Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-17 · Administracinė byla Nr. I-8784-257/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
I-8784-257/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01947-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
J. Š., O. B., K. V., S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8784-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01947-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. Š., O. B., K. V., S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos J. Š., O. B., K. V., S. V. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjų skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotos teismo pranešimais (b. l. 133). Skunde (pareiškėjų įvardintas Peticija, b. l. 1-2) pareiškėjos nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomos nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., pažeidžiant visus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Jos daug kartų raštu ir žodžiu skundėsi dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų, tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nereagavo, todėl jos kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą ir buvo iškeltos administracinės bylos pagal jų skundus: Nr. I-6101-621/2019 m., Nr. I-6316-394/2019, Nr. I-6317-362/2019, Nr. I-6080-289/2019. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija piktybiškai nepriima, neregistruoja bei nepersiunčia jų skundų ir peticijų į valstybines institucijas bei neatsako raštu į jų pateiktus dokumentus. Taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nesuteikia galimybės pasimatyti joms su artimaisiais, neregistruoja telefonu, o reikalauja atvykti į išankstinę registraciją Šiaulių tardymo izoliatoriuje prieš 7 dienas. Jų artimieji gyvena Vilniuje, Varėnoje, Šalčininkų, Švenčionių rajonuose, yra senyvo amžiaus ir jiems toks atvykimas yra sudėtingas tiek fiziškai, tiek finansiškai. Taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija netenkina jų pasiūlymo pasivaikščioti gryname ore 4 kartus per savaitę nuo 13 iki 15 val., nes į pasivaikščiojimo kiemelius iki 13 val. nepatenka saulės spinduliai. Taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nereaguoja į daugkartinius jų rašytinius ir žodinius prašymus suteikti psichiatro, okulisto, ginekologo, odontologo konsultacijas. Dėl nepakankamos natūralios šviesos susilpnėjo jų regėjimas, dėl nekokybiško ir nepilnaverčio maisto pradėjo trupėti jų dantys, atsirado žarnyno ir skrandžio ligos. Visą kalinimo laikotarpį joms duodamas nekokybiškas, supuvęs, supelijęs maistas, į kurį slapčia ir tyčia dedami hormonai (testosteronas), kuris žaloja jų sveikatą. Dėl to jos patyrė dvasinį ir moralinį spaudimą, išgyvenimus, pažeminimą. Prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti kiekvienai iš pareiškėjų.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 133).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 124–131) nurodė, kad prašo pareiškėjų skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-05 pažymos Nr. 60/09-4064: O. B. ŠTI nurodytais laikotarpiais buvo kalinta šiose kamerose: kameroje Nr. 6 nuo 2019-05-06 iki 2019-05-27, kameroje Nr. 90 nuo 2019-05-27 iki 2019-06-18, kameroje Nr. 90 nuo 2019-06-21 iki 2019-08-20; J. Š. ŠTI nurodytais laikotarpiais buvo kalinta šiose kamerose: kameroje Nr. 6 nuo 2019-05-06 iki 2019-05-27, kameroje Nr. 90 nuo 2019-05-27 iki 2019-07-03, kameroje Nr. 90 nuo 2019-07-08 iki 2019-08-20; S. V. ŠTI nurodytais laikotarpiais buvo kalinta šiose kamerose: kameroje Nr. 6 nuo 2019-05-06 iki 2019-05-27, kameroje Nr. 90 nuo 2019-05-27 iki 2019-06-04, kameroje Nr. 90 nuo 2019-06-06 iki 2019-06-17, kameroje Nr. 90 nuo 2019-08-08 iki 2019-08-20; K. V. ŠTI nurodytais laikotarpiais buvo kalinta šiose kamerose: kameroje Nr. 6 nuo 2019-05-06 iki 2019-05-15, kameroje Nr. 6 nuo 2019-05-20 iki 2019-05-27, kameroje Nr. 90 nuo 2019-05-27 iki 2019-05-29, kameroje Nr. 95 nuo 2019-06-03 iki 2019-06-03, kameroje Nr. 90 nuo 2019-06-03 iki 2019-06-12, kameroje Nr. 90 nuo 2019-06-17 iki 2019-08-20.

Pareiškėjos skundžiasi tuo, kad kamerose buvo netinkamas natūralus apšvietimas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjų argumentai atmestini.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo

Pareiškėjos nurodo, kad jų netenkina esama pasivaikščiojimų tvarka, teigia, kad ne kartą dėl to kreipėsi į ŠTI administraciją su skundais.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo pasikeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma vadovaujantis šiame kodekse nustatytomis normomis. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ anksčiau minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130, kuriuo buvo panaikintas anksčiau minėtas įsakymas, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą).

Nurodo, kad pasivaikščiojimui skirtas laikas numatytas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-03-29 įsakymu Nr. 1/01-110 patvirtintoje Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje.

Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjų iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir joms tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjų argumentai yra nepagrįsti.

Be to, jokių rašytinių skundų dėl pasivaikščiojimų tvarkos pareiškėjos Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai neteikė (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-09-10 pažyma Nr. 61/04-2296).

Dėl maisto kokybės

Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal 2018-01-01 įsigaliojusį Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga.

Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos patikrinimo aktų matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtą valgiaraštį, maistas atitinka normas.

Taip pat pareiškėjos nurodo, kad į maistą dedami hormonai, dėl kurių pakenkta jų sveikatai.

Pakartotinai nurodė, kad maistas įstaigoje negaminamas, o maisto tiekimo paslaugą teikia VšĮ „Bruneros“

Pažymi, kad maisto kokybė nuolat tikrinama, tačiau nei Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, nei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus patikrinimo aktuose niekada nebuvo nustatyta, kad maiste būtų skunde nurodomų medžiagų.

Dėl tariamo skundų neregistravimo

Pareiškėjos savo skunde teismui nenurodo, kada konkrečiai tariamai jų prašymai ar skundai nebuvo registruojami, nedetalizuoja, kada ir kokia pagalba joms nesuteikta, o skundžiasi abstrakčiai. Be to, tai, kad pareiškėjų teiginiai neatitinka realybės, įrodo ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-09-10 pažyma Nr. 61/04-2296, iš kurios priedų matyti, kad J. Š. bei K. V. su skundais į ŠTI administraciją kreipėsi ir jie buvo užregistruoti.

Kartu nurodo, kad pareiškėjos į kitas institucijas iš viso išsiuntė 24 laiškus (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos 2019-09-10 pažyma Nr. 61/04-2296), tačiau jų turinys Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra žinomas, kadangi laiškai siunčiami uždaruose vokuose.

Nurodo, kad susisiekus su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovais bei patikrinus ŠTI registrus nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu iš Kalėjimų departamento Šiaulių tardymo izoliatoriui persiųsti du pareiškėjų skundai, jie ŠTI užregistruoti (2019-06-20 skundas Nr. 17/01-1094 bei 2019-08-20 skundas Nr. 11/01-14075). Kadangi pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos, atsakymas į pastarąjį skundą dar rengiamas.

Visa tai įvertinus matyti, kad ŠTI tinkamai vykdė savo pareigas.

Dėl tariamai netinkamo pareigūnų elgesio

Pareiškėjos nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai joms daro psichologinį spaudimą. Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai savo veikloje, be visa ko, vadovaujasi ir pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjų teiginiai visiškai neargumentuoti, nenurodytos nei konkrečios situacijos, nei konkretūs darbuotojai, nei tariamai netinkamo elgesio datos, nenurodyta, kuo pasireiškė psichologinis spaudimas ir ko galimai tokiu elgesiu siekta.

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bei medikų darbo

Skunde nurodoma, kad pareiškėjos ne kartą skundėsi dėl netinkamo ŠTI gydytojo A. Č. darbo, nurodo, kad asmenys pas gydytoją kviečiami „loterijos“ būdu, be to, nurodo tai, kad gydytojas iš pareiškėjų reikalauja piniginio atlyginimo sakydamas, kad „už jūsų apžiūrą ir vaistų skyrimą man niekas nemoka“.

Nurodo, kad pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka; suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims; tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą ir darbo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai; privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos būklę; suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 101 punktu numatyta, kad suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai.“

Šiaulių tardymo izoliatoriuje sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1/01-130 patvirtintas Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus tvarkos taisykles.

Atsakovas pažymi, kad skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijose. Asmens sveikatos istorijose yra ir išrašai iš pirminės medicininės pareiškėjų apžiūros, taip pat yra ir kiti su pareiškėjų sveikata susiję duomenys. Kada, kiek kartų ir dėl ko kreipėsi pareiškėjos į medikus, matyti iš teismui pateikiamų Asmens sveikatos istorijų kopijų.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-09-05 pažymos Nr. 76/10-379 matyti, kad remiantis J. Š. Asmens sveikatos istorija Nr. 13-A/2019/1177, ji yra konsultuojama Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus specialistų. 2019-05-07 konsultacijos metu skundų neišsakė, tačiau reikalavo vaistų. Įvertinus objektyvią ir subjektyvią būklę skirtas medikamentinis gydymas. 2019-05-12 skundų konsultacijos metu neišsakė, vėl reikalavo vaistų. Nesant indikacijų medikamentinis gydymas neskirtas. 2019-06-04 konsultacijos metu skundų neišsakė, reikalavo vaistų. Įvertinus objektyvią ir subjektyvią būklę skirtas medikamentinis gydymas. 2019-06-11 kreipėsi dėl vaistų iš laisvės. Paaiškinta vaistų gavimo iš laisvės tvarka. 2019-06-11 konsultacijos metu reikalavo vaistų. Konsultacijos metu pareiškėjos elgesys buvo manipuliuojantis, įvertinus būklę medikamentinis gydymas neskirtas.

Remiantis O. B. Asmens sveikatos istorija Nr. 13-A/2019/1176, ji yra konsultuojama Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus specialistų. 2019-05-08 kreipėsi dėl įklotų, konsultacijos metu jokių skundų neišsakė. Paaiškinta tvarka. 2019-05-27 kameroje pareiškėja nerasta, todėl pas medikus nenuvesta. Vėliau pakartotinio pageidavimo būti nuvestai pas medikus ji neišsakė.

Remiantis K. V. Asmens sveikatos istorija Nr. 13-A/2019/1183, ji yra konsultuojama Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus specialistų. 2019-05-13 konsultacijos metu skundų neišsakė, tačiau reikalavo migdomųjų. Įvertinus objektyvią ir subjektyvią būklę medikamentinis gydymas neskirtas. 2019-05-27 nerasta kameroje, todėl pas medikus nenuvesta. Vėliau pakartotinio pageidavimo būti nuvestai pas medikus ji neišsakė. 2019-06-05 konsultacijos metu pažymėjo, kad daug metų skauda kairę krūtinės ląstos pusę, daugiau atliekant fizinį krūvį (džiaunant, gręžiant). Įvertinus nusiskundimus, objektyvią ir subjektyvią būklę medikamentinis gydymas neskirtas. 2019-06-07 skundai tie patys. Medikamentinis gydymas įvertinus objektyvią ir subjektyvią būklę neskirtas. 2019-08-05 konsultacijos metu skundėsi galvos skausmu. Skirtas medikamentinis gydymas.

Remiantis S. V.-B. Asmens sveikatos istorija Nr. 13-A/2018/1990, ji yra konsultuojama Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus specialistų. 2019-05-13 konsultacijos metu skundų neišsakė, reikalavo migdomųjų. Įvertinus objektyvią ir subjektyvią būklę medikamentinis gydymas neskirtas. 2019-08-09, 2019-08-12, 2019-08-24 tęsiamas medikamentinis gydymas (paskirtas kitoje kalinimo įstaigoje), išduoti medikamentai.

Nurodo, kad kiekvienas gydytojas vaistus skiria tik įvertinęs paciento sveikatos būklę, tuo metu esamus jo sveikatos sutrikimus bei atsižvelgdamas į nustatytos ligos gydymo algoritmo rekomendacijas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbantys gydytojai ir medicinos specialistai turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikia teisę jiems verstis medicinos praktika. Kiekvienas gydytojas ir medicinos specialistas praktiniame darbe vadovaujasi atitinkamomis medicinos normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Gydantis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, sprendžia, kokius tyrimus, gydymą ir maitinimą reikia skirti pacientui. Gydymą ir reikalingus tyrimus gydytojas turi teisę skirti tik pagal medicinines indikacijas, o ne pagal paciento pageidavimą.

Kartu nurodo ir tai, kad medicinos darbuotojai savo veikloje, be kitų įstatymų, vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, kurio 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pacientų teisių negalima varžyti dėl jų lyties, amžiaus, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. To paties straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Gydytojai ir slaugos darbuotojai turi gerbti pacientų asmens privatumą. Pacientai turi teisę būti gydomi taip, kad į jų diagnozę, gydymą ir slaugą būtų žiūrima pagarbiai. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad gydytojas privalo nediskriminuoti pacientų dėl lyties, amžiaus, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; 5 dalyje įtvirtinta, kad gydytojas privalo gerbti pacientų teises, jų nepažeisti; 6 dalyje įtvirtinta, kad gydytojas privalo laikytis gydytojo profesinės etikos principų.

Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbantys medicinos darbuotojai vadovaujasi nurodytomis teisės normomis, o abstraktūs pareiškėjų teiginiai – deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnis numato pareigą rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. Pacientas privalo pagarbiai ir deramai elgtis su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais.

Kaip matyti iš Asmens sveikatos istorijos išrašų, pareiškėjos piktnaudžiauja savo teise dėl sveikatos priežiūros paslaugų, konsultacijų, nuolat kolektyviai, tarpusavyje susitarusios, skundžiasi nurodydamos vienodas priežastis.

Kartu nurodė ir tai, kad visiškai nepagrįstas pareiškėjų skunde nurodomas teiginys, kad už konsultacijas bei gydymą gydytojas reikalauja apmokėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalintiems asmenims teikiamos paslaugos nemokamai, o medicinos darbuotojai už tai gauna atlyginimą.

Dėl registravimosi ilgalaikiams pasimatymams tvarkos

Skunde teigiama, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ilgalaikiams pasimatymams kalinčiųjų asmenų giminaičiai gali užsiregistruoti tik iš anksto atvykę į įstaigą.

Informavo, kad vadovaujantis Asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais, registracijos tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto 2019 m. sausio 8 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-6 „Dėl asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais, registracijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punktu, lankytojų registravimas į trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus su fiziniu kontaktu vykdomas pateikiant rašytinį prašymą dėl pasimatymo suteikimo:

1.1. darbo valandomis atvykus į Biurą;

1.2. elektroniniu paštu: administracija@siauliuti.lt;

1.3. prašymą siunčiant paštu adresu: Trakų g. 10 Šiauliai.

Taip pat informavo, kad vadovaujantis minėto aprašo 7 punktu, lankytojų registravimas į pasimatymus be fizinio kontakto vykdomas:

1.1. darbo valandomis atvykus į Biurą;

1.2. elektroniniu paštu: administracija@siauliuti.lt;

1.3. siunčiant paštu adresu: Trakų g. 10,Šiauliai;

1.4. Biuro darbo valandomis paskambinus telefonu.

Šis Aprašas yra paskelbtas įstaigos internetinėje svetainėje, taigi, viešai prieinamas visiems interesantams.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-11 pažymos Nr. 60/09-32077, O. B., K. V., S. V., ir J. Š. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019-05-06 iki 2019-08-20 ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo, kadangi šiuo laikotarpiu jokių prašymų iš pareiškėjų ar kitų asmenų, norinčių susitikti su jomis, įstaigoje negauta.

Nors skunde reiškiamos pretenzijos tik dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, papildomai nurodo, kad 2018-08-13 D. S., atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, registravosi trumpalaikio pasimatymo suteikimui 2019-08-21 su J. Š., tačiau į pasimatymą jis neatvyko.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjų J. Š., O. B., K. V. ir S. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjos

Pareiškėjos skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomos nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., pažeidžiant visus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, o dėl nepakankamos natūralios šviesos kamerose susilpnėjo jų regėjimas.

Pareiškėjų nurodytas argumentas, kad jos buvo kalinamos Šiaulių tardymo izoliatoriuje pažeidžiant visus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, yra deklaratyvus, nekonkretus, nedetalizuotas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas

Pareiškėjų teiginys dėl nepakankamos natūralios šviesos kamerose atmestinas kaip nepagrįstas, nes natūralaus apšvietimo koeficiento Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nenumato, o jo padidinimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Dėl pasivaikščiojimų trukmės ir tvarkos

Pareiškėjos nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija netenkina jų pasiūlymo pasivaikščioti gryname ore 4 kartus per savaitę nuo 13 iki 15 val., nes į pasivaikščiojimo kiemelius iki 13 val. nepatenka saulės spinduliai.

Pareiškėjų nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1/01-110 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ (b. l. 78) patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė (b. l. 79), kurioje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas ir kt. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 nustatytą tvarką, pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ ir nustatyta atitinkama pasivaikščiojimo gryname ore trukmė (pagal Bausmių vykdymo kodeksą), todėl atsakovo atstovas niekaip negalėjo neišskirti pareiškėjų iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų,

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-09-10 pažymos Nr. 61/04-2296) “Dėl J. Š., O. B., K. V., S. V.” matyti (b. l. 28), kad pareiškėjos su rašytiniais prašymais ar skundais dėl pasivaikščiojimų tvarkos nesikreipė.

Dėl registravimosi pasimatymams tvarkos

Pareiškėjos skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nesuteikia galimybės pasimatyti joms su artimaisiais, neregistruoja telefonu, o reikalauja atvykti į išankstinę registraciją Šiaulių tardymo izoliatoriuje prieš 7 dienas. Jų artimieji gyvena Vilniuje, Varėnoje, Šalčininkų, Švenčionių rajonuose, yra senyvo amžiaus ir jiems toks atvykimas yra sudėtingas tiek fiziškai, tiek finansiškai.

Pareiškėjų nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-11 pažymos Nr. 60-09-32077 “Dėl J. Š., O. B., K. V., S. V.” matyti (b. l. 25), kad vadovaujantis Asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais, registracijos tvarkos aprašo, patvirtinto 2019 m. sausio 8 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-6 „Dėl asmenų, norinčių pasimatyti su Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais, registracijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punktu, lankytojų registravimas į trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus su fiziniu kontaktu vykdomas pateikiant rašytinį prašymą dėl pasimatymo suteikimo: darbo valandomis atvykus į Biurą; elektroniniu paštu: administracija@siauliuti.lt; prašymą siunčiant paštu adresu: Trakų g. 10 Šiauliai. Vadovaujantis minėto aprašo 7 punktu, lankytojų registravimas į pasimatymus be fizinio kontakto vykdomas: darbo valandomis atvykus į Biurą; elektroniniu paštu: administracija@siauliuti.lt; siunčiant paštu adresu: Trakų g. 10,Šiauliai; Biuro darbo valandomis paskambinus telefonu. Šis Aprašas yra paskelbtas įstaigos internetinėje svetainėje, viešai prieinamas visiems interesantams.

Taip pat iš paminėtos pažymos matyti, kad O. B., K. V., S. V., ir J. Š. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019-05-06 iki 2019-08-20 pasimatymai suteikti nebuvo, kadangi nurodytu laikotarpiu jokių prašymų iš pareiškėjų ar kitų asmenų, norinčių susitikti su jomis, įstaigoje negauta.

Taip pat pažymoje nurodyta, kad 2018-08-13 D. S., atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, registravosi trumpalaikio pasimatymo suteikimui 2019-08-21 su J. Š., tačiau į pasimatymą jis neatvyko. Tai patvirtina Trumpalaikių pasimatymų be fizinio kontakto registracijos žurnalo išrašas (b. l. 26-27)

Dėl tariamo skundų neregistravimo

Pareiškėjos skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija piktybiškai nepriima, neregistruoja bei nepersiunčia jų skundų ir peticijų į valstybines institucijas bei neatsako raštu į jų pateiktus dokumentus.

Pareiškėjų nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra individualizuota, kada ir kuri pareiškėja bei dėl ko teikė skundą, kuris nebuvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje registruotas. Toks pareiškėjų argumentas iš dalies paneigiamas ir byloje esančiais rašytiniais dokumentais. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-09-10 pažymos Nr. 61/04-2296 “Dėl J. Š., O. B., K. V., S. V.” matyti (b. l. 28) matyti, kad nuo 2019-05-06 iki 2019-08-20 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su rašytiniais prašymais ar skundais K. V. ir J. Š. kreipėsi su dviem skundais dėl medikų darbo. Į pareiškėjos J. Š. skundą (b. l. 29) buvo atsakyta (b. l. 30), o pareiškėja K. V. savo skundo (b. l. 31) prašė nebenagrinėti, kadangi išdėstytos aplinkybės išspręstos ir administracinė procedūra buvo nutraukta (b. l. 32-33).

Taip pat pažymoje nurodyta, kad patikrinus Siunčiamų suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų apskaitos žurnalą (3-ojo aukšto) nustatyta, kad pareiškėjos į valstybines institucijas išsiuntė 24 laiškus. Tai patvirtina paminėto apskaitos žurnalo kopija (b. l. 34-47). Kaip atsiliepime nurodė atsakovo atstovas, pareiškėjų išsiųstų laiškų turinys Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra žinomas, kadangi laiškai siunčiami uždaruose vokuose.

Taip pat administracinėje byloje yra pareiškėjų skundai, kuriuos jos išsiuntė tiesiogiai Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 117,119-120), kuris Šiaulių tardymo izoliatoriui persiuntė abu pareiškėjų skundus ir įpareigojo Šiaulių tardymo izoliatorių atsakyti pareiškėjoms. Į vieną persiųstą skundą Šiaulių tardymo izoliatorius atsakė (b. l. 123), o į kitą, kaip matyti iš atsakovo atstovo atsiliepimo, atsakymas yra rengiamas.

Dėl tiekiamo maisto kokybės

Pareiškėjos skunde nurodė, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje tiekiamo nekokybiško ir nepilnaverčio maisto pradėjo trupėti jų dantys, atsirado žarnyno ir skrandžio ligos. Visą kalinimo laikotarpį joms duodamas nekokybiškas, supuvęs, supelijęs maistas, į kurį slapčia ir tyčia dedami hormonai (testosteronas), kuris žaloja jų sveikatą

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal 2018-01-01 įsigaliojusį Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“.

Iš byloje esančių Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. gegužės 15 d. patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-231 (b. l. 63-66), 2019 m. balandžio 2 d. patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-116 (b. l. 67-68), 2019 m. vasario 26 d. patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-35 (b. l. 69-70), 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-20 (b. l. 71-72) matyti, kad maisto tiekimo paslaugą teikia VšĮ „Bruneros“, esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtą valgiaraštį, maistas atitinka normas, termosai švarūs.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad maisto kokybė nuolat tikrinama, tačiau nei viename Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo akte nėra nustatyta, kad maiste būtų pareiškėjų skunde nurodomų medžiagų, o maistas būtų nekokybiškas. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, todėl paminėtas pareiškėjų skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo

Pareiškėjos skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nereaguoja į daugkartinius jų rašytinius ir žodinius prašymus suteikti psichiatro, okulisto, ginekologo, odontologo konsultacijas.

Pareiškėjų nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 101 punktu numatyta, kad suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1/01-130 patvirtintas Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus tvarkos taisykles (b. l. 74-77). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-09-10 pažymos Nr. 61/04-2296) “Dėl J. Š., O. B., K. V., S. V.” matyti (b. l. 28), kad į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą konsultacijai kreipėsi J. Š. 4 kartus, K. V. 5 kartus, S. V. 1 kartą. Tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos Suimtųjų ir nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalo nuorašas (b. l. 48-62).

Taigi, pareiškėjos turėjo galimybę ir ja naudojosi registruodamosi konsultacijų ir jų teisė nebuvo apribota.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjos nurodė, kad būdamos Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė dvasinį ir moralinį spaudimą, išgyvenimus, pažeminimą.

Susipažinus su S. V. asmens sveikatos istorija (b. l. 83-94) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėja skundėsi nemiga, nerimu, „kaulų laužymu“, nurodė žalingus įpročius. Konsultacijos metu skundų neišsakė, reikalavo migdomųjų. Įvertinus objektyvią ir subjektyvią būklę medikamentinis gydymas neskirtas. 2019-08-09, 2019-08-12, 2019-08-24 tęsiamas medikamentinis gydymas (paskirtas kitoje kalinimo įstaigoje), išduoti medikamentai (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-09-05 pažyma Nr. 76/10-379 „Dėl J. Š., O. B., K. V., S. V.”, b. l. 80-81).

Susipažinus su K. V. asmens sveikatos istorija (b. l. 95-102) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėja nusiskundimų neturėjo, nurodė žalingus įpročius. 2019-05-13 konsultacijos metu skundų neišsakė, tačiau reikalavo migdomųjų. Įvertinus objektyvią ir subjektyvią būklę medikamentinis gydymas neskirtas. 2019-06-05 konsultacijos metu pažymėjo, kad daug metų skauda kairę krūtinės ląstos pusę, daugiau atliekant fizinį krūvį (džiaunant, gręžiant). Įvertinus nusiskundimus, objektyvią ir subjektyvią būklę medikamentinis gydymas neskirtas. 2019-06-07 skundai tie patys. Medikamentinis gydymas įvertinus objektyvią ir subjektyvią būklę neskirtas. 2019-08-05 konsultacijos metu skundėsi galvos skausmu. Skirtas medikamentinis gydymas (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-09-05 pažyma Nr. 76/10-379 „Dėl J. Š., O. B., K. V., S. V.”, b. l. 80-81).

Susipažinus su J. Š. asmens sveikatos istorija (b. l. 103-109) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėja nusiskundimų neturėjo, nurodė operaciją, žalingus įpročius. 2019-05-07 konsultacijos metu skundų neišsakė, tačiau reikalavo vaistų. Įvertinus objektyvią ir subjektyvią būklę skirtas medikamentinis gydymas. 2019-05-12 skundų konsultacijos metu neišsakė, vėl reikalavo vaistų. Nesant indikacijų medikamentinis gydymas neskirtas. 2019-06-04 konsultacijos metu skundų neišsakė, reikalavo vaistų. Įvertinus objektyvią ir subjektyvią būklę skirtas medikamentinis gydymas. 2019-06-11 kreipėsi dėl vaistų iš laisvės. Paaiškinta vaistų gavimo iš laisvės tvarka. 2019-06-11 konsultacijos metu reikalavo vaistų. Konsultacijos metu pareiškėjos elgesys buvo manipuliuojantis, įvertinus būklę medikamentinis gydymas neskirtas (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-09-05 pažyma Nr. 76/10-379 „Dėl J. Š., O. B., K. V., S. V.”, b. l. 80-81).

Susipažinus su O. B. asmens sveikatos istorija (b. l. 110-115) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėja nusiskundimų neturėjo, nurodė žalingus įpročius. 2019-05-08 kreipėsi dėl įklotų, konsultacijos metu jokių skundų neišsakė. Paaiškinta tvarka. Pakartotinio pageidavimo būti nuvestai pas medikus ji neišsakė (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-09-05 pažyma Nr. 76/10-379 „Dėl J. Š., O. B., K. V., S. V.”, b. l. 80-81).

Įvertinus pareiškėjų asmens sveikatų istorijų nuorašus, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjos patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjų teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš asmens sveikatų istorijos nuorašų matyti, kad nėra užfiksuota, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjos kreipėsi į gydytojus dėl regėjimo, akių ligų ir joms dėl to buvo paskirtas gydymas ar nustatyti regėjimo sutrikimai.

Teismas nevertina tų pareiškėjų skunde nurodytų argumentų, kurie siejami su pareiškėjoms teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje (vaistų neskyrimas ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.).

Pareiškėjų argumentas, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai joms daro psichologinį spaudimą, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjos neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos jų nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjos buvo kaip nors išskirtos iš kitų nuteistųjų ir joms kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjų skundas priteisti joms neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, po 5000 Eur kiekvienai atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjų J. Š., O. B., K. V., S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė