Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-203-723/2017

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-27
Bylos Nr.: e2-203-723/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-04344-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas: BUAB „GLOBUS trade“
Atsakovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. e2-203-723/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04344-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.3.; 3.2.3.1.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Daivai Šuopienei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Mindaugui Kazlauskui,atsakovo atstovams Gustei Lauruševičienei, Raimondui Širmuliui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „GLOBUS trade“, atstovaujamo bankroto administratoriaus S. L., ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „GLOBUS trade“, atstovaujamas bankroto administratoriaus S. L., ieškiniu atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo:

1. pripažinti 2009-11-10 Skolos perkėlimo sutartį sudarytą tarp ieškovo, atsakovo ir UAB ,,Granum food“ negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento;

2. taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškovo BUAB „GLOBUS trade“ naudai 2009-11-10 Skolos perkėlimo sutarties pagrindu sumokėtus 26 546,63 Eur (91 660,21 Lt);

3. priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-11-14 nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB ,,GLOBUS trade“. Bankroto administratorius nustatė, jog 2009-11-10 ieškovas su atsakovu ir įmone (pradiniu skolininku) – UAB ,,Granum food“, sudarė Skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš UAB ,,Granum food“ perėmė visas iš tarp 2008-05-12 UAB ,,Granum food“ ir atsakovo sudarytos Pardavimo sutarties Nr. 80512 (toliau – Sutartis) kylančias prievoles, tai yra UAB ,,Granum food“ pareigą sumokėti sutarties kainą, palūkanas, delspinigius bei įvykdyti kitas prievoles. P. S. 2 str. ieškovo perimtos skolos dydis sudarė 26 546,63 Eur. Administratoriaus įsitikinimu Sutartis yra negaliojanti, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Sutartis prieštarauja CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniuose įtvirtintiems bendriesiems teisės principams, nes ši Sutartis yra įstatymui prieštaraujančios, t. y. neteisėtos bei nesąžiningos veikos sudėtinė dalis. Ginčijama sutartis nebuvo vienintelė tokio tipo sutartis tarp ieškovo ir UAB ,,Granum food“. Viso buvo sudarytos keturios sutartys – su atsakovu, UAB ,,Tiekėjų gildija“, A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“ ir UAB ,,Arimex“, kuriomis ieškovas perėmė virš milijono litų dydžio UAB ,,Granum food“ skolą. Didžioji dalis (trys iš keturių) sutarčių su UAB ,,Granum food“ kreditoriais buvo sudarytos praktiškai vienu metu, netrukus po ieškovo įsteigimo, likus vos mėnesiui iki bankroto bylos iškėlimo. Sutartimis ieškovas skolas perėmė praktiškai neturėdamas jokių galimybių susigrąžinti bent dalį skolos iš pradinio skolininko UAB ,,Granum food“ (nes praktiškai iš karto po sutarčių sudarymo UAB ,,Granum food“ buvo iškelta bankroto byla). Mano, kad minėtomis sutartimis (inter alia ginčijama Sutartimi) buvo ne šiaip perkeliamos skolos, bet realiai buvo atliekamas sąmoningas mechanizmas, kai iš faktiškai nemokios įmonės į naujai įsteigtą įmonę buvo perkelti kreditoriai ir jų reikalavimai. UAB ,,Granum food“, būdama faktiškai nemoki, iš savo įmonės perkėlė atsirinktus kreditorius (atsakovą, UAB ,,Tiekėjų gildija“ ir A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“) bei jų reikalavimus į naujai įsteigtą įmonę UAB ,,GLOBUS trade“ (ieškovą), o pati bankrutavo ir paliko 5‘405‘200,97 Lt dydžio skolą kitiems kreditoriams. Tuo tarpu ieškovas kreditoriams sutarčių pagrindu neatlygintinai ir be galimybės susigrąžinti skolą iš pradinio skolininko, išmokėjo net 722‘222,13 Lt / 209‘170 EUR (91‘660,21 Lt sumokėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, 155‘778,49 Lt – UAB ,,Tiekėjų gildija“, 261‘606,67 Lt – A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“ ir 213 176,76 Lt – UAB ,,Arimex“). 2012-06-11 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu Nr. S-83 (7-53/2012), kuriuo buvo patvirtintas 2012-03-06 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimas Nr. 69-38, ieškovui BUAB ,,GLOBUS trade“ iš UAB ,,Granum food“ buvo perkelta 321‘064 Lt dydžio mokestinė nepriemoka. Minėtu sprendimu ieškovas buvo pripažintas piktnaudžiavęs teise – perėmęs ir toliau vykdantis UAB ,,Granum food“ veiklą. K. K. apygardos teismo 2013-10-21 sprendimu BUAB ,,Granum food“ pripažinta pasibaigusia dėl bankroto ir tuo pagrindu išregistruota iš Juridinių asmenų registro, nagrinėjamu atveju prašo taikyti vienašalę restituciją, t. y. iš atsakovo ieškovo naudai grąžintinos visos 2009-11-10 Sutarties pagrindu sumokėtos sumos, t. y. 91‘660,21 Lt.

Atsiliepimas

2.Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta skolininkų iniciatyva, o atsakovas, kaip kreditorius, tik išreiškė savo sutikimą skolos perkėlimui. Teismas jau yra pripažinęs, jog ginčijama Sutartis yra galiojanti. Sandorio buvimą absoliučiai negaliojančiu – niekiniu – teismas nustato ir savo iniciatyva (ex officio), tam nebūtinas atskirai suformuluotas pareiškėjo prašymas. Ieškovas dėl šios Sutarties negaliojimo jau buvo inicijavęs bylą prieš atsakovą (tik kitaip suformulavęs ieškinio turinį – siekta Sutartį nuginčyti pagal CK 1.82 str. bei CK 6.66 str.). Byla buvo nagrinėjama visose teisminėse instancijose, įskaitant kasaciją, o galutine, jau įsiteisėjusia nutartimi, pripažinta, jog atsakovas tą bylą laimėjo. Tiek Vilniaus rajono apylinkės teismas (2014-12-16 sprendimas c.b. Nr. 2-2278-855/2014), tiek Vilniaus apygardos teismas (2016-10-06 nutartis c.b. Nr. e2A-1732-585/2016), tiek Lietuvos A. T. (2016-04-01 nutartis c.b. Nr. e3K-3-191-915/2016) analizuodami, ar yra pagrindas sutartį nuginčyti, neabejotinai vertino ir tai, ar, atsižvelgiant į bendruosius teisės principus, į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, sutartis apskritai nėra niekinė. Visi teismai nepalaikė sutarties negaliojančia (nei absoliučiai, nei santykinai), nors buvo pilnai įsigilinę į jos sudarymo, vykdymo aplinkybes ir kitus reikšmingus faktus. Sutarties sudarymo metu apie kitus sandorius atsakovui nebuvo žinoma, su juo Sutartis buvo pasirašyta pirmiausia – 2009-11-10. Kitų ieškovo sandorių sudarymas niekaip nesusijęs su Atsakovu ir jo veiksmais. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad sudarant Sutartį buvo pažeistas bent vienas iš teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principų. G. S. buvo sudaryta CK 6.116 str. reglamentuojamu pagrindu – tarpusavyje susitarus pradiniam ir naujajam skolininkui (aktyviosios šalys „Granum food“ ir „Granum trade“), o kreditorius (pasyvioji šalis „(duomenys neskelbtini)“) įtrauktas į Sutartį tik dėl administracinio-kanceliarinio patogumo, kad privalomas rašytinis jo sutikimas skolos perkėlimui matytųsi tame pačiame dokumente ir nereiktų forminti papildomo dokumento, kuris kitu atveju būtų neišvengiamas. J. V. mokesčių inspekcija, kaip kreditorius, gali perkelti mokestinę nepriemoką iš vienos įmonės kitai, tai laikytina analogija paprastos skolos perkėlimui iš vienos įmonės kitai, nes tik taip gali būti užtikrintas visų kreditorių lygiateisiškumas. G. S. buvo sudaryta ieškovui dar esant nepriekaištingos finansinės būklės, o valstybinė institucija skolą perkėlė tik po kelių metų. Be to, buvo protinga sudaryti Sutartį. Atsisakyti atgauti skolą iš atitinkamą pasiūlymą dėl skolos perkėlimo pateikusių „Granum food“ bei „Globus trade“ atstovų būtų buvę neprotinga. Visi sutarties subjektai tarpusavyje intensyviai palaikė nuolatinius verslo santykius – prekiavo bakalėjos prekėmis (pvz., 2009-11-10 dienai atsakovas ieškovui buvo pardavęs prekių už 97.520 Lt, už kurias ieškovas dar nebuvo atsiskaitęs, nes tebesitęsė sutartinis atsiskaitymo atidėjimo laikotarpis). Skolos perkėlimas buvo protingas ir iš iniciatorių pusės – tai sustiprino atsakovo pasitikėjimą ieškovu ir atsakovas toliau tiekė ieškovui prekes, kas tuomet leido ieškovui vystyti verslą, iš to gaunant didžiules pajamas bei naudą. Kad vėliau vieną iš „Granum“ ženklo turėtojų ištiko bankrotas, neturėtų būti laikoma valingu pasirinkimu. Priešingai nei teigia ieškovas, Sutartis buvo sudaryta ne „netrukus po ieškovo įsteigimo“, o praėjus beveik metams nuo jo įsteigimo. Tarpusavio komercinę veiklą įmonės vykdė jau iki sudarant ginčijamą Sutartį. S. S., atsakovas buvo sąžiningas, nes jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo apie Sutarties kontrahentų finansinę padėtį, turimus kreditorius ir pan., objektyviai įvertino visą turimą informaciją. Pagal duomenis Hipotekos registre ir Turto arešto registre buvo nustatyta, jog ieškovo turtui nėra nustatyta hipoteka, o taip pat uždėtas areštas. Ieškovas buvo įsteigtas 2009-02-04, todėl Sutarties sudarymo metu, t. y. 2009-11-10, jokie finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo oficialiai paskelbti. Jokių duomenų apie ieškovo pradelstus įsipareigojimus nebuvo matoma Credit info sistemoje, apie tokių buvimą neužsiminė ir ieškovas. Ieškovo 2009 metų finansiniai duomenys neleistų suabejoti gera ieškovo finansine būkle sutarties sudarymo metu. Kaip matyti iš UAB „Globus trade“ balansų bei Vilniaus apygardos teismo 2012‑11‑14 nutarties, kuria ieškovui iškelta bankroto bylą, esminis įmonės turto sumažėjimas bei įsipareigojimų padidėjimas įvyko būtent 2011-2012 metais, tai savo sprendime patvirtino ir išsamiai situaciją išnagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas. Kaip matyti iš ieškovo pateikto banko išrašo, paskutinis mokėjimas atsakovui pagal Sutartį buvo atliktas dar 2010-02-03 ir niekaip neįtakoja įmonės finansinės situacijos suprastėjimo po 1-2 metų. Atsakovas to tiesiog negalėjo prognozuoti. Bankroto byla ieškovui iškelta tik 2012-11-14, t. y. praėjus trims metams po Sutarties sudarymo. Pagal paties ieškovo nurodytus duomenis, 2009-11-10 jis turėjo tik 6 875 Lt dydžio nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri netrukus buvo padengta. Ieškovo finansinė padėtis Sutarties sudarymo metu buvo labai gera, jokių finansinių sunkumų pagal viešai pateikiamus duomenis jis neturėjo, buvo pakankamai turto ir pajamų įvykdyti visus turimus įsipareigojimus, todėl Sutarties sudarymu nebuvo pažeisti jokių ieškovo kreditorių interesai. Atsakovui buvo žinoma, jog pradinio skolininko UAB „Granum food“ finansinė padėtis nebuvo gera, tačiau nebuvo jokios informacijos apie kieno nors ketinimą iškelti jam bankroto bylą ar juolab pačios įmonės ketinimą veiklą nutraukti. Didelės skolos perkėlimas nuo „Granum food“ į pastarajai artimą bendrovę atsakovo buvo vertinamas kaip palankus skolininkui – vėluojant atsiskaityti būtų tekę priskaičiuoti didelius delspinigius. Atsakovui, kaip ir kitiems maisto žaliavų prekybos rinkos dalyviams nebuvo paslaptis, kad abi „Granum“ ženklo įmonės tarpusavyje vykdo ūkinę komercinę veiklą. Dėl to buvo pagrįsta manyti, jog pirminis skolininkas naujajam atsiskaitys už perimamą skolą. Iš to, kiek buvo informuotas sandorio šalių ir kiek viešai prieinamos informacijos galėjo gauti, atsakovas susidarė įspūdį, jog ieškovas turėjo galimybes susigrąžinti skolą iš pradinio skolininko. Nors pačioje Sutartyje apie atlygintinumą nekalbama, bet tai – juk ne skolą perleisti sutikusio atsakovo, o likusių Sutarties šalių tarpusavio reikalas. Aplinkybė, jog Sutartyje nenumatytas joks atlygis ieškovui už skolos perėmimą, nereiškia, kad Sutartis nėra atlygintina apskritai. Tos įmonės vykdė tarpusavio komercinę veiklą ir dažnai UAB „Granum food“ smarkiai kredituodavo ieškovą. Vienašalė restitucija pažeistų sąžiningos Sutarties šalies – atsakovo – interesus, nes jis turėtų grąžinti ieškovui pinigines lėšas, gautas kaip atlyginimą už parduotas prekes, ir neturėtų jokių galimybių šių piniginių lėšų pareikalauti iš pradinio skolininko UAB „Granum food“. Dėl to vienašalės restitucijos prašymas yra neadekvatus. Remiantis CK 6.145 str. 2 d., teismas restitucijos neturėtų taikyti net ir pripažinus Sutartį negaliojančia.

3.Ieškovas BUAB „GLOBUS trade“ dublike nurodė, kad iš tiesų jau buvo inicijavęs bylą prieš atsakovą dėl ginčijamos Sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau toje byloje Sutartį ginčijo CK 6.66 str. bei CK 1.82 str. pagrindais. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 str. 1 d.). Ieškovas ankstesnėje byloje iš tiesų buvo iškėlęs klausimą dėl to, kad teismas nevykdė pareigos savo iniciatyva pripažinti sutartį negaliojančią dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, tačiau šiuos savo argumentus ieškovas motyvavo tuo, kad ginčijama Sutartis prieštarauja imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, konkrečiai – ĮBĮ 35 str. nuostatoms (o ne dėl prieštaravimo imperatyviems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams). Atitinkamai teismai Sutarties pripažinimą niekiniu sandoriu vertino tik dėl prieštaravimo ĮBĮ nuostatoms ir nevertino ar Sutartis yra niekinis sandoris dėl kitų aplinkybių. Nepriklausomai nuo to ar atsakovas žinojo apie kitus ieškovo sandorius, ar nežinojo apie juos, ši aplinkybė niekaip nepaneigia fakto, kad atsakovo sudaryta Skolos perkėlimo sutartis buvo neteisėtos veikos sudėtinė dalis. Tai patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas 2012-06-11 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas Nr. S-83 (7-53/2012). Priešingai nei nurodo atsakovas, Sutartis pažeidė visus tris (teisingumo, protingumo bei sąžiningumo) bendruosius teisės principus. G. S. buvo naudinga tik atsakovui (būtent jam buvo grąžinta skola) ir nebent dar pradiniam skolininkui BUAB ,,Granum food“ (sumažėjo jo kreditorinių įsiskolinimų suma). Tuo tarpu ieškovas iš ginčijamos Sutarties gavo tik pareigą padengti 26 546,63 Eur skolą. Ieškovo tariama nauda – veiklos tęstinumas – yra tik deklaratyvūs atsakovo teiginiai, kuriais bandoma kažkaip pagrįsti Sutarties šalių priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją. Lietuvos A. T. 2016-04-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 nurodė, kad atsakovas buvo ginčijamos Sutarties šalis ir savo veiksmais galėjo daryti įtaką Sutarties sudarymui. Atitinkamai sudaręs neteisėtą, neteisingą, neprotingą ir nesąžiningą Sutartį, atsakovas turi ir privalo prisiimti dėl to atsiradusius neigiamus padarinius. Priešingai nei teigia atsakovas, ginčijamą Sutartį sudaryti nebuvo protinga. Ieškovas ir UAB ,,Granum food“ perkeldami pastarosios įmonės veiklą į ieškovą (inter alia perkeldami kreditorius ir jų skolas), neabejotinai suvokė piktnaudžiaują teise. Tą patį turėjo suvokti ir atsakovas sudarydamas ginčijamą Sutartį, nes atsakovas savo reikalavimą perkėlė iš nemokios įmonės į ieškovą žinodamas, kad ieškovas nebeturės galimybės atgauti skolą iš pradinio skolininko. Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad atsakovas Sutarties sudarymo metu buvo susidaręs įspūdį, jog: ,,Ieškovas turėjo galimybes susigrąžinti skolą iš pradinio skolininko“, šis atsakovo teiginys yra melagingas, nes ankstesnėje byloje atsakovas teigė priešingai. Vilniaus apygardos teismas 2015‑10‑22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1942-560/2015 konstatavo, kad: ,,Pats atsakovas atsiliepime mini, kad neperkėlus skolos jis rizikavo iš viso jos neatgauti“ (Sprendimo 8 lapas). Taigi neabejotina, kad atsakovas žinojo, jog ieškovas perėmęs skolą neturės galimybės susigrąžinti jos iš pradinio skolininko UAB ,,Granum food“. Naujos įmonės steigimas, perkeliant į ją visą turtą, o senajai paliekant tik skolas yra pripažįstamas nesąžininga veikla, piktnaudžiavimu teise. Tą patį pripažino ir Mokestinių ginčų komisija ankščiau minėtu sprendimu. Atsakovo pateikti teiginiai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, neįrodo aplinkybės, kad ginčijama Sutartis buvo atlygintina bei nepaneigia aplinkybės, kad Sutartis buvo neatlygintina. Priešingai nei nurodo atsakovas, atsakovas nebuvo sąžininga Sutarties šalis, todėl atsakovo lūkesčiai nėra teisėti ir negali būti ginami. Taigi restitucijos taikymas atsakovo atžvilgiu yra visiškai teisingas.

4.Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini) Širmulis“ triplike nurodė, kad ieškovo papildomai pateikti duomenys yra per daug prieštaringi, kad būtų galima jais pasikliauti. Viena vertus, ieškovas teigia, jog visą 2009 m. antrą pusmetį įmonių tarpusavio apyvarta buvo nulinė („laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-12-31 tarp šių dviejų įmonių, t. y. ieškovo ir UAB ,,Granum food“ apyvarta buvo nulinė, t. y. jokios apyvartos nebuvo“), antra vertus, sako, kad Klaipėdos apygardos teismas yra patvirtinęs ieškovo skolą pradiniam skolininkui UAB „Granum food“, kilusią iš būtent tuo laikotarpiu atsiradusių jų sandorių („Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu priteisė UAB „Granum food“ iš ieškovo 435 407, 25 Lt, <...> už UAB „G. F.“ 2009 m. gruodžio 2-9 dienomis pagamintas ir perduotas ieškovei prekes.“). Jei ir tiesa, jog ginčijamos Sutarties sudarymo dieną ieškovas nebuvo skolingas pradiniam skolininkui UAB ,,Granum food“, o ieškovo skola UAB ,,Granum food“ susidarė tik po Sutarties sudarymo, atkreiptinas dėmesys, jog laiko tarpas po Sutarties sudarymo ir minimos skolos atsiradimo yra itin nedidelis – mažiau nei mėnuo. Dėl to akivaizdu, jog galimybė sudengti priešpriešinius reikalavimus objektyviai egzistavo, t.y. ieškovas turėjo galimybes susigrąžinti skolą iš pradinio skolininko. Tai, jog priešpriešinių piniginių reikalavimų sudengimas turėjo būti įvykdytas, galima spręsti iš Mokestinių ginčų komisijos sprendime esančio paties ieškovo teiginio, kad „dėl esamo įsiskolinimo vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis buvo pasirašytos trišalės sutartys, perkeliant UAB „G2“ (UAB „Granumfood“) įsiskolinimą Pareiškėjo (UAB „Globus trade“) 2009-12-15 datos įsiskolinimo ribose (435.962 Lt). Trišalės sutartys buvo pasirašytos su 28 įmonėmis“. Įmonių veiklos specifika leidžia daryti prielaidą, jog ieškovas galėjo iš UAB „Granum food“ įsigyti netgi konkrečias prekes, kurias pastaroji reguliariai pirko iš atsakovo iki 2009 m. spalio mėn. pabaigos, o ginčo Sutartis tebuvo būdas atlyginti. Atsikertant į ieškovo dublike pateikiamą citatą iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo (panaikinto kasacinės instancijos) „pats atsakovas atsiliepime mini, kad neperkėlus skolos jis rizikavo iš viso jos neatgauti“, pasakytina, jog, priešingai nei UAB „Širmulis“, ieškovo rizika neatgauti skolos iš pradinio skolininko buvo nepalyginamai mažesnė dėl galimybės sudengti priešpriešinius piniginius reikalavimus. Pareiga įrodyti savo teigiamą Sutarties neatlygintinumą priklauso būtent ieškovui, be to, tai jis disponuoja (ar turėtų disponuoti) atitinkamais įrodymais. Nepagrįstai siekiama įrodinėjimo naštą perkelti atsakovui. Ieškovo teiginys, kad teismai Sutarties pripažinimą niekiniu sandoriu vertino tik ĮBĮ nuostatų kontekste, nėra visai teisingas. Pirma, pats ieškovas žodiniuose posėdžiuose kaskart prašydavo be kita ko įvertinti ir Sutarties atitikimą bendriesiems teisės principams – teisingumui, protingumui, sąžiningumui. Antra, teismai turi pareigą ex officio atitinkamus sandorius pripažinti niekiniais, tad jei būtų matę priežastį, taip ir būtų padarę. Ieškovas pripažįsta savo paties nesąžiningumą ginčijamos Sutarties sudarymo metu. Būdamas nesąžiningoji sandorio šalis, ieškovas neturi teisės reikalauti vienašalės restitucijos. Atvirkščiai nei teismo prašo ieškovas, nesąžiningo atsakovo, o būtent nesąžiningo ieškovo lūkesčiai nėra teisėti ir negali būti ginami.

Žemesnės instancijos teismas

5.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. M. K. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad „Globus trade“ buvo įsteigtas 2009-02-04. Po devynių mėnesių buvo sudaryta eilė trišalių skolos perkėlimo sutarčių. Viena iš jų yra ginčijama šioje byloje, kurią 2009-11-10 sudarė ieškovas, „Granum food“ ir atsakovas. Pagal šią sutartį ieškovas perėmė „Granum food“ prievolę atsakovui bendrai 26 546,63 Eur (91 660,21 Lt) sumai. Tą pačia dieną buvo sudaryta dar skolos reikalavimo perleidimo sutartis tarp „Granum food“, „Tiekėjų gildija“ ir ieškovo. 2009-11-16, t.y. po šešių dienų, buvo sudaryta tokia pat analogiška sutartis su Latvijos kompanija „Dobeles dzirnavnieks“ ir keletas kitų sutarčių. Tada nepraėjus mėnesiui pradiniam skolininkui „Granum food“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto byla buvo baigta 2013-10-21 Klaipėdos apygardos teisme. Liko viso nepatenkintų reikalavimų bankroto byloje 5 405 200,97 Lt sumai. Nebuvo patenkinti net pirmos eilės kreditorių reikalavimai. Daro išvadą, kad po mėnesio iškėlus bankroto bylą pradiniam skolininkui jis visiškai neturėjo jokio turto, kurio nepakako nei administravimo išlaidoms apmokėti, nei atsiskaityti bet kokia dalimi su pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimais. Tarp bylos šalių buvo nagrinėjamos bylos, keliavo iki aukščiausiosios instancijos, buvo grąžintos į pirmą instanciją. Buvo reiškiami reikalavimai 6.66 str., 1.80 str. pagrindu. Teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirma instancija ieškinį buvo atmetusi, apeliacinė instanciją jį patenkino, kasacija grąžino į apeliacinę instanciją nagrinėti iš naujo. Apeliacinė instancija priėmė galutinį dokumentą, kuriuo buvo nuspręsta ieškinį atmesti 6.66 ir 1.80 str. pagrindu, nes nebuvo įrodyta privaloma įrodyti aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo galiojančio finansinio reikalavimo, t.y. kreditoriaus, kurio reikalavimas nebuvo modifikuotas nuo sandorio sudarymo dienos iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Ši aplinkybė šiai dienai yra pasikeitusi. Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs nutartį bankroto byloje Nr. B2-6024-661/2012, kurioje patvirtino kreditoriaus finansinį reikalavimą, kuris egzistavo tiek šio ginčo sandorio sudarymo metu, tiek visą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir egzistuoja dabar. Atsakovas, „Globus trade“ ir „Ganum food“ buvo valdomos tų pačių fizinių asmenų, vadovavo tas pats vadovas, apskaitą tvarkė tas pats asmuo. Tai faktinės aplinkybės. Likus mėnesiui iki bankroto bylos iškėlimo „Granum food“ dalis kreditorių, t.y. pagrindiniai tiekėjai, susitarė su įmonės savininkais perkelti esamus įsipareigojimus pradinio skolininko naujajam subjektui „Globus trade“, kuris toliau tęs ūkinę-komercinę veiklą. Idėja buvo paprasta, pripažinta anksčiau nagrinėtose bylose. Visi tiekėjai, ir atsakovas, pripažino, kad kitų šansų atgauti pinigų už patiektą produkciją nebuvo. Skolos perkėlimo sutartys buvo neatlyginti sandoriai. Susitarimas nėra nei protingas, nei teisingas, nei sąžiningas. Susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsakovas, žinodamas apie faktinę „Granum food“ situaciją – esamą nemokumą, ir norėdamas atgauti savo finansinius įsipareigojimus, t.y. už patiektą produkciją atsiskaitymą, sudarė ginčo sandorį. Sandoris iš esmės yra niekinis ir teismas turėtų pripažinti jį kaip prieštaraujantį įstatyminiams imperatyvams. Be šio sandorio atsakovo finansinis reikalavimas būtų buvęs sėkmingai administruojamas Klaipėdos apygardos teismo bankroto byloje, o kreditorių finansiniai reikalavimai būtų lygiai 26 000 Eur didesni. O „Globus trade“ būtų nesumokėjusi 26 000 Eur sumos už produkciją, kuri niekada nebuvo patiekta „Globus trade“. Sandorio neteisėtumą pripažino Mokestinių ginčų komisija nurodžiusi, kad toks verslo perkėlimas, koks buvo atliktas šiose kompanijose, klasikinis fenikso požymis, kuomet tie patys savininkai, akcininkai, vadovai nusprendžia vieną įmonę su nereikalingais kreditoriais uždaryti bankroto būdu, o tuos subjektus, kurie reikalingi, t.y. tiekėjai, darbuotojai, gamybinė bazė, įranga perkeliame į naują subjektą. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Visi 22 darbuotojai buvo perkelti į naują subjektą, pagrindiniai tiekėjai, kurie tiekia žaliavas, bakalėjos prekes didmeniniu būdu. Ieškovas tapo kreditoriumi bankroto byloje reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Atsakovas „Granum food“ bankroto byloje būtų trečiosios eilės kreditoriai ir nebūtų atgavę savo finansinio reikalavimo jokia procentine išraiška. Atsakovas stengėsi išvengti bankroto proceso ir atgauti pinigines lėšas iš toliau veikiančio subjekto. Tai nustatyta įsiteisėjusiu Mokestinių ginčų komisijos sprendimu.

Šalies argumentai

6.Atsakovo atstovas R. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas šią sutartį bandė ginčyti actio Pauliana sąlygomis. Perėjus per visas teismines institucijas buvo pripažintas atsakovas teisus. Atsakovas nepažeidė įstatymų sudarydami sutartį. Senasis skolininkas visas jų pateiktas žaliavas perpardavinėjo naujajam skolininkui. Už senąjį skolininką buvo atsiskaityta. Jo asmeniškai su „Granum food“ ir „Granum trade“ niekas nesiejo. Jis nebuvo akcininkas, net direktoriaus nepažinojo. Bendravo vadybininkai ir parduodavo. Jokių sąsajų neturi. Jie tik turėjo komercinių ūkinių santykių. Sandorio tikslas buvo paprasta ūkinė operacija. Jie tiekė „Granum food“ prekes, kurias šis pardavė „Globus trade“, ir tuo pačiu sudarė sutartį. „Globus trade“ nupirkęs prekes iš „Granum food“ atsiskaitys ne tiesiogiai „Granum food“, o tiesiogiai atsakovui. Sutarties iniciatorius buvo ar „Granum food“, ar „Granum trade“. Atsakovo paprašė sutikimo, jie jį davė. Naujo kliento rizikingumo vertinimas subjektyvus. Niekada nežinai, kaip bus. Su „Granum food“ iki sandorio prekiavo apie tris metus. Būdavo atsiskaitymo problemų. Nepamena, ar kreipėsi į teismą dėl skolos. Bet atsiskaitymų problemų yra su apie 70 proc. jų klientų, reikia vis paraginti, priminti, kad nepraterminuotų. Jo praktikoje tokių sutarčių buvo ne viena ir ne trys. Pirminio skolininko atsiskaitymo atsakovui terminai buvo suėję. Buvo suėję ne visi terminai „Globus trade“.

7.Atsakovo atstovė G. L. nurodė, kad komerciniai santykiai vyko tiek tarp „Granum food“ ir atsakovo, tiek ir tarp „Granum trade“ ir atsakovo. Atsakovas ir ieškovas palaikė santykius dar iki ginčijamos sutarties sudarymo. Mano, kad tai prejudicinis faktas nustatytas ankstesnėje byloje. Buvo dar kelios sąskaitos, kurios buvo nepraterminuotos. Sutarties sudarymo metais ir kelis metus po ieškovas buvo skolingas „Granum food“ kelis kartus didesnę sumą nei ginčijamos sutarties suma, o ne atvirkščiai. Tik po dviejų metų bankroto byloje jis tapo kreditoriumi. „Granum trade“ ir „Granum food“ turėjo visišką galimybę sudengti priešpriešinius reikalavimus. Dėl to galima laikyti, kad skolos perkėlimo sutartis buvo atlygintinė. Kitos eilė nurodytų ieškinyje sutarčių nėra susiję su atsakovu. Tai turėtų būti ieškovo valdymo organų atsakomybės klausimas, jei įvyko kažkoks veiklos perkėlimo faktas. Sutarties pripažinimas negaliojančia pažeistų teisėtų lūkesčių, proporcingumo, neteisėtumo piktnaudžiauti teise principus, nes šalių grąžinti į pradinę padėtį yra neįmanoma – viena bankrutavusi, kita bankrutuojanti. Sandorio sudarymo dienai egzistavo 97 520 Lt skola, buvo pirmos instancijos teismui pateiktas išrašas, eilė sutarčių, 7 sąskaitos. Sutarties sudarymo metu apie pirminio skolininko galimą bankrotą atsakovui nebuvo žinoma. Kreditoriui nėra svarbu, ar jis gaus pinigus iš pradinio skolininko ar naujo skolininko. Šiuo atveju jokių pažeidimų nebuvo ir galioja sutarčių laisvės principas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

8.Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad UAB „Globus trade“ buvo įsteigta 2009-02-04. 2012-11-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6024-661/2012 UAB „Globus trade“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2012-11-27).

9.2009-11-10 UAB „Granum food“ (Pradinis skolininkas), UAB „Granum trade“ (Naujasis skolininkas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Kreditorius) sudarė ginčijamą skolos perleidimo sutartį, pagal kurią Pradinis skolininkas perkėlė Naujajam skolininkui, Naujasis skolininkas perėmė iš Pradinio skolininko visas iš tarp 2008-05-12 Pradinio skolininko ir Kreditoriaus sudarytos Pardavimo sutarties Nr. 80512 (Pagrindinė sutartis) kylančias prievoles, tai yra Pradinio skolininko pareigą sumokėti kainą, palūkanas, delspinigius bei įvykdyti kitas prievoles. Sutarties 2 punktu Pradinis skolininkas patvirtino, kad Sutarties sudarymo dieną pagal Pagrindinę sutartį jis privalo sumokėti Kreditoriui 91 660,21 Lt (26 546,63 Eur) skolą. Sutarties 3 punktu Kreditorius davė sutikimą Pradiniam skolininkui perkelti, o Naujajam skolininkui perrimti Pradinio skolininko teises ir pareigas, kylančias iš Pagrindinės sutarties.

10.2009-11-10 UAB „Granum trade“, UAB ,,Granum food“ ir UAB ,,Tiekėjų gildija“ sudarė Skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią UAB „Granum trade“ iš UAB ,,Granum food“ perėmė UAB ,,Granum food“ 155 778,49 Lt dydžio įsiskolinimą įmonei UAB ,,Tiekėjų gildija“. Šis įrodymas su ieškinio reikalavimu neturi tiesioginio ryšio,todėl neanalizuojamas.

11.2009-11-16 UAB „Granum trade“, UAB ,,Granum food“ ir A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“ sudarė dar vieną Skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią UAB „Granum trade“ iš UAB ,,Granum food“ perėmė UAB ,,Granum food“ 261 606,67 Lt dydžio įsiskolinimą įmonei A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“. Šis įrodymas su ieškinio reikalavimu neturi tiesioginio ryšio,todėl neanalizuojamas.

12.2010-10-19 UAB „Globus trade“ su UAB ,,Arimex“ sudarė Kreditorinio reikalavimo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas už 527 372 Lt nusipirko UAB ,,Arimex“ turimą trečiosios eilės 543 132 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą UAB ,,Granum food“ bankroto byloje (2010-03-30 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1039-524/2010 patvirtino UAB „Arimex“ 543 132 Lt kreditorinį reikalavimą bankrutuojančio UAB „Granum food“ bankroto byloje“. Šis įrodymas su ieškinio reikalavimu neturi tiesioginio ryšio,todėl neanalizuojamas.

13.Klaipėdos apygardos teismas 2009-12-15 nutartimi iškėlė UAB „Granum food“ bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2010-01-04), 2010-06-14 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2013-10-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-123-524/2013 pripažinta likviduota dėl bankroto, tai yra jos veikla pasibaigusia. Patvirtinti nepatenkinti UAB „Granum food“ kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 5 405 200,97 Lt sumą.

14.Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-11 sprendimu Nr. S-83 (7-52/2012) buvo patvirtintas 2012-03-06 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sprendimas Nr. 69-38, t.y. ieškovui BUAB „Globus trade“ iš UAB „Granum food“ buvo perkelta 321 064 Lt dydžio mokestinė nepriemoka, nes UAB „Globus trade“ pripažintas piktnaudžiavęs teise – perėmęs ir toliau vykdęs UAB „G2“ (UAB „Granum food“) veiklą. Sprendime nurodyta, kad Pareiškėjas (UAB „Globus trade“) perėmė 1 322 130 Lt UAB „Granum food“ įsiskolinimus fiziniams bei juridiniams asmenims. Pareiškėjas nuo 2009-04-22 iki 2009-12-07 įsigijo prekių iš UAB „G2“ už 10 219 291 Lt ir tai sudarė 73 proc. Pareiškėjo prekių ar paslaugų įsigijimų. UAB „G2“ pardavimai Pareiškėjui 2009 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, t.y. prieš bankroto bylos iškėlimą (byla iškelta 2009-12-15), sudarė 98,8 proc. visų pardavimų. Sprendime pažymėta, kad tokio mechanizmo pagalba (kai vykdyta įmonės veikla nutraukiama ir toliau vykdoma kitos įmonės vardu) iškraipoma konkurencija atitinkamos paslaugos rinkoje, išvengiama privalomų mokėjimų, faktiškai paneigiama galimybė kreditoriams atgauti skolas.

Šis sprendimas paneigia atsakovo nesąžiningumą,nes būdamas kreditoriumi jis neatliko jokių veiksmų,kurie minimi sprendime ir kuriais remiasi ieškovas,kad pagrįsti savo reikalavimą.Ieškovas dėl nesąžiningumo pretenzijas arba ieškinius gali reikšti BUAB „Globus trade“ ir UAB „Granum food“ vadovams.

15.Klaipėdos apygardos teismas 2012-10-24 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-2679-253/2010 dėl 435 407,25 Lt skolos, 14 340,60 Lt delspinigių bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 449 747,85 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo (toje byloje) UAB „Globus trade“ ieškovui (toje byloje) BUAB „Granum food“.

Ši byla ir aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina,kad minėtus juridinius asmenis siejo verslo ryšiai ir bendri verslo interesai.

16.2016-12-06 byloje įvyko parengiamasis posėdis, kurio metu teismas įpareigojo ieškovą BUAB ,,GLOBUS trade“ pateikti papildomus įrodymus: klientų apyvartos žiniaraštį tarp ieškovo ir pradinio skolininko UAB ,,Granum food“ laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-12-31. Ieškovas 2016-12-19 pranešė, kad administratorius neturi galimybių pateikti tokio įrodymo, nes administratorius neturi prieigos prie ieškovo BUAB ,,GLOBUS trade“ buhalterinės programos (BUAB ,,GLOBUS trade“ iškėlus bankroto bylą administratoriui nebuvo perduota BUAB ,,GLOBUS trade“ buhalterinė kompiuterinė programa). Ieškovo bankroto administratorius pateikė paties paruoštą pažymą, kad patikrinus perduotus dokumentus (sutartis, buhalterinius dokumentus ir kt.) nustatė, jog laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-12-31 tarp ieškovo BUAB „Globus trade“ ir UAB ,,Granum food“ apyvarta buvo nulinė, t. y. jokios apyvartos nebuvo.

17.Ieškovas BUAB „GLOBUS trade“, atstovaujamas bankroto administratoriaus S. L., dar 2014-05-16 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą prašydamas pripažinti 2009‑11‑10 Skolos perkėlimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo, atsakovo ir UAB „Granum food“, negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento bei taikyti restituciją, grąžinant iš atsakovo ieškovo naudai 91 660,21 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė pripažinti Skolos perkėlimo sutartį negaliojančia tuo pagrindu, kad sutartis prieštarauja ieškovo tikslams, teisnumui, pažeidžia jo kreditorių interesus, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia pagal actio Pauliana.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-12-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2278-855/2014 ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2015-10-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1942-560/2015 patenkino apelianto BUAB „Globus trade“ apeliacinį skundą ir iš dalies panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-16 sprendimą ir priėmė naują sprendimą, ieškovo BUAB „Globus trade“ ieškinį tenkinti: pripažinti 2009-11-10 skolos perkėlimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo BUAB „Globus trade“, atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Granum food“, negaliojančia nuo sutarties su darymo momento bei taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti ieškovui BUAB „Globus trade“ 26 546,63 Eur; kitoje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-16 sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos A. T. 2016-04-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 išnagrinėjo atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundą ir nusprendė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-10-22 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismas 2016-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1732-585/2016 paliko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014‑12‑16 spendimą nepakeistą.

18.LAT nurodė,kad vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi, skolos perkėlimo sutartį, t. y. sandorį, pagal kurį atsakovas gavo ginčo lėšas, pripažinus negaliojančiu ab initio, restitucija gali būti taikoma. Tačiau tai teisinė galimybė,bet ne faktinė išvada.

Ieškovas,norėdamas nuginčyti sutartį,teigia,kad „sutartis yra negaliojanti, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Sutartis prieštarauja CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniuose įtvirtintiems bendriesiems teisės principams, nes ši Sutartis yra įstatymui prieštaraujančios, t. y. neteisėtos bei nesąžiningos veikos sudėtinė dalis.“(1p.)

19.Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011). Remiantis dispozityvumo principu, civiliniame procese suformuluoti ieškinio dalyką yra ieškovo pareiga (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu (kartu – įrodyta apimtimi) apginti pažeistas teises. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta.

Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Remiantis Lietuvos A. T. praktika, sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

Lietuvos A. T. praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005 ir kt.).

20.Byloje nėra ginčo dėl sutarties turinio.Ieškovas argumentuoja tuo,kad „sutartimis ieškovas skolas perėmė praktiškai neturėdamas jokių galimybių susigrąžinti bent dalį skolos iš pradinio skolininko UAB ,,Granum food“ (nes praktiškai iš karto po sutarčių sudarymo UAB ,,Granum food“ buvo iškelta bankroto byla). Mano, kad minėtomis sutartimis (inter alia ginčijama Sutartimi) buvo ne šiaip perkeliamos skolos, bet realiai buvo atliekamas sąmoningas mechanizmas, kai iš faktiškai nemokios įmonės į naujai įsteigtą įmonę buvo perkelti kreditoriai ir jų reikalavimai.“ „K. K. apygardos teismo 2013-10-21 sprendimu BUAB ,,Granum food“ pripažinta pasibaigusia dėl bankroto ir tuo pagrindu išregistruota iš Juridinių asmenų registro, nagrinėjamu atveju prašo taikyti vienašalę restituciją, t. y. iš atsakovo ieškovo naudai grąžintinos visos 2009-11-10 Sutarties pagrindu sumokėtos sumos, t. y. 91‘660,21 Lt.“(1p.)

Dėl faktinių aplinkybių ir ieškinio pagrįstumo

21.Byloje nustatyta,kad atsakovas buvo UAB ,,Granum food“(pirminio skolininko) kreditorius.Negalima abejoti,kad tai buvo sąžiningas kreditorius-jis teikė skolininkui prekes ir pagal sutartį laukė pinigų sumokėjimo už jas.(9p.)

Ieškovas neįrodė ir net neįrodinėjo,kad sutarties sudarymo metu UAB ,,Globus trade“ buvo sunkios finansinės būklės ir atsakovas tai žinojo.Todėl šiuo aspektu negalima teigti,kad atsakovas buvo nesąžiningas.

Ieškovas yra jau ne ta šalis,kuri sudarė ginčo sutartį,o yra bankroto administratorius,kuris veikia išimtinai savo interesais(išieškoti pinigai bus nukreipiami jo jau iš anksto deklaruotoms išlaidoms padengti),nurodydamas,kad veikia abstrakčių kreditorių interesais,nes siekia priteisti pinigus iš sutarties šalies,kuri buvo kreditoriumi ir šiuo metu dar egzistuoja kaip juridinis asmuo,kai ieškovas nesiekia prisiteisti ginčo sumą iš tiesioginių sandorių šalių-bendrovių vadovų,kurių nesąžiningumą pats ieškovas ir deklaruoja savo ieškinyje. Ieškovas dublike nurodė,kad naujos įmonės steigimas, perkeliant į ją visą turtą, o senajai paliekant tik skolas yra pripažįstamas nesąžininga veikla, piktnaudžiavimu teise,bet šioje byloje ieškinys reiškiamas kreditoriui-atsakovui,kuris taip pat laikomas nesąžiningu,nes buvo sutarties šalis.Iš ieškinio esmės matyti,kad prašoma nesąžiningai šaliai-ieškovui gražinti jos sumokėtus pinigus pagal sutartį už sąžiningą skolą taikant vienašalę restituciją.Teismas gali padryti prielaidą,kad ieškovas tuo metu galimai siekė perimti pirminio skolininko veiklą ir išlaikyti verslo santykius su atsakovu ir kitais verslo partneriais.

LAT aukščiau minėtoje nutartyje nurodė,kad kolegija sutinka su pozicija, kad privatus juridinis asmuo, nepažeisdamas savo teisnumo ir kreditorių teisėtų interesų, gali sudaryti neatlygintinius turto perleidimo sandorius arba dengti įsiskolinimą už trečiuosius asmenis. Minėta, kad kreditorių teisių pažeidimu yra pripažįstamas sutrukdymas kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, kai, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

Ginčo situacijoje atsakovui buvo pasiūlyta sutartis,kuri jam užtikrina jo kreditorinių reikalavimų patenkinimą.Kreditorius atsisakyti sudaryti tokią sutartį neturėjo jokios pareigos,nes tokia sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.80 str. prasme.Sutarties sudarymo dieną UAB „Globus trade“ ne tik nepažeidė savo kreditorių interesų,nes tokių pažeidimų byloje nenustatyta,bet tokiu sandoriu patenkino UAB ,,Granum food“(pirminio skolininko) ir jo kreditoriaus interesus veikdamas savo paties rizika,kadangi prisiėmė piniginį reikalavimą už kitą verslo subjektą. UAB“Globus trade“ ir pirminį skolininką siejo verslo interesai,nes ieškovas patvirtino ir tai nepaneigta,kad UAB „Globus trade“ vėliau perėmė UAB ,,Granum food“ veiklą..Ar skolos perėmėjas reikš kokius reikalavimus ateityje priminiam skolininkui,ar ne,sudarnt sutartį atsakovo pareigoms ir teisėms tai neturėjo reikšmės,nes šiuo atveju jis buvo sąžininga sutarties šalis.Atsakovas neprivertė ar nesuklaidino UAB „Globus trade“,kad būtų sudaryta jam nenaudinga sutartis,todėl negalima daryti išvados,kad atsakovas pažeidė CK 6.4 str.,6.158 str.numatytus reikalavimus dėl šalies sąžiningumo,ko pagrindu būtų galima laikyti,kad ginčo sutartis negaliojanti ab initio.

Todėl teismas daro išvadą,kad ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimo.

22.Apibendrinant ieškinį teismas mato,kad ieškovo atstovas konstatuodamas ir preziumuodamas jį atstovaujančio juridinio asmens nesąžiningumą dėl verslo santykių su pirminiu skolininku,prašo pripažinti jo paties atlikto įsipareigojimo įvykdymą sąžiningam kreditoriui negaliojančiu,nes atsakovas buvo sutarties šalis,kai galimai jis ketino perimti(ir galimai vėliau perėmė) pirminio skolininko verslą su skolomis ir nesvarbu,kad atsakovas apie tai nežinojo.Faktas tas,kad ieškovas šiuo metu bankrutuoja ir negali mokėti bankroto administratoriui ir naujiems vėlesniems kreditoriams nei buvo atsakovas sandorio sudarymo metu,ir ieškovui nesvarbu,kad jis formaliai prašo patenkinti ieškinį nesąžiningos šalies naudai,ir akivaizdu,kad visų prima tai paties bankroto administratoriaus interesais keliamas reikalavimas.Teismas laiko,kad tokia ieškininė praktika yra negera ir netoleruotina,kai keliami bet kokie reikalavimai dėl to paties dalyko,tam pačiam subjektui,bet visais galimais pagrindais,neatsižvelgiant į CK 1.5 str,CPK 7 str.nuostatas (LAT ir apygardos teismų sprendimai tai patvirtino ir kitose bylose su šioje byloje minimais juridiniais asmenimis iš LITEKO sistemoje matomų įsiteisėjusių sprendimų).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.Nei ieškovas, nei atsakovas įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui neteikė.Todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius