta, kad nuo šio apmokestinamųjų gaminių kiekio nesumokėjo 3884,17 Lt mokesčio už aplinkos teršimą, tačiau teigia, kad mokestis taikant dvigubą tarifą turi būti skaičiuojamas tik nuo mokesčio sumos, likusios atėmus Bendrovės turimą 2205,88 Lt permoką, t. y. nuo 1347,62 Lt. Atsakovas teigia, kad pagal teisinį reglamentavimą Departamentas neturi teisės įskaityti mokesčio permoką į mokesčio nepriemoką, o mokesčio sumą skaičiuoja nuo nedeklaruoto apmokestinamųjų gaminių kiekio. Sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumą, turi būti įvertintos mokesčio už aplinkos teršimo apskaičiavimą ir administravimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, taip pat Mokesčio administravimo įstatymo taikymas Departamentui vykdant mokesčio už aplinkos teršimą administravimo funkciją.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 str. 2 p. nustatyta, kad mokesčio už aplinkos teršimą objektas, be kita ko, yra įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai (MUATĮ 4 str. 3 d.). Mokestis už aplinkos teršimą gaminių atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių kiekį (MUATĮ 8 str. 4 d.). Apmokestinamųjų gaminių apskaitą kontroliuoja ir mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą tikrina Aplinkos ministerija (MUATĮ 9 str. 1 d.). Nustačius, kad fiziniai ar juridiniai nedeklaravo tam tikro importuotų ar pagamintų apmokestinamųjų gaminių kiekio, t. y. jį nuslėpė, mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas taikant didesnį tarifą, - nuslėptą kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto MUATĮ 3 priedėlyje, ir koeficiento 2 (MUATĮ 9 str. 4 d. 3 p.). Pagal MUATĮ 10 str. 4 d., nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Mokesčių administravimo įstatymo 14 str. 1 d. nustatyta, kad MAĮ numatytos mokesčių administravimo procedūros vienodai taikomos visiems įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jeigu šis straipsnis, šis įstatymas ar atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Pagal MAĮ 16 str. 1 d., mokesčius už aplinkos teršimą (MAĮ 13 str. 8 p.) administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Naftos ir dujų išteklių mokesčio bei Miškų įstatymus. Ar nurodytas mokestis teisingai apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas, patikrina, taip pat konsultacijas šio mokesčio mokėjimo klausimais teikia tik Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.

Sistemiškai aiškinant nurodytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos departamentui yra pavesta administruoti mokesčius už aplinkos teršimą, kontroliuoti apmokestinamųjų gaminių apskaitą ir tikrinti mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą. MUATĮ nustatyta, kad nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (10 str. 4 d.), tačiau šis įstatymas nenustato kaip vykdomas mokesčio permokos įskaitymas. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad pagal MAĮ 82 str. 1 d. ir 87 str. 5 d. nuostatas, taip pat pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM viršininko 2012-04-13 įsakymu Nr. VA-43 patvirtintų Mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) taisyklių 48.1 p. nuostatas, Departamentas privalėjo į apskaičiuotą mokesčio už nedeklaruotą apmokestinamųjų gaminių kiekį sumą įskaityti jos turimą permoka. MAĮ 87 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Nurodytos Taisyklės, reglamentuoja mokesčių mokėtojų prašymų grąžinti (įskaityti) Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių, valstybės rinkliavų ir kitų įmokų, taip pat neadministruojamų, bet į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėtų mokesčių ir įmokų, permokas (skirtumus) užpildymo, pateikimo, mokesčių permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) be mokesčių mokėtojo prašymo ir mokesčių apskaitos, susijusios su mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimu (įskaitymu), tvarką. Taisyklėse nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM priima sprendimus dėl mokesčių permokos įskaitymo.

Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai nurodė, kad jis nėra kompetentingas spręsti dėl mokesčio permokos įskaitymo, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visi Departamento įgaliojimai mokesčio už aplinkos teršimą administravimo srityje nustatyti MUATĮ. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, teisė įskaityti mokesčio permoką suteikta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM.

Teismas taip pat pažymi, kad pagal MUATĮ 8 str. 4 d., mokestis už aplinkos teršimą gaminių atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių kiekį, todėl Departamentas nustatęs, kad Bendrovė nuslėpė dalį apmokestinamųjų gaminių ir nesumokėjo nuo šių gaminių skaičiuojamo mokesčio už aplinkos teršimą, pagrįstai vadovaudamasis MUATĮ 9 str. 4 d. 3 p. bei aplinkos ministro ir finansų ministro 2008-07-09 įsakymais Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo nuostatomis, mokestį didesniu tarifu skaičiavo nuo viso nedeklaruoto apmokestinamųjų gaminių kiekio.

Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos UAB „Baltic auto parts“ skundą ir panaikinti Departamento 2012-12-10 sprendimą Nr. VR-17.5-89 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ bei įpareigoti atsakovą įskaityti Bendrovės mokesčio už aplinkos teršimą permoką į mokesčio nepriemoką, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Baltic auto parts“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.