- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-05
- Bylos Nr.
- 1A-356-813/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00288-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Darius Kantaravičius, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- P. D.
- Civilinis ieškovas
- UAB „IKI Lietuva“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. D. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti nepakeistą, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš P. D. priteista 143,92 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt trys eurai 92 centai) turtinės žalos civilinės ieškovės naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. D. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. spalio 29 d. apie 17.30 val. iš parduotuvės UAB „IKI Lietuva“, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojoms D. Č. ir V. B., pagrobė svetimą UAB „IKI Lietuva“ priklausantį turtą – 8 vnt. degtinės „Orginali Lietuviška auksinė“ 1 litro 40%, vieno butelio vertė 17,99 eurai, bendra vertė 143,92 eurai, tokiu būdu įmonei UAB „IKI Lietuva“ padarė 143,92 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis P. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti nuosprendį ir skirti nuteistajam viešųjų darbų bausmę.
2.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistojo veiksmų teisiniu vertinimu. Teigiama, kad nenustatytas vagystę kvalifikuojantis požymis – atvira vagystė, t. y., akiplėšiškumas, todėl nuteistojo veiksmai pagal pagrobto turto vertę turėtų būti vertinami kaip administracinis nusižengimas.
2.2. Nuteistojo nuomone, jam paskirta per griežta bausmė. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl skiriama pati griežčiausia bausmės rūšis ir kodėl bausmės tikslai negali būti pasiekti paskyrus viešųjų darbų, kuriuos nuteistasis sutinka atlikti, ar laisvės apribojimo bausmę. Skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į pagrobto turto vertę, kuri yra tik 143,92 Eur. Be to, ši vertė yra prekybinė turto vertė, kurioje didžiąją dalį kainos sudaro prekybos centro pelnas. Apelianto nuomone, vien atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, teismas turėjo pasisakyti dėl švelniausios bausmės rūšies – viešųjų darbų.
Atsiliepimas
3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. B. atsiliepime į nuteistojo P. D. apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas tinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką bei pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir individualizavo bausmę P. D.. Paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka nuteistojo P. D. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybės pavojingumą ir BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.
3.2. Teismas, spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę skirti P. D., atsižvelgė ir įvertino visas šio klausimo tinkamam išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į P. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas. P. D. padarė apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą, t. y., 2023 m. spalio 29 d. vykdė svetimo turto - alkoholinių gėrimų vagystę, turtui dar esant iki galo neužvaldytam, buvo pastebėtas „IKI“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojos, kuri aiškiai išreiškė, jog mato ir supranta P. D. ketinimus. Suvokdamas šią aplinkybę, tai, kad yra stebimas bei jo ketinimai žinomi kitiems asmenims, savo tikslo neatsisakė, toliau vykdė vagystę, pradėdamas veikti atvirai, bėgdamas ir sparčiai šalindamasis iš įvykio vietos ir tokiu būdu pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį turtą. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, jog P. D. teistas dėl tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų 7 kartus, dėl nusikaltimo teistumas neišnykęs, sistemingai baudžiamas dėl administracinių nusižengimų, taip pat ir dėl smulkios svetimo turto vagystės, nedirba. Nusikalto nepraėjus ilgesniam laiko tarpui po arešto bausmės atlikimo, kas rodo, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė nebuvo pakankama paveikti asmenį, kad nedarytų nusikaltimų. Atsižvelgę į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui paskyrus artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
3.3. Atsiliepime nurodoma, kad P. D. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, skirtos bausmės elgesio korekcijai reikšmingos įtakos neturėjo, nes nuteistasis ir toliau vykdo nusikalstamas veikas, t. y. 2024 m. gegužės 7 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Prokuroro įsitikinimu, švelnesnės bausmės rūšys šiuo atveju būtų akivaizdžiai per švelnios, aiškiai pažeistų proporcingumo ir bausmės paskirties principus, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog asmuo už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas teistas daugybę kartų.
4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo P. D. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistojo P. D. nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tvirtinama, kad pagrobdamas turtą iš parduotuvės jis padarė administracinį nusižengimą, o ne atvirąją vagystę, taip pat nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies taikymo
6. BK 178 straipsnis skiria slaptą ir atvirą vagystę. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas.
7. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą. Tik tada jis užvaldo turtą, įgyja teisę juo disponuoti. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).
8. Be to, nors atsakomybė už turto pagrobimą diferencijuojama pagal turto vertę, tačiau BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės ar labai didelės vertės turtas.
9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. D. veiksmai, 2023 m. spalio 29 d. apie 17.30 val. pagrobiant iš parduotuvės UAB „IKI Lietuva“, esančios (duomenys neskelbtini), 8 vnt. degtinės „Orginali Lietuviška auksinė“, nors pagrobto turto vertė ir nesiekia 3 MGL dydžio, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pats P. D. pripažino, kad įvykio laiku ir vietoje įsidėjo į maišelį 8 vnt. degtinės ir bandė išeiti pro įėjimą nesusimokėjęs. Tačiau tuo metu jį pamatė valytoja ir kažką sakė, bet jis „spruko“ iš parduotuvės, kad nepamatytų pardavėjos ar apsauga. Suprato, kad valytoja matė jo veiksmus. Liudytoja V. B., aptariamo įvykio metu dirbusi UAB „IKI Lietuva“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad išėjusi iš sandėlio, eidama per duonos skyrių, pamatė dažnai iš parduotuvės vagiantį asmenį P. D.. Pastarojo prekių krepšys buvo pilnas, todėl ji sparčiu žingsniu pradėjo eiti link P. D. ir stabdyti šaukdama „Stok“. Tačiau P. D. pradėjo bėgti link daržovių skyriaus įėjimo vartelių. Jis į V. B. šūktelėjimą visiškai nesureagavo. Prie parduotuvės daržovių įėjimo V. B. pamatė dirbančią D. Č. ir jai šūktelėjo, o pastaroji nusivijo P. D. link parduotuvės išėjimo durų (1 t., b. l. 20-21). Liudytoja D. Č. patvirtino, kad ji matė vyriškį, kuris rankoje laikė plastikinį pilkos spalvos parduotuvės prekių krepšį, prikrautą alkoholio. Minėtas asmuo išbėgo iš parduotuvės, o D. Č. jį vijosi link parduotuvės išėjimo durų, šaukdama „Stok vagie!“, tačiau vyriškis visiškai nereagavo ir išbėgo iš parduotuvės į lauką ir pasišalino (1 t., b. l. 15-17). Parduotuvės vaizdo kameromis daryti vaizdo įrašai patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes, kad jos vijosi link parduotuvės išėjimo bėgantį P. D., kuris į parduotuvės pirkinių krepšį buvo prisidėjęs alkoholinių gėrimų (1 t., b. l. 35-37). Tad akivaizdu, jog P. D. alkoholinius gėrimus pavogė matant parduotuvės darbuotojoms. Iš to galima daryti išvadą, kad nuteistojo ketinimai slapta pagrobti prekes peraugo į atvirąją vagystę po to, kai V. B. ir D. Č. pastebėjo P. D. veiksmus, o šis kartu su pagrobtu turtu ėmė bėgti ir pasišalino iš parduotuvės, taip įgydamas galimybę juo disponuoti. Nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, t. y. P. D. suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir tęsiant veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis svetimą turtą pagrobė atvirai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo P. D. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo kaip atvirąją vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl paskirtos bausmės
11. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. D. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.
13. P. D. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į pagrobto turto vertę, tai, kad ji nesiekia 3 MGL. Vertindamas nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad P. D. dėl tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų teistas 7 kartus. Be to, jis begalę kartų baustas administracine tvarka už vagystes iš parduotuvių. Paskirtų baudų nemoka. Šios aplinkybės ir tai, kad nuteistasis niekur nedirba, patvirtina, kad vagysčių iš parduotuvių vykdymas yra P. D. pragyvenimo šaltinis. Šie duomenys rodo, kad dabartinė nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemta jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinė nusikalstama veika yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Pastebėtina, kad P. D. anksčiau buvo skiriamos arešto bausmės, tačiau akivaizdu, kad jos savo tikslų nepasiekė. P. D. ir toliau vykdo analogiškas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus.
14. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. D. skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis artimesnis šios bausmės minimumui. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas paskirtą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nuteistajam paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Šiuo atveju simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios bausmės (viešųjų darbų) paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.
15. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
16. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 17 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad išlaidas už P. D. teiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 108,33 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, nemoka jam paskirtų baudų, iš jo priteisti civiliniai ieškiniai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo P. D. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. D. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo P. D. netenkinti.