Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui ir administracinėn atsakomybėn patrauktam G. L., išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. L., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-7662-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas G. L. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Nutarimą. Anot G. L., jo sutuoktinė T. L. patenka į asmenų, išvardintų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, sąrašą. Atitinkamai jam taip pat teko pareiga deklaruoti savo turtą už 2023 metus Įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodė neginčijantis aplinkybės, kad Institucijai laiku nebuvo pateikta jo turto deklaracija už 2023 metus ir pripažįsta, jog jis yra už tai atsakingas. Tačiau mano, jog šiuo atveju nėra jo kaltės, todėl nėra pagrindo traukti jį atsakomybėn ir skirti nuobaudą. Pareiškėjo nuomone, ANK 187 straipsnio 1 dalies sudėčiai esant formaliai, asmeniui atsakomybė kyla tik esant tiesioginei tyčiai. Neatsargi kaltės forma formalių nusižengimų sudėčių atveju yra negalima. Pareiškėjas paaiškino, kad pažeidimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo), t. y. jis nenumatė, kad deklaracijos nepateikimas gali užtraukti jam nuobaudą, nors žinodamas, jog jo sutuoktinė eina atitinkamas pareigas turėjo ir galėjo tai numatyti. Pareiškėjo teigimu, jo sutuoktinė 2024 m. birželio 3 d. VMI elektroninėje deklaravimo sistemoje pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, tačiau į šią deklaraciją neįtraukė savo sutuoktinio turto deklaracijos. 2024 m. birželio 18 d. Institucija elektroniniu paštu atsiuntė pareiškėjui priminimą pateikti deklaraciją ar kitus dokumentus, po ko pareiškėjo sutuoktinė Institucijai 2024 m. birželio 28 d. pateikė patikslintą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, į kurią įtraukė ir pareiškėjo turtą. Be to, pareiškėjo vertinimu, jis deklaraciją pateikė per VMI pranešimu pareiškėjui duotą papildomą laiko tarpą, todėl nuobauda skirta nepagrįstai. Mano, jog Institucija, 2024 m. birželio 18 d. priminimu suteikdama pareiškėjui papildomą 10 dienų terminą pateikti prašomus dokumentus, suteikė jam teisėtą lūkestį, jog įvykdžius priminime nurodomą veiksmą per jame nurodytą laiką, pareiškėjui jokia nuobauda nebus skiriama.

Remdamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktais, 76 straipsnio 1 dalimi, 73 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, Institucija nurodo, jog mokesčio deklaravimas — apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas — yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.

Taip pat Institucija nurodo nesutinkanti su pareiškėjo aiškinimu, jog ANK 187 straipsnio 1 dalies pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Institucijos teigimu, neatsargumas yra viena iš kaltės formų. Paties pareiškėjo skunde teigiama, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. Institucijos nuomone, vertinant ANK 187 straipsnio 1 bei 2 dalių, dispozicijos struktūrą ir naudojamas formuluotes, galima konstatuoti, kad abi ANK 187 straipsnio 1 ir 2 dalys nenumato ir nereikalauja, kad administracinis nusižengimas pasireikštų tik esant tyčiai, kaip kaltės formai, kadangi nėra esminių bruožų, tokių kaip siekis, žinojimas ir noras veikti nusikalstamu būdu. Įstatymo leidėjas ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalis sudarė taip, kad nusižengimai padaromi esant tyčiai, kadangi pabrėžiami siekio bei žinojimo veikti nusikalstamu būdu aspektai. Institucija nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-136-380/2023, pasisakyta, jog ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis formali bei padaryta išvada, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, t. y. neatsargia kaltės forma.

Motyvuojamoji dalis

Anot Institucijos, MAĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga laiku pateikti mokesčių deklaracijas. Už deklaracijos nepateikimą ar nepateikimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Mokesčių administratorius vadovaujasi įstatymais ir siunčia priminimus mokesčių mokėtojams siekiant priminti apie jiems tenkančią pareigą. Priminime nurodytas laikotarpis pateikti deklaraciją per tam tikrą laikotarpį yra prašymas ją pateikti laiku, tai nėra termino pratęsimas. Nepateikus deklaracijų, mokesčių administratorius gali imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, mokesčių administratoriaus nurodymo surašymas pateikti trūkstamas deklaracijas ar dokumentus, už kurio nevykdymą taikoma atsakomybė pagal ANK 505 straipsnį. Atkreipė dėmesį, kad pirmasis priminimas pareiškėjui išsiųstas dar 2024 m. gegužės 6 d., t. y. suėjus Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, deklaracija pateikta pareiškėjo sutuoktinės pavėluotai 2024 m. birželio 28 d.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas ir pareiškėjas nedalyvavo.

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir / ar ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už turto ir / ar pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, turto ir / ar pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir / ar pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir / ar pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad deklaracija pateikiama kasmet iki kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gegužės 1 d., išskyrus šio įstatymo 6, 7, 7¹ bei 7 ² straipsniuose nustatytus atvejus. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti asmenys, kurie pagal Įstatymą deklaruoja turtą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas, už tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Deklaracijos už 2023 metus, kuri turėjo būti pateikta iki kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gegužės 1 d., atitinkamai iki 2024 m. gegužės 2 d. Tuo G. L. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 5 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda dėl Deklaracijos nepateikimo laiku. Nurodė, kad neginčija aplinkybių, kad turėjo pareigą pateikti Deklaraciją ir jo Deklaracija už 2023 metus Institucijai nebuvo pateikta laiku bei pripažįsta, jog jis yra už tai atsakingas, tačiau mano, jog šiuo atveju nėra jo kaltės, todėl nėra pagrindo traukti jį atsakomybėn ir skirti nuobaudą. Pareiškėjo nuomone, ANK 187 straipsnio 1 dalies sudėčiai esant formaliai, asmeniui atsakomybė kyla tik esant tiesioginei tyčiai. Neatsargi kaltės forma formalių nusižengimų sudėčių atveju yra negalima. Pareiškėjas paaiškino, kad pažeidimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo), t. y. jis nenumatė, kad deklaracijos nepateikimas gali užtraukti jam nuobaudą, nors žinodamas, jog jo sutuoktinė eina atitinkamas pareigas, turėjo ir galėjo tai numatyti.

Teismas pažymi, jog ANK nėra normos, analogiškos BK 16 straipsnio 4 daliai nuostatos, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

Įvertinus ANK 187 straipsnio 1 dalies dispoziciją, darytina išvada, jog šioje teisės normoje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo ir pasireiškia trejomis alternatyviomis veikomis – turto ir / ar pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimu, turto ir / ar pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir ar pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotu pateikimu mokesčių administratoriui ar nepateikimu, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir /ar pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas. Apygardos teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, jog šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-136-380/2023). Tuo tarpu pareiškėjo skunde nurodomoje byloje ir šioje byloje ratio decidendi nesutampa, todėl nėra pagrindo remtis teismo išaiškinimu tokioje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti Institucijos nutarimo ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną G. L. atžvilgiu, kadangi nusižengimo aplinkybės nurodytos aiškiai ir tinkamai, taip pat pačiam pareiškėjui pripažinus, jog Deklaracija buvo pateikta vėluojant. Be kita ko, teismas nenustatė pagrindo G. L. netaikyti Institucijos paskirtos administracinės nuobaudos – įspėjimo. Institucija, pagrįstai įvertinusi tai, kad G. L. šioje byloje aptariamą administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jam skyrė švelniausią administracinę nuobaudą. Teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda yra teisinga bei proporcinga, atitinkanti tiek paties G. L. asmenybę, tiek jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Apibendrinant anksčiau aptartą, darytina išvada, jog Institucijos nutarimas, kuriuo G. L. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas įspėjimas, yra teisėtas bei pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1, punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės 2024 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-7662-2024.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.