Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Mariaus Dobrovolskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir A. E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. B., G. L., G. K., A. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškėjo K. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Š., A. E. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodė, kad po mamos mirties ji prižiūrėjo likusį žemės sklypą, jį tvarkė bei vėliau leido naudoti kitiems asmenims. Apeliantė teigė, jog šiuos veiksmus ji atliko per įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja nepriėmė K. B. palikimo pradėdama jį faktiškai valdyti. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiškėjai V. Š., A. E. B. ir K. B. yra mirusiosios K. B. pirmos eilės įpėdiniai. Byloje nustatyta, kad K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad palikėjos mirties metu galiojusio LR CK 587 str. nustatė, kad siekiantys gauti palikimą įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, tai yra kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. LR CK 587 str. 1-3 d.). Pažymėtina, kad analogiškus palikimo priėmimo būdus numato ir šiuo metu galiojančios LR CK 5.50 str. 2 d. nuostatos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad per įstatyme nustatytą terminą įpėdiniai į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl K. B. palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja byloje įrodinėjo, kad mamos palikimą ji priėmė kitu įstatyme nurodytu būdu, tai yra pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (LR CK 5.51 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant tiek 1964 m. LR CK 587 str., tiek LR CK 5.51 str. nuostatas, yra konstatuota, jog faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, kai įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-381/2011). Kolegija pažymi, kad asmuo, grin­džian­tis sa­vo reika­la­vi­mus pali­ki­mo priėmimu faktiškai pra­dė­jus jį valdyti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis per įstatyme nustatytą terminą kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuosa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą (LR CPK 178 str.). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja teigė, kad ji ginčo žemės sklypą po mamos mirties naudojo ir prižiūrėjo, o vėliau išnuomojo kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie sudarytas nuomos ar panaudos sutartis dėl sklypo perdavimo kitiems asmenims. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog už ginčo žemės sklypą mokėjo mokesčius, tačiau teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde savo poziciją pakeitė ir nurodė, jog mokesčiai už žemės sklypą nebuvo mokami. Teismo posėdžio metu liudytoja G. J. paaiškino, jog po K. B. mirties pareiškėja naudojo žemės sklypą, o vėliau perleido jį naudoti kitiems asmenims. Vertindama šiuos įrodymus kolegija atsižvelgia į tai, kad liudytoja davė paaiškinimus apie 1999 metų įvykius, todėl akivaizdu, jog praėjus 17 metų nuo šių įvykių tokie liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir pakankami pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja po K. B. mirties pradėjo valdyti ir naudoti ginčo žemės sklypą kaip savo turtą byloje nėra pateikta. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas A. E. B. paaiškino, kad su mama prieš mirtį nebendravo, nes ji visą turtą paliko broliui K. B.. Taigi galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos šeimoje buvo žinoma mirusiosios valia visą turtą perleisti K. B.. Akivaizdu, jog turint duomenų apie tokią palikėjos valią, paveldimas turtas po K. B. mirties negalėjo būti pradėtas valdyti turint tikslą įgyvendinti nuosavybės teisę į šį sklypą. Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog po K. B. mirties ji pradėjo paveldimą turtą valdyti ir rūpintis juo kaip savo turtu (LR CPK 178 str., LR CK 5.51 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms galima padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja nepriėmė K. B. palikimo, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Apeliantė nurodė ir tai, kad pareiškėjas K. B. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, todėl prarado teisę paveldėti mirusios K. B. turtą. Pareiškėjos įsitikinimu, K. B. nurodytos termino praleidimo priežastys negalėjo būti pripažintos svarbiomis, todėl teismas nepagrįstai pratęsė terminą palikimui pagal testamentą priimti. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Kolegija atsižvelgia į tai, kad LR CK 5.50 str. nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CK 5.57 str.). Analogiška nuostata buvo numatyta ir palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. LR CK 588 str. 1 d. Kasacinis teismas, formuodamas LR CK 5.57 str. aiškinimo ir taikymo praktiką yra nurodęs, kad klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-246/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. B. svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė tai, kad jis turėjo notaro patvirtintą K. B. testamentą, kuriuo visas jai priklausęs turtas buvo paliktas pareiškėjui, todėl buvo įsitikinęs, jog jis yra teisėtas turto savininkas. Vertindama šias termino praleidimo priežastis kolegija atsižvelgia į tai, kad palikimo priėmimo tvarkos nežinojimas paprastai nėra laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Kartu kolegija pažymi ir tai, jog pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys savaime nepatvirtina, jog įgyvendindamas savo teises jis elgėsi aplaidžiai ar nerūpestingai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki mirties K. B. gyveno su pareiškėju ir 1996-09-06 notaro patvirtintu testamentu visą jai priklausantį turtą paliko pareiškėjui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuo K. B. mirties likęs palikimas iki šiol nėra priimtas, o palikimo priėmimo klausimai abiejų šalių buvo pradėti spręsti panašiu metu. Dėl to kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad termino palikimui priimti pratęsimas nagrinėjamu atveju atitinka palikėjos valią bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Kadangi pareiškėja V. Š. byloje neįrodė, jog priėmė mirusios K. B. palikimą pagal įstatymą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, nėra pagrindo daryti išvados, kad pratęsus pareiškėjui terminą palikimui priimti būtų pažeisti kitų asmenų teisės ir interesai. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo K. B. nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys nagrinėjamu atveju galėjo būti pripažintos svarbiomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą palikimui pagal testamentą priimti.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimą palikti nepakeistą.