- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-04
- Bylos Nr.
- e2YT-29520-600/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- N. G., T. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. G., T. G., nepilnamečių E. G. ir A. G., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą N. G., pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai prašo atnaujinti jiems terminą priimti palikimą po V. G. mirties. Pareiškėjai nurodo, kad pareiškėja N. G. yra V. G. sutuoktinė, o pareiškėjai E. G., A. G. ir T. G. – V. G. vaikai. Pasak pareiškėjų, V. G. mirė (duomenys neskelbtini)., po jo mirties liko turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeniniai daiktai, santaupos. Pareiškėjai aiškina, kad V. G. mirtis buvo staigi, netikėta, sukėlė pareiškėjams didelį skausmą, šokiravo juos. Anot pareiškėjų, dėl šios priežasties jie praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl V. G. palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu prašo pareiškimą dėl termino atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie palikėjo V. G. palikimo perėjimą valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, jam pagal CK 5.57 straipsnį numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.
4. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
5. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas terminui pratęsti, teismai privalo spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
6. Nustatyta, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)., būdamas santuokoje su pareiškėja N. G., susilaukęs trijų vaikų – pareiškėjų T. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., E. G., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir A. G., gimusio (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai (2024 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto 23-ojo notarų biuro notarės Rasos Kalantaitės pažyma) patvirtina, kad po V. G. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
7. Įvertinęs bylos aplinkybes, išnagrinėjęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjų praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų šeimos nario (sutuoktinio, tėvo) mirties. Teismo vertinimu, atsisakymas atnaujinti nurodytą terminą, tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjų teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. mirė būdamas santykinai jaunas, mirtį sukėlė ūminė liga, manytina, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad šio asmens mirtis sukėlė jiems didelį stresą, skausmingus išgyvenimus, atitinka tikrovę. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju nėra palikėjo V. G. įpėdinių interesų konflikto, nes į teismą dėl termino palikimui atnaujinti kreipėsi jo pirmos eilės įpėdiniai (vaikai), ir sutuoktinė, paveldinti su pirmos eilės įpėdiniais. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 576–578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamiems atstovės pagal įstatymą N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad pareiškėjai pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.