Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. (toliau – ir pareiškėjas), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2019 m. birželio 6 d. nutarimo, ROIK: 19102132370, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo F. F. 2019 m. birželio 6 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. S. pagal ANK 518 straipsnį, dėl to, kad jis 2018 m. liepos 5 d., apie 14.00 val., užsakęs V. K. įmonės krovinių pervežimo paslaugą, atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją ir prieštaraujant G. V., iškrovė šešias paletes medienos atliekų, t. y. savavališkai vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.

Nutarimas motyvuojamas tuo, jog patikrinimo metu A. S. veikoje nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

Skunde nurodoma, kad 2018 m. liepos 5 d. G. V. parašė pareiškimą policijai dėl įvykio jo lentpjūvės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), kurio metu buvo reketuojamas sumokėti 12 000 Eur, kartu nepažįstami žmonės grasino susidorojimu bei panaudojo prieš jį smurtinius veiksmus. Policijos pareigūnai, pažeisdami bet kokius protu suvokiamus tyrimo terminus 2019 m. birželio 13 d. jam išsiuntė skundžiamą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 19102132370). Pareiškėjas nurodo, kad jo 2018 m. liepos 5 d. pareiškime nurodoma daug daugiau aplinkybių bei sunkesnių nusižengimų, galbūt net nusikaltimų, negu skundžiamame nutarime įvardino pareigūnas. Nutarime neužsimenama, jog buvo grasinama sudeginti jam priklausančią lentpjūvę, t. y. sunaikinti turtą visuomenei pavojingu būdu, buvo reketuojamas sumokėti 12 000 Eur neaišku už ką, buvo sumuštas, kartu buvo keikiamasi viešoje vietoje ir kt. Į šias jo pareiškime pateiktas aplinkybes policijos pareigūnas, nutraukdamas bylos teiseną, visiškai neatsižvelgė. Priimdamas nutarimą policijos pareigūnas vadovavosi tik abstrakčiais A. S. ir A. K. paaiškinimais, tačiau tuo pat metu neapklausė visą įvykių eigą mačiusio A. S.. Be to, kažkodėl nenustatyti ir neapklausti dar keli šio įvykio asmenys, nes į lentpjūvės teritoriją buvo atvykę penki asmenys, apie juos nutarime neužsimenama. Pasak pareiškėjo, dalis nutarime nurodomų aplinkybių, susijusių su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturi nieko bendro su jo 2018 m. liepos 5 d. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, nes jo įmonė vadinasi G. V. firma „(duomenys neskelbtini)“ ir nesuprantama, kodėl medienos šiukšlės buvo suverstos jo lentpjūvės kieme, jis buvo įžeidinėjamas, sumuštas, nors ginčas kilo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pareiškėjas mano, kad policijos pareigūnas priėmė nepagrįstą nutarimą, tyrimą atliko atmestinai ir neobjektyviai, neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, todėl nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną turi būti panaikintas ir vietoj to turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja E. T. prašė palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Policijos pareigūnas F. F. teismo posėdyje paaiškino, kad tyrimas buvo atliekamas pagal gautą G. V. pareiškimą dėl iškrautos medienos ir priimtas nutarimas pagal turimą medžiagą. Po to, kai G. V. kreipėsi į prokuratūrą, 2-ajame policijos komisariate gauta papildoma medžiaga su ekspertizės išvada ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirma buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal turimą medžiagą. G. V. neapklausė. Toje medžiagoje buvo vairuotojo V. K. parodymai ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) parodymai. Kiti asmenys nebuvo apklausti, nes jie nebuvo nurodyti. Pirminiame pranešime buvo nurodyta, kad vairuotojas apstumdė, tačiau jis buvo apklaustas ir nurodė, kad jokių veiksmų nesiėmė ir nematė, kad būtų imtasi kokių nors veiksmų prieš G. V.. Daugiau asmenų apklausta nebuvo. G. V. savo pareiškime nurodė aplinkybes, o kiti žmonės tik papildomai apklausti. Dabar pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tame procese jis (F. F.) pradėjo tyrimą, apklausė G. V., liudytoją. Šiai dienai ikiteisminis tyrimas nepabaigtas.

Iš 2018 m. liepos 5 d. incidento, įvykusio G. V. formos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, aprašymo matyti, kad jame G. V. išsamiai nurodė įvykio aplinkybes (b. l. 4).

Iš 2019 m. birželio 6 d. G. V. prašymo matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą su prašymu sužinoti apie tolimesnę pareiškimo eigą, jo nagrinėjimą ir tyrimą (b. l. 5).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2019 m. birželio 13 d. dėl prašymo persiuntimo patikslinimui ir procesinio sprendimo priėmimui matyti, kad prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą, rašte nurodyta, jog susipažinus su prie pareiškėjo G. V. 2019 m. birželio 12 d. prašymo pateiktais dokumentais, matyti, jog jame pateikiama informacija apie tai, kad jo atžvilgiu galimai buvo panaudotas fizinis smurtas bei tai, kad patyrė galvos traumą. Pareiškėjas pridėjo specialisto išvados Nr. G 2290/2018 (01) kopiją (b. l. 6).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. liepos 5 d., 13.57 val. buvo gautas pranešimas, jog į teritoriją UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavo svetimas automobilis „Man“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pranešėjas prašė, kad vairuotojas patrauktų automobilį, nes trukdo, o vairuotojas – netraukia, visi vietoje, prašo pagalbos ir laukia (b. l. 16).

Iš 2018 m. liepos 5 d. G. V. pareiškimo matyti, kad minėtą dieną, apie 14.00 val. į jam priklausančią teritoriją atvažiavo sunkvežimis „Man“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (ant borto tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio iškrovė medienos atliekas – 6 vnt. palečių. Į pastabas, kad atliekų negalima iškrauti, nereagavo, o transporto firmos, prisistatęs kaip savininkas, jį apstumdė, trukdė vykdyti darbus. Prašo imtis veiksmų ir įpareigoti atitinkamus asmenis pasiimti atliekas (b. l. 17).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. B. (D. B.) 2018 m. liepos 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. liepos 5 d. patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule V. V. apie 14.00 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į teritoriją UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo sunkvežimis „Man“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas konfliktuoja ir netraukia automobilio. Atvykus juos pasitiko G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad į jam priklausančios lentpjūvės teritoriją atvažiavo sunkvežimis „Man“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), raudonos spalvos ir dar keli automobiliai, iš kurių išlipę vyrai pradėjo į lentpjūvės teritoriją iškrauti iš sunkvežimio medienos atliekas. G. V. paaiškino, kad teritorija priklauso jam ir minėti asmenys pasiimtų savo atliekas, jie nereagavo ir toliau jas iškrovė, o sunkvežimio vairuotojas pradėjo stumdyti G. V. provokuodamas muštynes ir trukdė vykdyti darbus. Iki jiems atvykus, minėti asmenys pasišalino, įvykio vietoje buvo rastos 6 paletės impregnuotų medienos atliekų (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), užfiksuota sukrauta mediena (b. l. 19-20).

Iš A. K. paaiškinimo matyti, kad gavo užsakymą iš interneto pervežti medieną iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvykęs į iškrovimo vietą, 2018 m. liepos 5 d. apie 11.00 val. laukė iki 14.00 val. Vėliau A. S. liepė iškrauti (UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius) (duomenys neskelbtini), kažkoks žmogus trukdė išsikrauti, bet A. S. sakė krauti tam tikroje vietoje prie kelio (duomenys neskelbtini). Su A. S. buvo du jam nepažįstami žmonės, vienas buvo juodo „Mercedes Gle“ vairuotojas, o kitas padėjo jam iškrauti. Su žmogumi, kuris trukdė iškrauti paletes, buvo žmogus, kuris atkabinėjo diržus. Galva žmogaus, kuris trukdė, niekur nesitrenkė, pats matė, ir kiti žmonės tai matė, tame tarpe ir A. S.. Paletes iškrauti buvo priverstas A. S. nurodymu tam tikroje vietoje (duomenys neskelbtini). (b. l .21).

Iš byloje esančio elektroninio laiško matyti, kad buvo pareikšta pretenzija G. V. firmai „(duomenys neskelbtini)“ iš advokatų kontoros, atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodoma, jog 2017 m. gegužės 24 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija LEN Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 37 m³ medienos. Atliekant apžiūrą buvo nustatyti tam tikri trūkumai, pridedama pretenzija, kasos pajamų orderis, PVM sąskaitos-faktūros, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinė sąskaita, krovinio važtaraštis, medienos fotonuotraukos (b. l. 22-31).

Iš registruotų kelių transporto priemonių išrašo matyti, kad krovininis automobilis „Oaf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso V. K. firmai (b. l. 32).

Iš 2019 m. liepos 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Remiantis IBPS duomenimis, šiame ikiteisminiame tyrime nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas ir yra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šiuo metu ikiteisminiame tyrime 2019 m. liepos 12 d. yra atlikta G. V. apklausa, 2019 m. liepos 12 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad pareiškėjas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė laikmeną su vaizdo įrašu (b. l. 42-43).

Skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina kitu teisiniu pagrindu.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena vykdyta neišsamiai ir paviršutiniškai, o skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti. Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog byloje policijos pareigūnas priėmė tik A. K. paaiškinimą (b. l. 21), rėmėsi policijos patrulio D. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 18) bei G. V. pareiškime (b. l. 17) nurodytomis aplinkybėmis bei dokumentais, pateiktais vienos iš suinteresuotų pusių ir dalį jų atmetė nutraukdamas teiseną. Teismo vertinimu, nagrinėjamo įvykio bei tyrimo metu susiklosčiusi situacija rodo, kad šiuo atveju tokių tyrimo veiksmų akivaizdžiai nepakako. Pažymėtina, kad dėl įvykio nebuvo išsamiai apklaustas pareiškėjas G. V., taip pat kiti įvykio metu dalyvavę asmenys, todėl pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, apsiribojo tik ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo požymių nebuvimo konstatavimu, nors jau pirminiame G. V. 2018 m. liepos 5 d. pareiškime yra užuominų apie galimą neteisėtą kitų asmenų fizinį kontaktą su juo. Jau vien pastaroji aplinkybė sudarė pagrindą imtis priemonių papildomai apklausti G. V., taip pat ieškoti kitų įvykio liudytojų ir juos apklausti, imtis kitų tyrimo veiksmų, o tai galėjo būti pagrindu įžvelgti nusikalstamos veikos požymius ir perduoti medžiagą prokurorui ar kompetentingam pareigūnui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo. Taigi, šiuo atveju, neatlikus būtinų tyrimo veiksmų, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas skubotai konstatavo, kad nėra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė situacija rodo, jog tuo atveju, jeigu būtų imtasi papildomų tyrimo veiksmų, surinktos informacijos vertinimas galėjo nulemti tyrimą atlikusio pareigūno sprendimą, ar apsiriboti administracinio nusižengimo teisena, ar laikantis ANK 592 straipsnio 1 dalies nuostatų, motyvuotu nutarimu perduoti surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą ir tik iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Šiuo atveju skundžiamą nutarimą priėmęs policijos pareigūnas F. F. teismo posėdyje parodė, kad šiuo metu pagal G. V. patikslintą skundą jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustačius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, apklaustas G. V. ir kitas liudytojas ir šiame ikiteisminiame tyrime galutinis procesinis sprendimas dar nepriimtas. Tai matyti ir iš 2019 m. liepos 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje būtent pagal G. V. pareiškimą dėl to paties įvykio. Remiantis IBPS duomenimis, šiame ikiteisminiame tyrime nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas ir yra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šiuo metu ikiteisminiame tyrime 2019 m. liepos 12 d. yra atlikta G. V. apklausa, 2019 m. liepos 12 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad pareiškėjas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė laikmeną su vaizdo įrašu (b. l. 42-43). Pažymėtina, kad pagal ANK 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal ANK, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi, šiuo metu, įvertinus tai, kad byloje gautas informacija, jog dėl to paties įvykio pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ne dėl to, kad nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, o vadovaujantis ANK 592 straipsnio 1 dalimi dėl to, kad gautas pranešimas, jog dėl to paties įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad šiuo atveju turi būti taikomas pastarasis administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo pagrindas, kadangi konstatavimas, jog nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje požymių, ribotų galimybes atlikti ikiteisminį tyrimą tiek tuo atveju, jeigu būtų nustatytas pagrindas veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tiek ir tuo atveju, jeigu dėl to paties įvykio prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įžvelgtų pagrindą perkvalifikuoti veiką iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 294 straipsnio atskiras dalis, ar kt.

Kartu teismas pažymi, kad G. V. nurodomos aplinkybės, kad iš jo buvo reikalaujama 12000 Eur, jam buvo grasinama, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl šių jo nurodomų aplinkybių turės pasisakyti ir procesinius sprendimus priimti ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, ar šį tyrimą kontroliuojantis prokuroras.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 dalimi, 592 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjo G. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo F. F. 2019 m. birželio 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 1 dalimi.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.