Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės „Turto bankas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylą buvo nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024-03-01, 15:00 val.

Buvo nuspręsta atidėti sprendimo paskelbimą 2024-03-04, 16:30 val.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

Iš prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas Nr. 3 su bendro naudojimo patalpa pažymėta : a-2(1/2 iš 5,99 kv.m.), adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. (toliau – ginčo butas), yra 1900 m. statybos keturių būtų name. 2023-12-04 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija patvirtina, kad nuosavybės teisės į šį butą nėra įregistruotos. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos rašto adresuoto pareiškėjai nustatyta, kad turimais duomenimis butas adresu (duomenys neskelbtini)k., Klaipėdos r., realiai nėra išlikęs, o pagal namų ūkio knygos duomenimis bute gyvenamo Marijona ir P. Š., o po jų mirties sūnus A. Š.. Iš namų ūkio knygos nustatyta, kad ginčo bute gyveno P. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)), M. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)), A. Š. ir P. Š. (miręs (duomenys neskelbtini)), butas paklausė ūkiui, butas neprivatizuotas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2YT-8808-1025/2021, kuris įsiteisėjo 2022-05-05, buvo atmestas pareiškėjo A. Š. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į ginčo butą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtina, kad ginčo butas buvo tik skirtas naudotis ūkio darbuotojams, tai yra P. Š. šeimai, tačiau jis nebuvo privatizuotas, o kiti trys butai buvo privatizuoti Klaipėdos rajono valdybos 1993-08-26 potvarkio pagrindu pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Teismo turimi duomenys iš civilinės bylos Nr. e2YT-8808-1025/2021, patvirtina, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (buvo tikrinti duomenys siekiant išsiaiškinti ar yra įtraukti visi bylos baigtimi suinteresuoti asmenys).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnio (1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija galiojusi iki 2001-07-01) buvo nustatyta, kad viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybių nuosavybė. 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymas nustatė dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos: (1995-09-20). Pagal šiuos teisės aktus nekilnojamas turtas savivaldybių nuosavybėn galėjo būti perduotas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos įgaliotų asmenų bei savivaldybių atstovų bei turėjo būti įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu šių teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal 1964 m. Lietuvos tarybų socialistinės respublikos civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ginčo butas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe.

Klaipėdos rajono savivaldybė patvirtino, kad ji ginčo buto nuosavybės ar kita teise nevaldo, nekilnojamasis turtas nėra įtrauktas į Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Duomenų, kad Klaipėdos rajono savivaldybė būtų pradėjusi procesą dėl šio buto perdavimo jai nuosavybės teise nepateikta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014-10-01 centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas). Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti nekilnojamąjį turtą valstybės nuosavybe leis valstybės įmonei Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas, tai yra ginčo turtas, valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jis priklauso valstybei nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas, kadangi kitu būdu ji negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, tenkina pareiškėjos prašymą, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo turtas butas su bendro naudojimo patalpa pažymėta : a-2(1/2 iš 5,99 kv.m.), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. ir 50/100 pastato – tvarko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ‒ yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojos teises ir pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 445 – 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas su bendro naudojimo patalpa pažymėta: a-2(1/2 iš 5,99 kv.m.), adresu Rokų g. 14-3, Rokų k., Klaipėdos r., esantis Rokų g. 14-3, Rokų k., Klaipėdos r., unikalus Nr. 4400-0632-8078:3360 ir 50/100 dalys tvarto, unikalus Nr. 5590-0013-2029, adresu Rokų g. 4, Rokų k., Klaipėdos r., ‒ yra Lietuvos Respublikos (valstybės) nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.