- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-121-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03047-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- Ž. V.
- Atsakovas
- R. K., B. E.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. V. patikslintą ieškinį atsakovams R. K. ir B. E. dėl sutarties nutraukimo ir daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Penkta koja“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti 2020-08-22 gyvūno pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp Ž. V. ir B. E., įpareigoti atsakovą R. K. grąžinti ieškovei Ž. V. nuosavybės teise priklausantį gyvūną, šuniuką (duomenys neskelbtini), mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui R. K. valdyti gyvūną, šuniuką (duomenys neskelbtini), mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą R. K. perduoti gyvūną saugoti ieškovei Ž. V. iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Nurodė, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovų vyksta dėl to, kad ieškovei pardavus gyvūną atsakovei B. E. šis buvo paimtas iš nesaugios gyvūnui aplinkos ir perduotas trečiajam asmeniui VšĮ „Penkta koja“, o galiausiai pateko pas atsakovą R. K.. Atsakovas R. K. ketino grąžinti gyvūną ieškovei, tačiau to nepadarė. Atsakovas R. K. yra nesąžiningas, nes melavo ieškovei, kad gyvūnas pabėgo, tačiau vėliau jį atvežė į veterinarijos kliniką Marijampolėje, Kosmonautų g. 14 A, kurioje ieškovė pati pamatė atsakovą R. K. turint gyvūną. Atsakovas R. K. minėtoje klinikoje nepagarbiai elgėsi su ieškove, ją įžeidinėjo. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes iš atsakovės B. E. paimtus gyvūnus ketinama išgabenti į užsienį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi netenkino ieškovės Ž. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šioje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Teismas, susipažinęs su patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais rašytiniais įrodymais sprendė, kad šioje bylos stadijoje nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie suteiktų pagrindą teismui spręsti apie egzistuojantį pareikštų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą.
4. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – realios grėsmė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės – buvimo, teismas nurodė, kad pagal vyraujančią ir aktualią formuojamą teismų praktiką grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. e2-151-516/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, jog šiuo metu prižiūrintis gyvūną asmuo su juo elgiasi netinkamai, ar turi tikslų jį parduoti, atiduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims ar, kad jo elgesys su gyvūnu būtų užfiksuotas ar pripažintas netinkamu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiai dienai gyvūnas ieškovei nepriklauso nuosavybės teise, o byloje nėra pakankamai duomenų spręsti, jog su gyvūnu jo savininkas ar jį prižiūrintis asmuo elgtųsi netinkamai.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovės patikslinto ieškinio dėl sutarties nutraukimo ir daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo atsakovui pateikimas pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, todėl sprendė, jog deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė Ž. V. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti - uždrausti atsakovui R. K. valdyti gyvūną, šuniuką (duomenys neskelbtini), mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą R. K. perduoti gyvūną saugoti ieškovei Ž. V. iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiai argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, nevertino to, kad ieškovės ieškinys atsakovei B. E. dėl sutarties nutraukimo ir atsakovui R. K. dėl turto išreikalavimo iš svetimo valdymo yra tikėtinai pagrįstas, nes jame ieškovė aiškiai suformulavo reikalavimo faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo atsakovams argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, nurodė liudytojus, kurių parodymais remiantis įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovė nenurodė bei nepateikė teismui pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2016).
6.3. Ieškinys yra pareikštas dėl sutarties nutraukimo ir daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, grąžinant ieškovei Ž. V. nuosavybės teise priklausantį gyvūną, šuniuką (duomenys neskelbtini), mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokia situacija suponuoja grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui atsiradimą, jei turtą, esantį teisminio ginčo objektu, turi atsakovas, kuris gali nevaržomai juo disponuoti, nes egzistuoja tikimybė, kad šis turtas bus perleistas, todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas - ieškovui gali iškilti būtinybė inicijuoti naują bylą dėl turto perleidimo sandorių nuginčijimo, o tai pareikalautų iš jo papildomų laiko ir finansinių sąnaudų - arba pasidaryti neįmanomas, jei, pavyzdžiui, būtų sudarytas sandoris, kuriuo turtas atlygintinai būtų perleistas sąžiningiems įgijėjams (CK 4.96 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-292-790/2020). Teisminis ginčas inicijuotas būtent dėl atsakovų nesąžiningumo disponuojant ginčo turtu, o ieškinyje nurodyta, kad R. K. ketino paslėpti gyvūną, vengė visų kontaktų, melavo, kad gyvūnas pabėgo. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai. Todėl nesiėmus ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi šiuo metu iš B. E. paimti gyvūnai VŠĮ „Penkta koja“ iniciatyva yra išvežami į užsienį. Šią aplinkybę taip pat patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai. Todėl tam, jog bylos nagrinėjimo metu nepakistų esama situacija ir gyvūnas nebūtų parduotas ir išvežtas į užsienį, yra pagrindas patenkinti ieškovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6.4. Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi užtikrinti ieškovės ir atsakovų skirtingų interesų pusiausvyrą, o šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė atsakovų interesų užtikrinimui nesant tam teisinio ar faktinio pagrindo.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo VšĮ „Penkta koja“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas atliko preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą ir padarė tinkamą išvadą, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. VšĮ „Penkta koja“ pradėjo laikinai globoti gyvūną, šuniuką (duomenys neskelbtini), po to, kai jis 2020-09-06 buvo paimtas iš gyvūnui nesaugios aplinkos iš atsakovės B. E. kartu su kitais ten buvusiais gyvūnais. 2020 m. lapkričio 3 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas raštu „Dėl gyvūnų augintinių globos“ informavo VšĮ „Penkta koja“, jog atsakovė B. E. sutiko geranoriškai atiduoti visus iš jos namų 2020-09-06 paimtus šunis, kuriuos paėmė VšĮ „Penkta koja“, VšĮ “Lesė“ ir UAB „Ruminavet“. Atsižvelgiant į tai, teisėtas gyvūno (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra VšĮ „Penkta koja“, nes B. E. jo atsisakė 2020 m. spalio 30 d. raštu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentui. Tuo tarpu pati ieškovė pardavė gyvūną atsakovei B. E., taigi nebeturi į jį jokių nuosavybės teisių. Tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė tinkamą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pirmosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
7.2. CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ekonomiškumo principas draudžia laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti didesnius suvaržymus nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Todėl jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, tačiau ieškovės ieškinys būtų atmestas, įsiteisėjus teismo sprendimui kiltų grėsmė, kad būtent ieškovė negrąžintų gyvūno (duomenys neskelbtini) jo teisėtam savininkui VšĮ „Penkta koja“, nes ieškovė siekia atgauti vertingą gyvūną kaip įrankį tam, kad galėtų toliau jį naudoti gyvūnų dauginimo versle. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė tinkamą išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti ir nagrinėjamu atveju netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
9. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus, t. y. atsakovo R. K. 2020-09-07 SMS žinutės kopiją ir VšĮ „Penkta koja“ socialiniame tinkle pateiktą informaciją. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytas aplinkybes, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui, nors asmuo privalo pagrįsti nurodomas aplinkybes įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios ieškovei būtų kliudžiusios laiku pateikti šiuos įrodymus, todėl atsisako juos priimti.
10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškoves prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui R. K. valdyti gyvūną, šuniuką (duomenys neskelbtini), mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą R. K. perduoti gyvūną saugoti ieškovei Ž. V. iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 13 punktai).
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nesant abejų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pareikštame ieškinyje suformulavo du savarankiškus reikalavimus: 1) nutraukti 2020-08-22 gyvūno pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp Ž. V. ir B. E.; 2) įpareigoti atsakovą R. K. grąžinti ieškovei Ž. V. nuosavybės teise priklausantį gyvūną. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui R. K. valdyti gyvūną, šuniuką (duomenys neskelbtini), mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigojimas atsakovui R. K. perduoti gyvūną saugoti ieškovei Ž. V. iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas – yra susijusios tik su antruoju ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovą R. K. grąžinti ieškovei Ž. V. nuosavybės teise priklausantį gyvūną, šuniuką (duomenys neskelbtini), mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą vertina tik antrojo ieškinio reikalavimo kontekste.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020). Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), todėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017, 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-471-943/2020).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą R. K. grąžinti ieškovei Ž. V. gyvūną, šuniuką (duomenys neskelbtini), grindžia ta aplinkybe, kad ji gyvūną valdo nuosavybės teise. Tuo tarpu ieškinyje nurodytos aplinkybės nepatvirtina tokio ieškovės teiginio, nes pati ieškovė nurodo, kad gyvūną pardavė atsakovei B. E.. Ta aplinkybė, kad ieškovė toje pačioje byloje ginčija su atsakove sudarytą gyvūno pirkimo pardavimo sutartį, nereiškia, kad ieškovė šiuo metu turi nuosavybės teisę į minėtą gyvūną, nes byloje dar tik bus vertinamos aplinkybės susijusios su ginčo gyvūno nuosavybe. Taigi, šiuo metu byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teisę valdyti gyvūną iki bus išnagrinėtas byloje kilęs ginčas dėl sudarytos gyvūno pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir gyvūno nuosavybės.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė nei su pradiniu ieškiniu nei patikslintuose ieškiniuose nepateikė jokių įrodymų, kad gyvūnas šiuo metu yra pas atsakovą R. K.. Ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl gyvūno pristatymo į veterinarijos kliniką Marijampolėje leidžia tik spręsti apie faktą, kad gyvūną į veterinarijos kliniką 2020 m. rugsėjo 7 d. pristatė atsakovas R. K., tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas R. K. ir toliau laiko gyvūną pas save. Priešingai, atsiliepime į ieškinį ir į ieškovės atskirąjį skundą, trečiasis asmuo VšĮ „Penkta koja“ nurodo, kad jis šiuo metu valdo gyvūną. Kitų įrodymų apie tai, kad būtent atsakovas R. K. šiuo metu valdo gyvūną ar yra įgijęs į jį kokias nors teises, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą R. K. grąžinti ieškovei Ž. V. nuosavybės teise priklausantį gyvūną, šuniuką (duomenys neskelbtini), mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrįstas nei ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėms, nei kartu su ieškiniu pridėtais įrodymais, kas leidžia spręsti apie akivaizdų šio ieškinio reikalavimo nepagrįstumą vien tik atlikus preliminarų jo vertinimą sprendžiant klausimą dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo.
16. Nustačius, kad antrasis ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti ir yra prašoma atsakovui R. K. taikyti draudimą valdyti gyvūną bei įpareigojimą perduoti gyvūną saugoti ieškovei Ž. V. yra akivaizdžiai nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrįstumas. Nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų visumos (CPK 144 straipsnio 1 dalis), t. y. nenustačius tikėtino antrojo ieškinio reikalavimo pagrįstumo, neturi teisinės reikšmės ieškovės atskirojo skundo argumentų dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės įvertinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų argumentų nepasisako.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad nutartis, kuria yra atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, todėl, pasikeitus ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, ieškovė turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydama naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą jas taikyti, arba motyvuotai prašyti taikyti kitos rūšies laikinąsias apsaugos priemones.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas galės būti sprendžiamas tik užbaigus civilinę bylą, todėl šioje stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia, nes šį klausimą spręs pirmosios instancijos teismas (CPK 93-94 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.