Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-347-360-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-01-30Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
1A-347-360-2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00256-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos, Violeta Miliuvienė, Dalius Jocys
Nuteistasis
R. L.
Advokatai
Raimondas Simonavičius
Kategorijos

Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-347-360/2014

Teisėjas Jonas Špelveris Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00256-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. birželio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

kolegijos teisėjų Violetos Miliuvienės, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Skalauskienei,nuteistajam R. L., jo gynėjui advokatui Raimondui Simonavičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 3 d., ir jam paskirta 40 MGL (5200 Lt – penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio bauda.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinys patenkintas iš dalies ir iš R. L. priteistas 199,20 Lt turtinės žalos atlyginimas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad dirbdamas VĮ Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijoje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotoje adresu (duomenys neskelbtini), locmano katerio (duomenys neskelbtini) kapitono padėjėju, turėdamas tikslą pasisavinti nedidelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2012-07-04 23.00 val. iki 2012-07-05 4.00 val., VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje iš locmano katerio (duomenys neskelbtini), priklausančio VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, stovėjusio prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini), nusipylė į su savimi atsineštas plastikines talpas 240,80 Lt vertės 80 litrų dyzelinio kuro, kurio sudėtyje yra medžiagos, kuriomis žymimi laivų degalai, ir taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priklausantį turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nuosprendį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Mano, kad šioje byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kad jis būtų pasisavinęs svetimą turtą – dyzelinį kurą. Pasak apelianto, tai, kad jis nepasisavino svetimo turto, šioje byloje įrodo dvi atliktos ekspertizės, ištiriant dyzelinio kuro, kuris buvo paimtas iš laivo bako bei jo automobilio, cheminę sudėtį. Nuteistojo manymu, lyginant atliktus tyrimus akivaizdu, kad kuras, esantis laivo tanke, ir kuras, esantis plastikinėse talpose, akivaizdžiai skiriasi. Iš techninių charakteristikų matyti, kad kuras, paimtas iš laivo tanko, ir kuras, paimtas iš jo mašinoje esančių plastikinių talpų, skiriasi, skirtumai matyti ne tik distiliacijos charakteristikoje, bet ir tankio, sieros bei žymiklio matavimuose.

Pažymi, kad vertinant Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymą Nr. 4-408(2003-10-31) Dėl ūkio ministro 2002 metų birželio 3 d. įsakymo Nr. 193 „Dėl kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo tvarkos ir kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo 1.4 p. numatyta, kad žymint kurą, turi būti užtikrinta ne mažesnė žymėjimo medžiagų koncentracija, kaip nurodyta 1 ir 2 priede. Akcentuoja, kad antrame priede yra nurodyta, jog žymiklio Sudan455 (Solvent Yellow), turi būti ne mažiau kaip 6,82 mg/kg. Tuo tarpu laivo tanke šio žymiklio aptikta 5,96 mg/kg, mašinoje rastose talpose – 6,01 mg/kg. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymą Nr. 4-408(2003-10-31) Dėl ūkio ministro 2002 metų birželio 3d. įsakymo Nr. 193 „Dėl kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo tvarkos ir kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo 1.3 p. kuras, nudažytas ir pažymėtas kitomis, nei nurodyta šios Tvarkos 1 ir 2 prieduose, žymėjimo medžiagomis, ir tuo, kai jis pažymėtas šios Tvarkos l ir 2 prieduose nurodytomis, tačiau mažesnės koncentracijos medžiagomis, nelaikomas pažymėtu nustatyta tvarka. Apelianto manymu, šiuo atveju ištirtas kuras abiejose talpyklose negali būti laikomas pažymėtu.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad svetimo turto pasisavinimas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl būtina turtinės žalos atsiradimo sąlyga. Tačiau, pasak nuteistojo, šioje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tokios žalos nepatyrė. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie patirtą žalą. Po šio įvykio įmonėje nebuvo atlikta nei revizija, nei inventorizacija, todėl nėra jokių finansinių dokumentų, pagal kuriuos būtų nustatytas dyzelino trūkumas bei atsiradusi žala dėl svetimo turto pasisavinimo.

Akcentuoja, kad iš kaltinamojo akto yra matyti, kad įvykio metu locmanų kateryje (duomenys neskelbtini) buvo atlikti matavimai: kairiajame tanke buvo 1800 litrų, dešiniajame tanke – 16 litrų, eikvojamoje talpykloje – 1000 litrų, iš viso laive patikrinimo metu buvo 2813 litrų. Tačiau iš apžiūros protokolo, surašyto 2012-07-05 tyrėjos L. Š., yra matyti, kad locmanų kateryje įvykio metu atlikti kuro kiekio matavimai nurodyti taip: kairiajame tanke – 1800 litrų, dešiniajame tanke – 1600 litrų., eikvojamoje talpose – 1000 litrų. Iš viso pagal apžiūros protokolą – 4400 litrų. Pagal kaltinamajame akte ir dokumentų apžiūros protokole nurodytus duomenis, prieš pradedant pamainą kateryje buvo 1080 litrų, darbo metu papildyta 4000 litrų, pamainos metu buvo fiksuoti keturi išplaukimai, kuro likutis po jų – 4400 litrų. Pasak apelianto, pagal duomenis iš faktinio kuro patikrinimo ir laivo žurnalo, jokio dyzelinio kuro trūkumo nėra.

Nuteistajam nesuprantama, kaip teismas nagrinėdamas šią bylą padarė tokius vertinimus, kurie nebuvo užfiksuoti nei liudytojų parodymais, nei kita įrodomąja medžiaga. Kokiu pagrindu teismas rėmėsi faktu, kad jis neva atsivežė iš anksto paruoštas tuščias plastikines talpas. Pažymi, kad tokių duomenų šioje byloje nėra nustatyta. Jis savo parodymuose minėjo, kad dyzelinį kurą, skirtą žemės ūkiui ir žuvininkystei, įsigijo iš traktorininko (duomenys neskelbtini) kaime ir žymėtą dyzelinį kurą tą pačią dieną įsipylė į savo automobilio baką, todėl į darbo vietos teritoriją VĮ Klaipėdos jūrų uostą jis įvažiavo jau su pilnais plastikiniais bakais užpildyto kuro. Kadangi jokia patikra prie uosto vartų nevyko, todėl nekliudomai jas įsivežė į teritoriją su savimi.

Pažymi, kad teismas savo nuosprendyje nurodė, jog liudytojas R. P. teigia, kad R. L. paaiškinimą surašė savo ranka, tačiau teisme liudytojas nurodė, kad minėtą dieną jis tikrino kitą laivą, stovėjusį šalia, ir kai R. L. rašė savo parodymus, jis net negalėjo matyti. Liudytojas T. Ž. nurodė, kad paaiškinimo jis R. L. nediktavo, tačiau iš paaiškinimo, kurį privertė surašyti pareigūnas pagal diktuojamus jo žodžius, yra akivaizdu, kad jis yra sudiktuotas, nes jame paminėta net laikinai einančio pareigas viršininko pavardė, kurios jis tikrai negalėjo žinoti.

Nuteistasis nurodo, kad liudytojas V. P., kuris teigė atlikęs žvalgybinius veiksmus – slaptą stebėjimą, sekimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą yra kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą. Tačiau tokį žvalgybinės operacijos būdą pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 str. leidžiama atlikti sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka. Pasak apelianto, kad sekimui atlikti buvo gauta sankcija, duomenų nėra, todėl mano, kad pareigūnas atliko neteisėtą žvalgybinį veiksmą ir todėl jo parodymai negali būti vertinami.

Akcentuoja, kad liudytojai, ekonominių nusikaltimų skyriaus darbuotojai V. P., T. Ž. ir R. P. apklausti skubos tvarka teismo posėdyje, tačiau jų parodymai nėra fiksuoti ikiteisminio tyrimo byloje, kaltinamajame akte, jie nenurodyti kaip asmenys, kviečiami į teismą. Mano, kad tik šių pareigūnų melagingais parodymais norėta jį pripažinti kaltu.

Nurodo, kad nors teismui teikė prašymą iškviesti liudytojais D. S. ir D. M., kurie būtų paliudiję aplinkybes, kad tą pačią naktį ir jie buvo sulaikyti tų pačių pareigūnų, ir jų automobiliuose taip pat buvo rasta dyzelinio kuro, tačiau ikiteisminis tyrimas jiems buvo nutrauktas. Tačiau teismas dėl jam nežinomų priežasčių jo prašymo netenkino ir tai neaptarė priimtame nuosprendyje

Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas skubotai ir nevisapusiškai ištyręs, turėdamas išankstinę nuomonę dėl jo kaltumo, priėmė sprendimą. Tyrimo metu neatskleista ikiteisminio tyrimo esmė, nepagrįstai nevertinti jo ir liudytojo K. M. parodymai, todėl priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, skunde iš esmės keliamas įrodymų vertinimo klausimas, apelianto manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis nepagrįstai jam priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą teismas daro vadovaudamasis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į byloje ištirtų įrodymų visumą, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeisdamas minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai R. L. pripažino padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 3 d.

Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 str., yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga matyti, jog R. L. dirbo locmanų katerio (duomenys neskelbtini) kapitono padėjėju ir jam buvo patikėtos materialinės vertybės, tarp jų ir dyzelino kuras bei jo kiekio kontrolė kateryje. Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad 2012-07-05 uosto krantinėje stovėjusiame R. L. priklausančiame automobilyje „Mercedes“ buvo rastos plastikinės talpos, pripildytos žalsvo skysčio, turinčio dyzelino kvapą. Tai yra bagažinėje vietoje atsarginio rato buvo 4 baltos spalvos plastikinės talpos, visos keturios talpos pilnai pripildytos žalsvos spalvos skysčio, turinčio dyzelino kvapą, pripildytos iki gamyklinės žymos – 10 litrų. Iš salono, iš už sėdynių buvo išimti 2 pilkos-juodos spalvos krepšiai, kurių viduje buvo po 2 talpas. Šios talpose taip pat buvo pilnai pripildytos žalsvos spalvos skysčio, turinčio dyzelino kvapą (t. 2, b. l. 36–38). Atlikus iš talpyklų paimto skysčio bei iš katerio (duomenys neskelbtini) paimto dyzelinio kuro tyrimus, nustatyta, jog tiek iš katerio paimtame dyzeliniame kure, tiek iš R. L. automobilio paimtų talpyklų dyzeliniame kure yra medžiagų, kuriomis žymimi laivų degalai (t. 2, b. l. 51–53, 57–59). Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog kuro charakteristikos skiriasi, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog jos skiriasi labai nežymiai ir tokį skirtumą lėmė, kad į laivo tanką kuras buvo įpiltas per du kartus, todėl toks nežymus skirtumas neleidžia teigti, kad techninės kuro charakteristikos iš esmės skiriasi. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai darytina išvada, jog kuras paimtas iš R. L. automobilio yra toks pat kaip kateryje (duomenys neskelbtini), kuriame R. L. ėjo kapitono padėjėjo pareigas.

Iš Klaipėdos apskrities VPK NTB Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus l. e. viršininko pareigas V. P. parodymų nustatyta, jog jie gavo žvalgybinę informaciją, kad iš locmanų laivų yra grobstomas dyzelinis kuras. 2012-07-05 buvo atliekamas stebėjimas ir jis pats asmeniškai matė, kaip R. L. su K. M. nešė iš laivo kurą. „Mercedes“ automobilyje buvo rastos 8 talpyklos – 4 po 10 l vietoj atsarginio rato ir du krepšiai po 2 talpyklas sudėti į automobilio saloną. Taip pat parodė, jog iškvietus komandą ir sulaikius K. M. bei R. L., K. M. iš karto prisipažino kaltu, R. L. stovėjo nuleidęs galvą. Buvo paimti mėginiai iš talpyklų ir iš bako. Buvo rasta tas pats žymėtas kuras.

Tai, kad kartu su R. L. iš katerio nusipylė dyzelino kuro į savo atsineštas talpas, ikiteisminio tyrimo metu parodė ir K. M.. Jis ikiteisminio tyrimo metu, būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, parodė, jog kateryje (duomenys neskelbtini) dirbo kartu su R. L., kuris buvo katerio (duomenys neskelbtini) kapitono padėjėjas. Prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) jis pasistatė jam priklausantį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio bagažinėje buvo 13 pilkos-juodos spalvos krepšių, kuriuose buvo po dvi plastikines baltos spalvos, 10 litrų talpyklas. Kurą planavo nutraukti iš katerio (duomenys neskelbtini) priekinio paskirstomojo tanko. 2012-07-04, apie 22 val., krepšius su tuščiomis talpomis atsinešė į katerį, pasidėjo į priekinį tanką. Tuo pačiu laiku, tai yra 2012-07-04, apie 22 val., R. L. atsinešė keturis krepšius, taipogi pilkos-juodos spalvos, kuriuose buvo po 2 vnt. 10 litrų talpos plastikinės talpyklas. Jis kartu su R. L., naudodami žarną, prisipylė į atsineštas talpyklas dyzelinio kuro iš katerio (duomenys neskelbtini). Jis iš katerio nutraukė sau 260 litrų žalios spalvos dyzelinio kuro, R. L. iš to paties priekinio tanko pats nusipylė sau 80 litrų. Žarna, kurios pagalba jis kartu su R. L. nusipylė kurą, buvo naudojama tiesioginiame darbe tikrinti kuro kiekį katerio tanke, ši žarna buvo pritvirtinta prie tanko. R. L. pats sau prisipylė 80 litrų dyzelinio kuro į atsineštas talpyklas, kuras buvo žalios spalvos. Kaip R. L. susinešė pripildytas talpas žalios spalvos dyzelinio kuro į savo automobilį, jis nematė (t. 2, b. 1. 144–145). Už šią veiką K. M. taip pat buvo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, bet šios bylos teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus, nurodydamas, jog jis sau prisipylė kuro, o ką darė R. L., nematė. Tačiau šiuos pakeistus parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, iki tol viso ikiteisminio tyrimo metu K. M. nuosekliai dėstė įvykio aplinkybes ir parodė, jog kurą iš katerio nusipylė kartu su R. L., raštiškame paaiškinime taip pat patvirtino tokias aplinkybes, todėl abejoti jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais teismas neturi pagrindo. Juo labiau, pažymėtina, kad K. M., remiantis jo duotais parodymais, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-08 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas už tą pačią veiką pagal BK 183 str. 1 d., kur duotuose parodymuose jis pripažino nusikaltimą padaręs veikdamas kartu su R. L..

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog pats R. L. 2012-07-05 savo rašytiniame paaiškinime įvykio vietoje prisipažino prisipylęs iš katerio (duomenys neskelbtini) kurą, kuris plastikinėse talpose buvo rastas jo automobilyje „Mercedes“ (t. 3, b. l. 38). Kaip matyti iš R. L. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, R. L. teigė, kad toks paaiškinimas buvo jam padiktuotas ir kad prisipažinimas iš jo buvo išgautas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tokie nuteistojo teiginiai yra paneigti liudytojų R. P., L. Š., T. Ž. parodymais, kurie parodė, kad joks spaudimas R. L. nebuvo daromas, paaiškinimą jis parašė pats, jam tik buvo paaiškinta, kurioje vietoje rašomi asmens duomenys bei kam adresuotas paaiškinimas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymais, nėra jokių duomenų apie tai, kad jie turėjo kokį nors suinteresuotumą duoti melagingus parodymus prieš R. L.. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą, tuo tarpu kaltinamasis atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Įstatymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynybos priemonę, todėl manyti, kad jo parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. L. pripažino padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 3 d., tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasKolegijos teisėjai Dalius JocysVioleta Miliuvienė