- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 2YT-38-1079/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00941-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- O. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. S. (S. S.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir O. S. (O. S.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. S. (S. S.) kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S., miręs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikoje, buvo jo tėvas pagal kilmę ir atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl jo tėvo I. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo – jo turto ir turtinių teisių priėmimo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas I. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Jo gimimo liudijime tėvas yra įrašytas kaip I. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Už kelių mėnesių – (duomenys neskelbtini) ten pat mirė ir jo mama V. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Jo gimimo liudijime jos pavardė ir gimimo data yra analogiška kaip ir jos mirties liudijime. Po tėvo mirties jis keletą mėnesių gyveno su mama, nes jai reikėjo pagalbos, priežiūros ir slaugos. Praėjus vos porai mėnesių po sutuoktinio mirties, mirė ir pareiškėjo motina. Po mamos mirties jis neturėjo galimybės sugrįžti į Lietuvą, nes Ukrainoje reikėjo tvarkytis įvairius reikalus po tėvų mirties. Dėl šios priežasties praleido įstatymo numatytą terminą kreiptis į notarų biurą Lietuvos Respublikoje su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Kitą vertus, nematė pagrindo skubėti teikti tokį pareiškimą, nes neturėjo jokios informacijos apie tai, kokius veiksmus privalo atlikti kaip įstatyminis įpėdinis, ir kad tokiems veiksmams yra nustatyti tam tikri terminai. 2019 metų gegužės mėnesį paaiškėjo, kad Lietuvos Respublikoje nebuvo gauta informacija apie tėvo mirtį, todėl jam buvo priskaičiuojama nukentėjusiųjų asmenų pensija ir susidarė tam tikra permoka. Taip pat paaiškėjo, kad tėvas nėra pasiėmęs ir jam teisėtai priklausančių socialinių išmokų. Pareiškėjas gavo informaciją apie tai, kad tėvas turėjo tam tikrų turtinių teisių. Tėvo vardu yra registruotas kilnojamas turtas – automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo brolis O. S. tik 2019 m. liepos 23 d. pareiškimu atsisakė savo teisės į tėvo palikimą. Tokiu būdu susiklostė tinkamos prielaidos jam pradėti tvarkytis tėvo palikimą. Net tuo atveju, jei būtų laiku spėjęs pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, problema būtų iškilusi dėl jo ir tėvo giminystės ryšio, nes nesutampa tėvo duomenys jo gimimo liudijime ir tėvo mirties liudijime. Nėra kito būdo pašalinti šio neatitikimo tik kaip nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusysis I. S. yra jo tėvas. Nustačius šį juridinį faktą atnaujintinas terminas kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes šis terminas buvo praleistas dėl svarbių aplinkybių: didelio atstumo tarp tėvų mirties vietos ir buvusios tėvo bei pareiškėjo gyvenamosios vietos, sunkios šeimyninės situacijos bei nebuvimo galimybės nuotoliniu būdu pateikti pareiškimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 31-32).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas S. S. (S. S.) pareiškimą palaikė, nurodė, kad po tėvo mirties jis nespėjo per trijų mėnesių terminą kreiptis dėl paveldėjimo. Norėtų atnaujinti praleistą terminą, kad galėtų priimti palikimą. Po tėvo mirties liko automobilis ir tėvas daugiau kaip metus nepasiėmė pensijos. Jo tėvas yra I. S. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Pas jį buvo dvi gimimo datos, kuri data teisinga, neaišku, nes vienuose dokumentuose jo gimimo data (duomenys neskelbtini), o kituose dokumentuose – (duomenys neskelbtini). Tėvas turi brolį dvynį, bet jie nesutarė, kuri iš paminėtų datų yra teisinga, tėvas mano, kad jo gimimo diena buvo (duomenys neskelbtini). Tiek lietuviškuose dokumentuose, tiek ukrainietiškuose dokumentuose tėvo gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini). Tarybiniame pase buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), bet tarybinių dokumentų jis neturi. Ukrainietiškame pase tėvo vardas nurodytas I., Lietuviškame pase – I.. Kai Ukraina atsijungė, rašė vardą rusiška maniera, vėliau rašė I.. Lietuviškame pase pavardė buvo sulietuvinta – S., o jo gimimo liudijime parašytas rusiškas variantas. Po tėvo mirties mama buvo be kojos, gulinti, mirė po dviejų su puse mėnesio po tėvo mirties, jie buvo priversti ją prižiūrėti ir nebuvo, kam ją palikti. Jo brolis priėmė tėvo palikimą pagal Ukrainos įstatymus. Jis kreipėsi Lietuvoje į notarą, kurio nuomone, jie jau yra praleidę 3 mėnesių terminą. Jis Ukrainoje palikimo nepriėmė, bet jo brolis priėmė palikimą automatiškai. Jis Ukrainoje nepriėmė palikimo, nes nebuvo ką dalinti, taip padaryti buvo paprasčiau. Tėvui priklausęs automobilis yra Ukrainoje, kadangi jis jo nepaveldėjo, negali jo išvežti iš Ukrainos. Tėvas metus ir du mėnesius, t. y. nuo 2016 m. liepos iki 2017 m. rugsėjo mėnesio, nebuvo pasiėmęs pensijos ir ji saugoma banke. Žino, kad buvo pensijos permoka, bet bankas tuos pinigus atgal grąžino, tai jam pranešė telefonu. Lietuvoje tėvas jokio kito turto neturėjo. Per du metus po motinos mirties nesikreipė į teismą, nes nebuvo galimybių atvykti, svarbesnės priežasties nebuvo. Be brolio daugiau suinteresuotų asmenų šiuo palikimu nėra. Prašo pratęsti terminą, kad galėtų atgauti tėvo palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. S. (O. S.) teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, nurodė, kad Ukrainoje jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, paaiškino, kad tėvas buvo tremtyje Sibire, jo dokumentuose galėjo būti padarytos klaidos. Jis pats gimęs (duomenys neskelbtini). Jis pasirašė sutikimą Ukrainoje, kad brolis priimtų palikimą Lietuvoje. Ukrainoje jis pats priėmė tėvo palikimą. Jis nepretenduoja į Lietuvoje likusį tėvo palikimą, tegul jį gauna brolis. Jis turi dvigubą pilietybę – Lietuvos ir Ukrainos. Jo gimimo liudijime tėvo vardas ir pavardė nurodyti I. S., kokia gimimo data nurodyta – nežino. Brolis gimė Lietuvoje, jis Ukrainoje. Jo gimimo liudijimas ukrainietiškas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis, pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjo S. S. (S. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, gimimo įraše tėvais įrašyti V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir I. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 2); byloje pateiktas Lietuvos Respublikos pasas, 2015 m. rugpjūčio 5 d. išduotas pareiškėjo tėvui Lietuvos Respublikos piliečiui I. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 64); pareiškėjo tėvas taip pat turėjo 2016 m. liepos 12 d. išduotą Ukrainos piliečio pasą, suteiktą Ukrainos piliečiui I. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 65); iš byloje esančio Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus išduoto (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 4); iš Kirovohrado srities vyriausiosios teritorinės teisingumo valdybos Kropivnyckio miesto valstybinio civilinės būklės aktų registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduoto mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjo motina V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Ukrainoje (b. l. 6); iš Kropyvnyckio miesto notarinės apygardos notarės 2018 m. rugpjūčio 28 d. liudijimo matyti, kad I. S. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausiusio ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), įpėdiniai yra žmona V. S. M., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri gyveno (duomenys neskelbtini), ir O. S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini); pastarajam išduotas liudijimas apie teisę į ¼ buto dalies palikimą, liudijimas apie teisę į kitą ¼ dalį buto dalies palikimą nėra išduotas (b. l. 10-12); išrašas iš valstybinio nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą registro patvirtina, kad O. S. G. įregistravo savo nuosavybės teisę į ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15); 2019 m. gegužės 13 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus I. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų I. S. palikimo priėmimo faktų (b. l. 7); Kropyvnyckio miesto notarinės apygardos notarė patvirtino 2019 m. liepos 23 d. O. S. G. pareiškimą, kuriuo jis davė sutikimą savo broliui S. S. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), tvarkyti palikimą po tėvo S. I. A. mirties, kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9); iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad I. S. vardu yra registruotas automobilis „Renault Megane Scenis“ (b. l. 16); iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimų matyti, kad pavėluotai gavus informaciją apie I. S. mirties faktą, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. susidarė 5843,60 Eur senatvės pensijos permoka ir nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. susidarė 1224,96 Eur nukentėjusiųjų asmenų valstybės pensijos permoka (b. l. 17-18).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad I. S., miręs (duomenys neskelbtini), buvo jo tėvas pagal kilmę. Iš esmės pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirties įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas asmuo I. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo, kuris nurodytas jo tėvu pareiškėjo gimimo įraše. Šio juridinio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas siekiant įrodyti, jog jis yra teisėtas įpėdinis palikimui po tėvo I. S. mirties priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.134 straipsnio 2 dalis). CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėjas (nustačius, jog jis yra palikėjo sūnus) galėjo būti įpėdiniu ir galėjo paveldėti palikėjo turtą pagal įstatymą, todėl prašomo juridinio fakto – giminystės ryšio – nustatymas, siekiant įgyvendinti teisę į turto paveldėjimą (palikimą), pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes.
Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad S. S. (S. S.) gimimo įraše nurodyta, kad jo tėvas yra I. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Ukrainietiškame pareiškėjo tėvo pase pareiškėjo tėvo vardas ir pavardė sutampa su pareiškėjo gimimo įraše nurodyta pareiškėjo tėvo vardu ir pavarde, tik skiriasi tėvo gimimo datos – I. S. gimimo data Ukrainos išduotame pase nurodyta (duomenys neskelbtini). Lietuviškame pareiškėjo tėvo pase nurodyti sulietuvinti pareiškėjo tėvo vardas ir pavardė – I. S.. Pareiškėjo tėvo I. S. gimimo data Lietuvos Respublikos išduotame pase nurodyta kaip ir ukrainietiškame pase ((duomenys neskelbtini)), bet skiriasi nuo pareiškėjo S. S. gimimo įraše nurodytos tėvo gimimo datos ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad kuri tėvo gimimo data teisinga, niekada nebuvo aišku, tarybiniame pase, skirtingai nei lietuviškame ar ukrainietiškame pasuose, buvo nurodyta tokia pat tėvo gimimo data, kaip ir pareiškėjo gimimo įraše ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo gimimo įrašas išduotas taip pat tarybiniais metais – (duomenys neskelbtini), todėl galėjo būti pareiškėjo gimimo įraše jo tėvo gimimo data nurodyta pagal tarybinio paso duomenis. Kitų tarybinių dokumentų pareiškėjas neturi išsaugojęs. (duomenys neskelbtini) mirties įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Ukrainoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.
Teismo vertinimu, esančių dokumentų visuma patvirtina giminystei įrodyti reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas yra I. S., a. k (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, todėl nustatytinas giminystės santykį patvirtinantis juridinę reikšmę turintis faktas – kad I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo S. S. (S. S.) tėvas pagal kilmę.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui S. S. (S. S.) terminas priimti palikimą, likusį po jo tėvo I. S. mirties, pasibaigė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo kreipėsi beveik po dvejų metų, t. y. 2019 m. lapkričio 19 d.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinės termino praleidimo priežastys buvo pareiškėjo nežinojimas apie kreipimosi į notarą terminus; didelis atstumas tarp tėvo mirties vietos ir buvusios tėvo bei pareiškėjo gyvenamosios vietos, t. y. Ukrainos ir Lietuvos; po tėvo mirties susiklosčiusi sunki šeimyninė situacija – (duomenys neskelbtini) mirus tėvui, pareiškėjas gyveno kartu su neįgalia motina V. S. ir ją slaugė, kuri mirė praėjus dviem mėnesiams po tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)); taip pat nebuvo galimybės nuotoliniu būdu pateikti pareiškimo notarui, pas notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas kreipėsi 2019 m. gegužės 13 d.
Teismo vertinimu, terminas palikimui priimti praleistas nežymiai ir dėl objektyvių priežasčių, todėl vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo pareiškėjo brolis O. S. (O. S.) dar 2019 m. liepos 23 d. notarine tvarka davė sutikimą savo broliui S. S. (S. S.) Lietuvoje tvarkyti palikimą, likusį po tėvo I. S. mirties. Pareiškėjo brolis Ukrainoje priėmė jų tėvo palikimą, likusį po jo mirties. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo O. S. (O. S.) patvirtino, kad jis nepretenduoja į Lietuvoje likusį tėvo palikimą, nurodė, tegul palikimas atitenka broliui, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448, 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo S. S. (S. S.) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas pagal kilmę.
Atnaujinti pareiškėjui S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.