Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos J. Š. pareiškimas, kuriuo ji prašo išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), H. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po nepilnamečių vaikų tėvo mirties priimti.

Pareiškimu nurodoma, kad pareiškėjos ir S. K. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Mirus S. K. liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,2000 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, viralinė, ūkinis pastatas, daržinė, sandėlis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė – 5430 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis S. K, turėjo 1914,42 Eur skolą Privalomojo sveikatos draudimo fondui; taip pat buvo vaikų išlaikymo išmokų skolininkas ir 2020 m. spalio 28 d. jo skola valstybės biudžetui buvo 19711,93 Eur. Kadangi S. K. įsiskolinimas viršija jam priklausiusio turto vertę, prašo teismo išduoti leidimą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą. Terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti) praleido dėl objektyvių priežasčių – nežinojo, kad būtinai reikia vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą po jų tėvo mirties, manė, kad pakanka nesikreipti į notarą dėl palikimo priėmimo; prašo praleistą terminą pratęsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis S. K. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: 0,2000 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, viralinė, ūkinis pastatas, daržinė, sandėlis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimai patvirtina, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), H. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. K. vaikai.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo; įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalyse). Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. CK 3.163 str. 1 d. nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu. CK 3.188 str. esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 str. 1 d. 2 p., tai yra, kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai ar globėjas (rūpintojas), nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros, negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal CK 3.163 straipsnį.

Pareiškėja nurodo, kad nežinojo, jog būtinai reikia vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą po jų tėvo mirties, manė, kad pakanka nesikreipti į notarą dėl palikimo priėmimo. Apie reikalingumą atlikti šiuos veiksmus sužinojo tik 2022 m. sausio mėnesį, kai su ja susisiekė Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Šią aplinkybę teismas vertina kaip svarbią, todėl, atsižvelgiant ir į tai, kad terminas praleistas nežymiai, tenkintinas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą kreiptis į notarą dėl palikimo.

Pareiškėja prašo atnaujinti terminą atsisakyti palikimo, nes mirusiojo skolos viršija paveldimą turtą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad mirusio palikimą sudaro nekilojamas turtas: 0,2000 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, viralinė, ūkinis pastatas, daržinė, sandėlis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Vidutinė turto rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 5430 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis S. K. turėjo 1914,42 Eur skolą Privalomojo sveikatos draudimo fondui; taip pat buvo vaikų išlaikymo išmokų skolininkas ir 2020 m. spalio 28 d. jo skola valstybės biudžetui buvo 19711,93 Eur. Nors į bylą nepateikti duomenys, jog išlaikymo išmokų skola susidariusi S. K. neteikiant išlaikymo būtent pareiškėjos ir jo vaikams, tačiau pastebėtina, kad tuo atveju, kai paveldi asmuo, kuriam buvo skirtas išlaikymas, tokia prievolė pasibaigia CK 6.126 straipsnio 1 dalies pagrindu – kreditoriaus ir skolininko sutapimu; todėl tokia prievolė negalėtų būti įskaitoma į palikėjo turėtų skolų masę. Tačiau teismas nustatė, jog Antstolių informacinės sistemos duomenimis, S. K. turėjo ne tik pareiškime minimų įsiskolinimų, tačiau jo atžvilgiu yra vykdoma ir daugiau vykdomųjų bylų (kai kurios sustabdytos skolininkui mirus).

Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris ir jį gali sudaryti tik visiškai veiksnus įpėdinis. Nepilnamečiai iki 14 m. negali patys atsisakyti palikimo. Tai gali padaryti jų tėvai arba globėjai, gavę išankstinį teismo leidimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, privalo atsižvelgti išimtinai į vaikų interesus (CPK 582 str. 7 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas teismo leidimų išdavimo praktiką, nurodė, kad pareiškėjai prašyme dėl teismo leidimo priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi, taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą.

Atsižvelgiant į nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, spręstina, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę, kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir interesus, dėl to pareiškėjos prašymas tenkintinas ir teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išduotinas, nurodant, kad atnaujinamas terminas ir leidžiama atsisakyti palikimo nepilnamečių vaikų vardu (CPK 178, 185, 376, 582 str.).

Pastebėtina, kad pareiškėjos sūnus V. K. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. CK 2.8 straipsnio norma, kurioje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą, netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos Nr. AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2423-259/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 str., teismas

nutaria:

atnaujinti J. Š. praleistą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą paveldėjimo procedūroms nepilnamečių vaikų vardu atlikti.

Išduoti J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), H. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po jų tėvo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.