Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-345-907/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-12
Bylos Nr.
2-345-907/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07256-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
V. L.
Advokatai
Zigmas Burba
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-345-907/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07256-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 113.1; 116.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 12 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

ieškovei V. M., ieškovės atstovui advokatui Zigmui Burbai,

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui V. L., institucijai, teikiančiai išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko išlaikymo formos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2013-03-14 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo V. L. nepilnamečiui sūnui V. L. priteisto išlaikymo po 400 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis formą į mišrią išlaikymo teikimo formą – išlaikymą turtu ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir įpareigoti ieškovę V. M. užbaigti 2012-06-28 pirkimo- pardavimo sutarties vykdymą už atsakovą V. L.. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė V. M. atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. įpareigojimo ieškovę V. M. užbaigti 2012-06-28 pirkimo- pardavimo sutarties vykdymą už atsakovą V. L.. Teismas 2014-02-10 nutartimi ieškovės atsisakymą priėmė ir toje dalyje civilinę bylą nutraukė.

Posėdžio metu ieškovė V. M. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad gyvenant nesusituokus su atsakovu V. L. 2010 m. gimė sūnus V. L., atsakovas tėvystę pripažino, iki 2012 m. lapkričio mėnesio gyveno kartu. Vėliau atsakovas pradėjo išgėrinėti ir smurtauti prieš sūnų, todėl ji atsakovą išvarė. Kadangi atsakovas gera valia neteikė sūnui išlaikymo, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-851-641/2013 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-12-01 iki vaiko pilnametystės. Tačiau atsakovas vaiko išlaikymui sumokėjo tik vieną išmoką, po to dingo, šiuo metu jo buvimo vieta nėra žinoma. Tačiau jis turi turto: jam asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)., ir 191/844 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Už minėtą turtą pagal 2012-06-28 pirkimo- pardavimo sutartį atsakovas sumokėjo 20000 Lt, todėl tiek turtą prašo ir įvertinti bei pakeisti 2013-03-14 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis į mišrią formą: priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis ir turtu.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas Zigmas Burba palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį patenkinti.

Atsakovas V. L. į teismo posėdį neatvyko. Byloje 2013-11-13 buvo priimta nutartis dėl atsakovo V. L. paieškos (32 b. l.). Šiaulių apskrities VPK nurodė, kad atliekant asmens paiešką jo gyvenamoji vieta nėra nustatyta, todėl paieška tęsiama (40 b. l.). Gavus ieškovės atstovo prašymą, buvo konstatuota, kad tęsti asmens paieškos nėra galimybių, todėl paieška buvo nutraukta (43-44 b. l.). Gyvenamosios vietos registro duomenimis atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), išvykimo į užsienį atsakovas nėra deklaravęs (38 b. l.). VSDFV duomenimis- jis niekur nedirba (48-53 b. l.), darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, nėra registruotas (61 b. l.). Jo buvimo vieta nežinoma, todėl procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai- viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www. teismai.lt ir išsiunčiant pranešimą žinomu jo paskutinės gyvenamosios vietos adresu (43-45, 63 b. l.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta, atsiliepimas nepateiktas.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad išnaudotos visos galimybės užtikrinti atsakovo V. L. dalyvavimą nagrinėjant šią bylą, tačiau atsakovas elgiasi nesąžiningai ir vilkina procesą, todėl teismas nagrinėja bylą atsakovui nedalyvaujant, nes tai šioje byloje yra būtina ieškovės sūnaus interesais.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė Inga Šimaitienė nurodė, kad palaiko savo išvadą, skyriaus duomenimis ieškovė gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, su sugyventiniu, dukra bei sūnumi, gyvenimo sąlygos geros. 400 Lt prašomas priteisti išlaikymas protingas, kadangi atsakovas išlaikymo sūnui neteikia, o turi nekilnojamojo turto, todėl protinga dalį periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo pakeisti turtu, todėl ieškinys turėtų būti patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš gimimo liudijimo kopijos (4 b. l.) matyti, kad 2010 m. gimusio V. L. tėvas yra atsakovas V. L., o motina ieškovė V. M..

LR CK 3.192 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (1 d.); išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 d.); materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 d.). Ieškovė paaiškino, kad nepilnamečio V. L. tėvas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų, yra sumokėjęs tik vieną Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-14 nutartimi priteisto išlaikymo įmoką – 400 Lt, todėl teismas išlaikymą priteisia pagal ieškovės ieškinį (LR CK 3.194 str. 1 d.). Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui dviem formomis: turtu ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis,- toks išlaikymo būdas yra numatytas įstatymu ir geriausiai atitinka vaiko interesus (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3 p.). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (LR CK 3.156 str.), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė su sūnumi gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje ½ dalyje buto, esančio (duomenys neskelbtini) (10-11 b. l.), šiuo metu ieškovė niekur nedirba, yra neįgali – jai nustatytas 40 procentų darbingumas (5 b. l.), jos vardu dar yra registruotas nekilnojamasis turtas- 191/844 dalys žemės sklypo, esančio ((duomenys neskelbtini)8-9 b. l.), jos vardu registruoto kilnojamojo turto nėra (12 b. l.), gauna 541,92 Lt socialinę išmoką (13 b. l.), kitų pajamų ir santaupų ieškovė neturi. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, jo buvimo ir darbo vietos, gaunamų pajamų dydis nėra žinomi (48-53, 61 b. l.). Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (54-58 b. l.) matyti, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 191/844 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pripažintina, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas, privalo teikti vaikui išlaikymą, rūpintis jo auklėjimu ir vystymųsi, bendrauti su vaiku, nes dabartinis jo elgesys neatitinka vaiko interesų. Šiuo metu išlaikymą vaikui teikia tik viena ieškovė, atsakovas geranoriškai neteikia vaikui išlaikymo, todėl vaikui išlaikymas iš jo priteistinas teismo sprendimu. Priteistino išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į kriterijus. Pirma, tokius kriterijus nustato įstatymas- LR CK 3.192 str. 2 d. vaiko išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, jo sveikatos būklė, amžius. Antra, išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis. Trečia, kaip orientaciniai kriterijai gali būti naudojami kiti rodikliai. LR CK 6.461 str. 2 d. nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Teisės doktrina pripažįsta, kad šis kriterijus turi būti naudojamas ir sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, jog LR CK 6.461 straipsnio 2 dalis netaikytina vaiko išlaikymo institutui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį. Jeigu tėvo (motinos), iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis yra labai sunki, galima priteisti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis jokiais atvejais negali būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas yra mažametis, dar nesimoko bendrojo lavinimo mokykloje, todėl jo poreikiai nėra dideli, tačiau būtina skirti lėšas jo lavinimui, ugdymui, sudaryti bent minimalias sąlygas jo vystymuisi. Ieškovė turi nekilnojamojo turto (dalį žemės sklypo ir buto), kuriame gyvena su sūnumi ir kuris buvo įgytas pusiau su atsakovu, registruotino kilnojamojo turto neturi, nedirba, jai nustatytas 40 procentų darbingumas, gauna nedidelę socialinę išmoką, kitų pajamų ar santaupų neturi, vaiko jai niekas nepadeda išlaikyti, todėl jos turtinė padėtis yra sunki. Apie atsakovo turtinę padėtį teismas beveik neturi žinių. Teismo iniciatyva nustatyta, kad atsakovas nesimoko ir nedirba (30 b. l.), darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, nėra registruotas (61 b. l.), jam nuosavybės teise priklausančio registruotino kilnojamojo turto neturi (12 b. l.), su darbu susijusių pajamų Lietuvoje negauna (48-53 b. l.), apie atsakovo gaunamas pajamas užsienyje duomenų byloje nėra, nevedęs, kitų išlaikytinių neturi (14 b. l.), tačiau turi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto (54-58 b. l.). Tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus. Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį ir teismo posėdį neatvyko. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų apie neįgalumą. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas nėra pajėgus teikti savo sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas, atsižvelgiant į paminėtus kriterijus ir išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ieškovės prašoma priteisti sūnui išlaikymo suma atitinka ir gali patenkinti būtiniausius minimalius vaiko poreikius. Pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl vaiko išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama.

LR CK 3.196 str. 1 d. numato tris galimas vaikų išlaikymo formas: kas mėnesį mokamas periodines išmokas, vienkartinę konkrečią sumą ir tam tikro turto vaikui priteisimą (natūra). Priteistino išlaikymo forma priklauso nuo ieškovo reikalavimo, vaiko interesų, amžiaus, sveikatos būklės, gabumų, pomėgių, priteistino išlaikymo dydžio, tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo ir panašiai. Visais atvejais vertintina ir tai, kad kiekvienas išlaikymo būdas turi ir trūkumų, ir privalumų. Priteisus išlaikymą kas mėnesį mokamais periodiniais mokėjimais, išlaikymo gavimas priklauso nuo skolininko mokumo- jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Kita vertus, periodiniai mokėjimai gali būti koreguojami dėl infliacijos (LR CK 3.208 str.). Tačiau jeigu skolininkas mokus, šis išlaikymo būdas garantuoja nustatyto dydžio sumų gavimą vaiko išlaikymui kas mėnesį. Kitų išlaikymo būdų (konkrečia suma ar natūra) privalumas yra tas, kad išlaikymą vaikas gauna iš karto, todėl išlaikymas nepriklauso nuo skolininko galimo nemokumo ateityje. Tačiau tokiu atveju vaiko išlaikymas priklauso nuo jo atstovo pagal įstatymą apdairumo ir sąžiningumo. Jeigu vaiko atstovas pagal įstatymą neapdairiai ar nesąžiningai panaudos gautą vienkartinę sumą ar turtą, vaikas gali netekti išlaikymo. Ieškovė išlaikymą sūnui iš atsakovo prašo priteisti dviem formomis: turtu ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymas natūra, t.y., priteisiant vaikui nuosavybėn tam tikrą skolininko turtą, galimas tada, kai skolininkas turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos, iš kurių būtų išlaikomas vaikas. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nevykdo teismo nutarties, nemoka vaikui teismo nutartimi priteisto išlaikymo, yra sumokėjęs tik vieną 400,00 Lt įmoką. Pagal formuojamą teisminę praktiką, tokia aplinkybė, kai asmuo savo noru nevykdo išlaikymo prievolės arba ją vengia vykdyti ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas, reiškia, kad tokio išlaikymo priteisimas yra neefektyvus, nes netenkina nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių. Dėl to toks besitęsiantis išlaikymo neteikimas, kai skolininkas objektyviai yra pajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymą iš savo pajamų arba turto, gali būti laikomas pagrindu teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą ir dydį, siekiant padaryti išlaikymo išieškojimą efektyvia priemone tam, kad būtų nutrauktas tęstinis vaiko teisės į išlaikymą pažeidimas. Todėl nevykdant pareigos išlaikyti vaiką turi būti svarstoma dėl išlaikymo formos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose 3K-7-96/2003, 3K-3-307/2006 ir kt.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (54-58 b. l.) ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas- ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) , ir 191/844 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Sprendimo priėmimo dienai buto vidutinė rinkos vertė yra 18100 Lt, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė- 13100 Lt, tokia ji užfiksuota ir 2012-06-28 pirkimo- pardavimo sutartyje (16-19 b. l.). Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas už dalį buto sumokėjo 20000 Lt, todėl jo dalį taip prašo ir įvertinti. Ieškovė prašo priteisti sūnui išlaikymą nuo 2013-01-01 dienos iki vaiko pilnametystės, dalį išlaikymo turtu ir dalį išlaikymo mokamomis periodinėmis išmokomis. Nuo 2013-01-01 iki 2021-04-30 yra 8 metai ir 4 mėnesiai, todėl vienam mėnesiui tenkanti išlaikymo turtu suma yra 200,00 Lt (20000,00 Lt : 100=200,00 Lt). Manytina, kad priteisus išlaikymą turtu, vaiko poreikiai bus tenkinami bent iš dalies pajamomis, gautomis iš buto nuomos ar pardavimo, nes atsakovo buvimo vieta nežinoma ir nėra aišku, ar kada nors atsiras galimybė iš jo išieškoti išlaikymą, priteistą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl šioje dalyje ieškovės prašymas tenkintinas ir išlaikymas vaikui priteistinas turtu (LR CK 3.196 str. 1 d. 3 p.). Kita išlaikymo forma, kuria ieškovė prašo priteisti išlaikymą sūnui iš atsakovo, yra išlaikymas nuo 2013-01-01 iki 2021-04-30 po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nuo 2021-05-01 iki vaiko pilnametystės po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tai labiausiai atitinka vaiko interesus, nes išlaikymas būtų teikiamas nuolat, todėl šioje dalyje ieškovės prašymas tenkintinas ir išlaikymas vaikui priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (22 b. l.). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2014-02-10 pažymą Nr. VI-264(7.2521) sudaro 480,00 Lt, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos 480,00 Lt valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (68 b. l.) bei 600,00 Lt žyminis mokestis (93 str. 1 d., 96 str. 1 d.) ir 14,76 Lt pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo po 400 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis formą į mišrią išlaikymo teikimo formą – išlaikymą turtu ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis:

- priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) turtu- pripažinti nuosavybės teisę V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ir į 191/844 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausančias jo tėvui V. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

- priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Lt (du šimtus litų, 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-01 iki 2021-04-30;

- priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 400,00 Lt (keturis šimtus litų, 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-05-01 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 480,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų, 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 614,76 Lt (šešis šimtus keturiolika litų, 76 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė