Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skelbk“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1089-28/2007 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skelbk“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Traidenis“ dėl nuosavybės teisių į nebaigtą statyti pastatą-garažą pripažinimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“ priešieškinį bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skelbk“ dėl turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad jungtinės veiklos partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą, ir preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenumato ko kita. Ieškovas įsipareigojo įnešti jam nuosavybės teise nepriklausantį žemės sklypą, valdomą Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties pagrindu, bei finansuoti pusę statybos ir su ja susijusių darbų atlikimo vertės. Atsakovas įsipareigojo paruošti statybai reikalingą dokumentaciją, organizuoti ir administruoti statybą, finansuoti pusę statybos darbų ir su ja susijusių darbų atlikimo vertės. Jungtinės veiklos sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad šios sutarties vykdymui įneštas partnerių turtas apskaitomas kaip kiekvieno partnerių nuosavybė, naudojama bendrai veiklai. Todėl teismas padarė išvadą, jog bendroji dalinė nuosavybė iš įnašų nebuvo formuojama. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jo įnašas – priskaičiuotas, bet nesumokėtas nuomotojui žemės nuomos mokestis ir delspinigiai, bei žemės sklypo nuomos vertė laikytini prisidėjimu prie objekto statybos finansavimo. Teismas nurodė, jog pagal jungtinės veiklos sutarties sąlygas įnašo dydis neturi reikšmės dalijant bendros jungtinės veiklos rezultatą, nes, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grąžinami juos padavusiems partneriams be atlyginimo (CK 6.978 str.). Jungtinės veiklos sutartis pasibaigė 2004 gruodžio 20 d., iškėlus ieškovui bankroto bylą (CK 6.978 str. 1d. 3p.). Atsakovui 2005 m. birželio 21 d. pareiškus apie sutarties nutraukimą dėl ieškovo esminio sutarties pažeidimo - 2005 balandžio 12 d. Vilniaus apskrities viršininkas nutraukė valstybinės žemės sklypo nuomą. Todėl nebeliko galimybės atsakovui pasinaudoti sutarties 14 punktu, pratęsiant jungtinę veiklą (CK 6.980 str.). Jungtinės veiklos sutartimi šalys buvo sutarę pastatyti gamybines-komercines ir administracines patalpas ir atliko 17 % statybos darbų – įrengti garažo pamatai. Sutarties 10 punktu šalys sutiko, kad statomas ir pastatytas objektas bus laikomas bendrąja daline nuosavybe, proporcingai šalių įneštoms finansinėms lėšoms. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas objekto statybai jokių realių finansinių lėšų neįnešė. Todėl bendraturčio, kuris, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą, dalis bendroje dalinėje nuosavybėje turi būti atitinkamai pakeičiama. Kadangi nebaigtas statyti objektas buvo pastatytas išimtinai atsakovo lėšomis, todėl jis atidalintinas ir priteistinas atsakovui. Dėl šių aplinkybių teismas patenkino priešieškinį ir atmetė ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas procesinio įstatymo ir apeliacinio skundo apibrėžtose ribose patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 320 str.).

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į nebaigtos statybos statinį – garažą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – kaip jungtinės veiklos rezultatą, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, pripažinimo. Ieškovas bankrutavusi UAB „Skelbk“ apeliaciniu skundu ginčija Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo teismas ginčo statinį priteisė atsakovo UAB „Traidenis“ nuosavybėn, teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinį skundą grindžia netinkamu įrodymų vertinimu, nustatant ieškovo įnašą į jungtinę veiklą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2004 m. vasario 10 d. Jungtinė veiklos (partnerystės) sutartimi, UAB „Skelbk“ ir UAB „Traidenis“ susitarė, kooperuodami savo turtą, darbą žinias, pastatyti gamybines-komercines ir administracines patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu UAB „Skelbk“ įsipareigojo suteikti naudojimuisi 5861 m² ploto žemės sklypo, esančio 8400 m² ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, valdomą 1999 m. vasario 9 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 103 N01/99-20360 pagrindu, o taip pat objekto statybai vykdyti finansuoti pusę statybos ir su ja susijusių darbų atlikimo vertės (Sutarties 3 p.). Atsakovas UAB „Traidenis“ įsipareigojo paruošti objekto statybai reikalingą dokumentaciją, organizuoti ir administruoti objekto statybą bei kitus su tuo susijusius darbus, o objekto statybai vykdyti finansuoti pusę statybos ir su ja susijusių darbų atlikimo vertės (Sutarties 4 p.). 2005 m. kovo 24 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nutarčiai, kuria UAB „Skelbk“ buvo iškelta bankroto byla, baigėsi ginčo šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis (LR CK 6.978 str. 1 d. 2 p.). Pasibaigus sutarčiai, kaip jungtinės veiklos rezultatas liko nebaigtas statinys – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (17 proc. baigtumas). Šio statinio kadastriniai duomenys buvo suformuoti, o pats statinys įregistruotas Nekilnojamo turto registre. 2005 m. vasario 9 d. susitarimu, sudarytu tarp UAB „Skelbk“ ir UAB „Traidenis“, šalys susitarė šio statinio registraciją atlikti UAB „Traidenis“ vardu (b.l.17). Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-238/2006, pripažino negaliojančiu ab initio minėtą 2005 m. vasario 9 d. susitarimą ir panaikino ginčo statinio teisinę registraciją atsakovo vardu.

Partnerių bendrąją nuosavybę reglamentuoja LR CK 6.971 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio pirmąja dalimi, partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Ginčo šalys, pasinaudodamos šia dispozityvia norma, 2004 m. vasario 10 d. Jungtinė veiklos (partnerystės) sutarties 10 punkte numatė, jog statomas ir pastatytas objektas bus laikomas bendrąja daline nuosavybe, proporcingai šalių įneštoms finansinėms lėšoms. Priešingu atveju, vienam iš partnerių neįnešus ar nepilnai įnešus finansinį įnašą, numatytą šia sutartimi, objekto teisinė registracija bus atliekama UAB „Traidenis“ vardu. Šiame kontekste ginčo šalių 2005 m. vasario 9 d. susitarimas vertintinas kaip šalių badymas pakeisti jungtinės veiklos sutartimi nustatytą partnerių bendrosios nuosavybės režimą. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-238/2006, pripažinus negaliojančiu 2005 m. vasario 9 d. susitarimą, sprendžiant dėl ginčo šalių nuosavybės teisių į nebaigtos statybos statinį – garažą – pripažinimo, taikytinos partnerių bendrąją nuosavybę reglamentuojančios jungtinės veiklos sutarties nuostatos, t.y. jungtinės veiklos sutarties 10 punktas. Šių nuostatų taikymui nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tai, jog, vienam iš partnerių, t.y. UAB „Skelbk“ iškėlus bankroto bylą, jungtinės veiklos sutartis šiuo metu yra pasibaigusi. Turtas tampa bendrąja partnerių nuosavybe galiojant jungtinės veiklos sutarčiai. Todėl būtent jungtinės veiklos sutarties nuostatos yra lemiamos sprendžiant dėl turto pripažinimo partnerių bendrąja nuosavybe. Jungtinės veiklos sutarties pabaiga savo teisinėmis pasekmėmis yra sietina su galimybės padalinti partnerių bendrąja nuosavybe esantį turtą atsiradimu (LR CK 6.978 str. 4 d.)

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo UAB „Skelbk“ įnašo – nuomos teise valdomos žemės sklypo dalies suteikimo naudotis jungtinės veiklos sutarimi nustatytam tikslui pasiekti – vertinimo, sprendžiant dėl ieškovo nuosavybės teisių į ginčo turtą pripažinimo. Pažymėtina, jog 2004 m. vasario 10 d. Jungtinė veiklos (partnerystės) sutartimi ginčo šalys, vykdant šią sutartį pastatytinų gamybinių-komercinių ir administracinių patalpų pripažinimą partnerių bendrąja daline nuosavybe siejo su UAB „Skelbk“ įsipareigojimo finansuoti pusę statybos darbų vertės tinkamu vykdymu. Todėl tai, jog ieškovas bankrutavusi UAB „Skelbk“ kaip turtinį įnašą į jungtinę veiklą įnešė nuomos teise valdomą žemės sklypą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl jo nuosavybės teisių į statomą statinį pripažinimo. Sutartimi numatyta, jog vienam iš partnerių neįnešus ar nepilnai įnešus finansinį įnašą, numatytą šia sutartimi, objekto teisinė registracija bus atliekama UAB „Traidenis“ vardu (Sutarties 10 p.). Atsižvelginat į minėtą sutartinį reglamentavimą, darytina išvada, kad partnerių nuosavybės tiesių į statomą objektą atsiradimas buvo sąlygotas sutartinių įsipareigojimų, susijusių su ginčo statinio statybos finansavimu, tinkamu įgyveninimu. Nagrinėjamu atveju nesant ginčo, jog ieškovas UAB „Skelbk“ nevykdė Jungtinės veiklos sutarties 3.2 punkte numatyto reikalavimo finansuoti pusę objekto statybos ir su ja susijusių darbų atlikimo vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo UAB „Traidenis“ nuosavybės teises į ginčo turtą.

Vadovaujantis LR CK 6.970 straipsnio 1 dalimi, partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Turto, nesančio nė vieno iš partnerių nuosavybe, panaudojimo kaip įnašo į jungtinę veiklą teisinis reglamentavimas įtvirtintas LR CK 6.971 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog, jeigu įneštas turtas nebuvo partnerio nuosavybė, o juo partneris naudojasi kitokiu pagrindu, šis turtas yra naudojamas visų partnerių interesais ir taip pat yra pripažįstamas bendrai visų partnerių naudojamu turtu, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Ieškovo įnašas pagal jungtinės veiklos sutartį – žemės sklypas, valdomas nuomos sutarties pagrindu – pripažintinas turtu, nebuvusiu partnerio nuosavybe, tačiau galinčiu būti partnerio įnašo objektu. Bendrai visų partnerių naudojamo turto likimą, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, reglamentuoja LR CK 6.978 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grąžinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas. Iš šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties (b.l.15-16) matyti, kad šalys nesusitarė dėl visiems partneriams bendrai naudoti perduotų daiktų likimo pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, todėl taikytinas įstatyme nustatytas reguliavimas.

Vadovaujantis LR CK 6.978 straipsnio 2 dalimi, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grąžinamo juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas. Šios nuostatos pagrindu ieškovas, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas jam grąžintų nuosavybės teise nepriklausantį žemės sklypą, kurį ieškovas valdė 1999 m. vasario 9 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 103 N01/99-20360 pagrindu. Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 2.3-2535-01, žemės nuomos sutartis su ieškovu buvo nutraukta (b.l. 26). Kadangi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui įsiteisėjo 2005 m. balandžio 15 d. (b.l. 6), žemės nuomos sutartis laikytina nutraukta ne dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nustatytas faktas, jog ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 1999 m. vasario 9 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 103 N01/99-20360 dėl nuomos mokesčio mokėjimo.

Apelianto argumentas, jog teismas neįvertino ieškovo UAB „Skelbk“ 2005 m. gegužės 2 d. pažymos Nr. 1 ir 2005 metų balanso, kuriuose kaip įmonės materialusis turtas nurodytas nebaigtas statyti garažas (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 498 Lt – atitinka nurodytą Nekilnojamojo turto registre, neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą, kadangi šalių balanso duomenys nekeičia nuosavybės į turtą teisinių santykių. Taip pat neturi reikšmės, kaip atsakovas anksčiau buvo atlikęs pastato teisinę registraciją.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų – valstybės kaip žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statinys, savininkės – teisių ir pareigų (LR CPK 329 str. 2 d. 2p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-159/2007; Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008). Nors teismo sprendimas nagrinėjamu atveju gali turėti reikšmės valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, teisėms ir pareigoms, ateityje sprendžiant dėl statinio savininko teisės naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, tačiau negalima pripažinti, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl valstybės kaip žemės sklypo savininkės teisių ir pareigų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.