Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovei J. J., jos atstovei advokatei Jūratei Kelpšaitei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui E. J., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo bei jo gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teismo šaukimu, jokių prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepimo atsakovas nepateikė.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog ieškinys tenkintinas – vaikas yra tokio amžiaus, kada reikalinga daugiau motinos šiluma, ieškovė yra vaiko auginimo atostogose, todėl mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Nors atsakovas nedirba, tačiau jis privalo teikti vaikui išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

Nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta 2013 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2139 (b.l. 45). Ieškovės teigimu, sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2014 m. liepos mėnesio, santuokiniai ryšiai yra nutrūkę.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė nuosekliai teigė, kad atsakovas E. J. pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kadangi gyvenant santuokoje piktnaudžiavo alkoholiu, buvo agresyvus, naudojo fizinį smurtą, dėl ko ieškovė jautėsi nesaugi bei nusprendė santuoką nutraukti. Ieškovės teiginius apie patiriamą smurtą patvirtina ir jos patekti rašytiniai įrodymai: kaip matyti iš pateiktos 2014-08-13 Kauno apylinkės teismo nutarties, 2014-08-06 atsakovas padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą – panaudojo fizinį smurtą, ieškovei sukeldamas fizinį skausmą ir tik atsakovui atsiprašius ir susitaikius su ieškove, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b.l.8). Atsakovas nenurodė bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę, tokių duomenų byloje nėra, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovo elgesys vertintinas pagrindžiančiu aplinkybes, kad jis savo netinkamu elgesiu, fiziniu smurtu, pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos pareigas, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iširimo kaltas yra atsakovas (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos esamos pavardės – ieškovei – J., atsakovui – J. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto ar kito dalintino turto neįsigijo (b.l. 10, 11, 12, 13), todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės D. J., gim. 2013-06-27, gyvenamąją vietą su ieškove J. J.. Atsakovas ieškovės reikalavimui neprieštaravo, todėl nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į tai, kad mergaitė dar yra labai maža (1,5 metukų), nuo gimimo yra prižiūrima motinos, ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus (institucijos, teikiančios išvadą byloje) išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnametės dukters D. J., gim. 2013-06-27, gyvenamosios vietos nustatymo su motina J. J. tenkintinas (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Atsakovė nepilnamečio vaiko poreikius detalizuoja ieškinyje, nurodydama, jog mergaitės poreikiams patenkinti reikalinga apie 1100,00 Lt suma per mėnesį: 300,00 Lt maistui, drabužiams ir avalynei – 300,00 Lt, medikamentams ir maisto papildams – 80,00 Lt, lavinimo priemonėms ir žaislams – 80,00 Lt, higienos reikmenims – 200,00 Lt, komunaliniams mokesčiams – 150,00 Lt. Teismas sutinka, kad būtinos išlaidos aprangai, avalynei, higienai, ugdymui, sveikatos priežiūrai, lavinimosi priemonėms. Tačiau teismas kritiškai vertina pusantrų metų vaikui išleidžiamą kas mėnesį 300,00 Lt sumą drabužiams, 200,00 Lt higienos reikmenims (įvertinant tai, kad vaikui tuojau nereikės pampersų). Atsakovė nenurodė teismui, kad mergaitė turi kokių nors sveikatos problemų, dėl ko dukrai reikėtų pirkti kas mėnesį medikamentus, brangesnius drabužius, avalynę. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaiką, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai, kad vaikas užaugtų pilnaverte, harmoninga bei visapusiška asmenybe. Ieškovė nurodė, jog be ieškinyje nurodytų sumų, dar moka 155,00 Lt už savo ir dukters draudimą, tačiau pažymėtina, jog draudimas nėra priskirtinas prie būtinųjų vaiko poreikių, be to, kaip matyti iš pateikto draudimo liudijimo, šiuo draudimu yra apsidraudusi pati ieškovė, vaiko draudimą nuo traumų dėl nelaimingo atsitikimo įtraukusi tik kaip papildomą draudimą (b.l. 43). Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3 K-3-259/2004, 2009-11-10nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tai reiškia, kad minimalus išlaikymo dydis per mėnesį yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000,00 Lt ir, teismo vertinimu, ši suma yra pakankama šalių dukters minimaliems poreikiams patenkinti.

Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos yra apie 1227,00 Lt per mėnesį gaunama VSDFV išmoka (b.l. 14). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi įgijusi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), taip pat jos vardu registruotos transporto priemonės Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismas savo iniciatyva (CPK 376 str. 1 d.) išsiaiškino, kad atsakovas pensijų, kompensacijų ir pašalpų iš valstybės negauna (b. l. 35), nuo 2013-04-02 dirba UAB „Antares group“ (b.l. 36), kurioje 2013-10-01 – 2014-07-01 laikotarpiu gaudavo apie 490,00 Lt darbo užmokestį (b.l. 34). Atsakovas nekilnojamojo turto įgijęs neturi (b.l. 10), turi transporto priemonę Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Atsakovo tikrosios turtinės padėties, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi galimybės nustatyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Atsakovas yra sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą), darbingas žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, galintys ir privalantys rūpintis savo vaiku, spręstina, kad tėvai privalo taip rūpintis savo pajamų dydžiu ir stabilumu, kad galėtų užtikrinti minimalių vaiko poreikių patenkinimą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį, teismo nustatytą sumą minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, tačiau nesirūpina savo vaiku ir neteikia išlaikymo, ieškinio reikalavimas dėl 600 Lt periodinėmis išmokomis išlaikymo priteisimo iš atsakovo tenkintinas iš dalies: iš atsakovo nepilnametės dukters D. J., gim. 2013-06-27, išlaikymui priteistinas išlaikymas po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-08-28) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Likusioje dalyje dėl išlaikymo priteisimo ieškinys atmestinas.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės D. J. atstovė motina J. J., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo E. J. priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai D. J. po 350 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-08-28) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20183-924/2014 priėmimo (b.l. 17-18), todėl bylą išnagrinėjus ir priėmus teismo sprendimą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios (CK 3.65 str. 1 d.). Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t.y. priteistino išlaikymo suma sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškinio patenkinimo iš dalies situacijoje išsprendžiamas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę. Byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkinti 100 proc. Ieškovės siekis prisiteisti išlaikymą periodiniais mokėjimais teismo sprendimu negali būti laikomas pagrindu nustatinėti patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporcijas, todėl pripažintina, kad patenkinta 100 proc. viso ieškinio.

Pripažinus, jog ieškinio reikalavimai patenkinti 100 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 145,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 16). Ieškovė nepateikė teisinei pagalbai patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl šios išlaidos ieškovei nepriteistinos.

Valstybei iš atsakovo priteistina 7,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 180,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nuo kurio ieškovė paduodama ieškinį yra atleista, kas iš viso sudaro 187,64 Lt sumą (CPK 79 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2013 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2139, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes - ieškovei J., atsakovui – J..

Nustatyti nepilnametės D. J., gim. 2013-06-27, gyvenamąją vieta su ieškove J. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. J., gim. 2013-06-27, po 500,00 Lt (penkis šimtus litų) (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-08-28) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) D. J. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 145,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus) (41,99 Eur) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 187,64 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis litus, 64 ct) (54,34 Eur) bylinėjimosi išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.