- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- I-2520-463/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00498-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, antstoliui A. S. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2016 m. gruodžio mėn. jam pervedė į Vilniaus PN banko sąskaitą 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, vykdant teismo sprendimą, tačiau jis lėšų negavo, buvo informuotas žodžiu, kad lėšos pervestos antstoliui. Vilniaus PN į pareiškėjo paklausimą dėl lėšų 2017 m. sausio 24 d. raštu informavo, kad lėšos yra areštuotos pagal antstolio A. S. patvarkymą. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN veiksmai pervesti pinigus antstoliui yra neteisėti. Pažymėjo, kad Vilniaus PN pervedė pinigus antstoliui pagal patvarkymą, kuriuo buvo tikslinamas patvarkymas dėl patvarkymo panaikinimo. Nurodė, kad patvarkymas, pagal kurį vykdomas išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra panaikintas, jo sąskaita Vilnius PN buvo atblokuota, todėl išieškojimas iš šios sąskaitos nebuvo galimas. Teigė, kad neteisėtu veikimu jam buvo padaryta turtinė žala.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–18).
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojai, vykdydami pareiškėjo atžvilgiu įstaigoje gautą galiojantį ir nepanaikintą 2016 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. Sla-46010, 2016 m. gruodžio 9 d. pervedė į antstolio A. S. depozitinę sąskaitą pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. iš Teisingumo ministerijos gautas lėšas.
Nurodė, kad S. M. apskundė antstolio veiksmus Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2017 m. vasario 23 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2YT-3015-901/2017), teismas šioje byloje konstatavo, kad iš S. M. antstolio vykdomi išieškojimai pagal 15 vykdomųjų dokumentų, iš jo gali būti išskaičiuojama ne daugiau kaip 70 proc. iš lėšų, viršijančių MMA, t. y. iš skolininko gautos 600 Eur sumos paskirstyta galėjo būti ne visa 600 Eur suma, o 344 Eur, todėl 256 Eur suma turi būti grąžinta pareiškėjui. Pabrėžė, kad įsiteisėjus nutarčiai antstolis įpareigotas grąžinti pareiškėjui 256 Eur. Kadangi pareiškėjo skundas Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo tenkintas iš dalies, tokiu būdu ginčo šios bylos dalykas yra išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teismo.
Pažymėjo, kad Vilniaus PN 2017 m. sausio 24 d. rašte Nr. 42-91(1) dėl techninės spausdinimo klaidos netiksliai nurodė patvarkymo, kurio pagrindu pervestos minėtos lėšos, numerį, tačiau tai neturi esminės reikšmės ginčui. Akcentavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių Vilniaus PN administracijos pažeidimų jo atžvilgiu. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę jo teises ar teisėtus interesus. Nesutiko su pareiškėjo reikalavimu atlyginti žalą. Pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 1), atsakovas neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (b. l. 18), byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš, jo teigimu, neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, pervedant 600 Eur sumą antstoliui A. S..
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4453-764/2016 S. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteista 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas 2016 m. gegužės 11 d. įsiteisėjo.
Be to, byloje nustatyta, kad Vilniaus PN buvo gauti antstolio A. S. patvarkymai vykdyti išieškojimais skolininkui S. M. priklausančių lėšų: 2016 m. gegužės 20 d. antstolio A. S. „Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis areštavo pareiškėjo lėšas iš viso 6 642,69 Eur bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą (b. l. 23–26); 2016 m. liepos 1 d. (Vilniaus PN gautas 2017 m. liepos 7 d.) antstolio A. S. patvarkymas „Dėl patvarkymo panaikinimo“ Nr. S1a-46008, kuriuo antstolis, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 613 straipsniu, patvarkė 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymą Nr. S1a-33086 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (b. l. 27–30); 2016 m. liepos 1 d. antstolio A. S. „Patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko piniginių lėšų“ Nr. S1a-4610 (vykdomosios bylos Nr. 0010/16/01173, išieškoma suma: 6 312,15 Eur), kuriuo antstolis reikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą (b. l. 31–32); 2016 m. rugsėjo 28 d. antstolio A. S. patvarkymas „Dėl patvarkymo Nr. S1a-46008 patikslinimo“ Nr. S1a-67148, kuriuo antstolis patvarkė patikslinti 2016 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. S1a-46008 „Dėl patvarkymo panaikinimo“, nustatydamas kad minėto patvarkymo rezoliucinėje dalyje dėl techninės spausdinimo klaidos netikslia nurodyta kas patvarkymu yra patvarkoma ir antstolis patvarkė panaikinti 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymą Nr. S1a-33086 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (b. l. 33–36).
Teisingumo ministerija 2016 m. gruodžio 8 d. pervedė į pareiškėjo pataisos įstaigoje esančią asmeninę sąskaitą priteistą 600 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus PN vykdydama pareiškėjo atžvilgiu įstaigoje gautą galiojantį ir nepanaikintą 2016 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. S1a-46010, 2016 m. gruodžio 9 d. pervedė į antstolio A. S. depozitinę sąskaitą iš Teisingumo ministerijos gautas lėšas – 600 Eur (b. l. 19–22). Antstolis 2016 m. gruodžio 16 d. patvarkymu gautas lėšas paskirstė, pervedė dalį sumos (545,56 Eur) išieškotojui, likusia dalimi padengė dalį vykdymo išlaidų.
Pareiškėjas apskundė antstolio veiksmus Klaipėdos miesto apylinkės teismui, prašydamas įpareigoti antstolį grąžinti neteisėtai nurašytą 600,00 Eur sumą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2YT-3015-901/2017) konstatavo, jog iš skolininko (pareiškėjo) gautos 600 Eur sumos paskirstyta galėjo būti ne visa 600 Eur suma, o 344 Eur, todėl 256 Eur suma turi būti grąžinta pareiškėjui. Pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo antstolį pareiškėjui grąžinti 256,00 Eur. Minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 18 d.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neteisėtai remdamasis negaliojančiu antstolio 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu, pervedė lėšas antstoliui.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.
Teismas remiasi Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3015-901/2017 nustatytomis aplinkybėmis, kurios laikytinos prejudiciniais faktais ir iš naujo neįrodinėtinos. Minėtoje byloje teismas, vertindamas antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/01173, nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į pareiškėjo sąskaitą įkalinimo įstaigoje ir kad negalėjo paskirstyti iš šios įstaigos pagal 2016 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. S1a-46010 gautų lėšų. Teismas šioje byloje nevertina antstolio veiksmų teisėtumo. Pareiškėjos jo veiksmus skundė Civilinio procese kodekse nustatyta tvarka. Taigi, antstolio veiksmai įvertinti.
Teismas, įvertinęs anksčiau byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus PN turėjo vykdyti antstolio 2016 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. S1a-46010. Nustatyta, kad antstolis vykdo išieškojimą dėl 5 385,09 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko S. M. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12539-769/2015, išieškojimas jo atžvilgiu nebuvo sustabdytas, antstolio vykdymo veiksmai šioje vykdomojoje byloje nesustabdyti. Taigi, tokių duomenų atsakovas neturėdamas, veikė teisėtai ir 2016 m. gruodžio 8 d. Teisingumo ministerijos pervestus 600 Eur 2016 m. gruodžio 9 d. pervedė antstoliui vykdomiems išieškojimo veiksmams vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/01173 atlikti. Ta aplinkybė, kad buvo patikslintas patvarkymas nekeičia ginčo esmės ir nesudaro pagrindo atsakovo veiksmų laikyti neteisėtais. Minėta, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo sustabdyti. Pažymėtina, kad tie santykiai, kurie susiklostė tarp pareiškėjo ir antstolio, nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo.
Nustatyta, kad pareiškėjui įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi antstolis įpareigotas grąžinti 256 Eur (b. l. 37–39).
Teismas nesutinka su Vilniaus PN argumentais, kad pareiškėjo reikalavimas yra tenkintas iš dalies, nes teismas įpareigojo antstolį grąžinti 256 Eur.
Pažymėtina, kad pareiškėjas šioje byloje reiškia reikalavimą priteisti 600 Eur turtinei žalai atlyginti dėl, jo vertinimu, neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Konstatuotina, kad pareiškėjo skundas negali būti vertinamas kaip analogiškas ir išnagrinėtas civilinėje byloje. Antstoliui pervedus dalį lėšų pareiškėjui, nebus tenkintas pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą.
Teismas nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų neteisėtus Vilniaus PN veiksmus, pervedant 600 Eur antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/01173. Nagrinėjamu atveju Vilniaus PN ne savavališkai, o vykdydamas antstolio patvarkymą, pervedė minėtą sumą antstoliui. Pagal Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Vilniaus PN nesuteikta teisė vertinti antstolio veiksmų teisėtumo. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu. Skundą grindė abstrakčiu teiginiu, kad neteisėtai pinigus pervedė į antstolio sąskaitą. Taip pat pareiškėjas nenurodė ir kokius teisės aktus institucija pažeidė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos Vilniaus PN neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo įrodyti, kad Vilniaus PN veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, ir kokius teisės aktus pažeidė. Pareiškėjas teismui nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę jo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus PN neatliko neteisėtų veiksmų 2016 m. gruodžio 9 d. pervedant pinigus į antstolio A. S. depozitinę sąskaitą. Taigi, nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.