- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2006-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-238/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė (pran.), Vincas Verseckas
- Ieškovas
- BUAB „Skelbk“
- Atsakovas
- UAB „Traidenis“
- Advokatai
- Margarita Machnač
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Marytės Mitkuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Skelbk“ administratoriaus UAB „Audata“ įgalioto asmens Egidijaus Jakubausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-814-41/06 pagal ieškovo BUAB „Skelbk“ ieškinį atsakovui UAB „Traidenis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Skelbk“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Traidenis“ prašydamas pripažinti negaliojančiu ieškovo ir atsakovo 2005 m. vasario 9 d. susitarimą, grąžinti ieškovui iš atsakovo turtą – nebaigtą statyti garažo pastatą, o nesant tokios galimybės – atlyginti turto vertę, t.y. sumokėti 95000 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. vasario 10 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė pastatyti gamybinį komercinį ir administracinį pastatą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, objektą laikyti bendrąja daline nuosavybe proporcingai šalių įneštoms finansinėms lėšoms, o vienam iš partnerių neįnešus ar nepilnai įnešus finansinį įnašą, objekto teisinę registraciją atlikti atsakovo vardu. Ieškovas kaip įnašą sutarčiai vykdyti suteikė naudojimuisi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir įsipareigojo objekto statybai vykdyti finansuoti pusę statybos ir su ja susijusių darbų vertės. Šalys susitarė, kad ieškovui neapmokėjus dviejų reikalavimų iš eilės, atsakovas perima visas turtines teises į statomą objektą. Ieškovas nurodė, kad vykdė sutarties sąlygas, suteikė žemės sklypą, kuriame buvo vykdomi statybos darbai. Jungtinės veiklos sutarties su atsakovu pagrindu buvo pastatytas nebaigtos statybos garažo paskirties statinys, kurio rinkos vertė yra 95000 Lt. 2005 m. vasario 9 d. ieškovas susitarė su atsakovu šį garažą įregistruoti atsakovo vardu. Šis susitarimas reiškė ieškovo nuosavybės teisių į garažą atsisakymą atsakovo naudai, teisiškai neįregistruoto ieškovo turto neatlygintinį perleidimą atsakovui. Ieškovas nurodė, kad šis susitarimas pripažintinas negaliojančiu, kadangi atsakovas buvo ieškovo partneris, jie veikė bendrai kooperuodami turtą, darbą ir žinias, siekdami bendro tikslo, tuo tarpu atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo apie ieškovo nemokumą, bankroto bylos ieškovui iškėlimą, ir tai, kad ginčijamu susitarimu perimdamas ieškovo turtą jis pažeidžia ieškovo kreditorių teises, kadangi garažas galėjo būti panaudotas atsiskaityti su ieškovo kreditoriais. Be to, iškėlus ieškovui bankroto bylą ieškovas neturėjo teisės perleisti savo turtą. Ieškovas prašė jam priteisti visą pastatą natūra arba garažo pastato rinkos vertę, nes esminis įnašas - žemės sklypo nuomos teisė buvo būtent ieškovo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pradėjus vykdyti Jungtinės veiklos sutartį, ieškovo įnašas buvo turtinė teisė – žemės sklypo dalis, valdoma nuomos teise. Pastatytas objektas turėjo būti įregistruotas bendrąja daline nuosavybe proporcingai šalių įnašams. Ieškovas pareiškė, kad negalės padengti atsakovo turėtų išlaidų pastato statybai, o tai įtakojo ieškovo ginčijamo susitarimo pasirašymą ir pastato įregistravimą atsakovo vardu. Statybinės medžiagos buvo įgytos atsakovo, projektavimo ir statybos darbus taip pat apmokėjo atsakovas, o kadangi sutarties vykdymui įneštą turtą šalys susitarė laikyti kiekvienos iš jų nuosavybe, todėl ir buvo atlikta pamatinių pastato blokų registracija atsakovo vardu. Atsakovas nurodė, kad pasiūlius ieškovui prisidėti prie išlaidų, jis atsisakė tai daryti, vėliau neteko ir žemės sklypo nuomos teisės, kadangi nuomos sutartis 2005 m. balandžio 12 d. buvo nutraukta dėl nuomos mokesčio nemokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti šalių sudarytą susitarimą neteisėtu ir negaliojančiu, prieštaraujančiu įstatymams, pažeidžiančiu ieškovo, kaip bankrutuojančius bendrovės, kreditorių interesus bei konstatuoti nebaigto statyti garažo pastato įregistravimą nuosavybės teise atsakovo vardu neteisėtumą. Jungtinės veiklos sutartimi kiekvienas iš partnerių prisiėmė konkrečius sutartinius įsipareigojimus. Ieškovo įsipareigojimai buvo siejami su žemės sklypo, kuris buvo jo valdomas nuomos teise, suteikimu naudojimuisi per visą sutarties galiojimo laikotarpį, t.y. su teisėto žemės sklypo valdymo per visą jungtinės veiklos laiką užtikrinimu, o taip pat pusės statomo garažo statybos išlaidų padengimu, tuo tarpu atsakovo įsipareigojimai buvo siejami su objekto statybos darbų organizavimu, vykdymu ir pusės statybos išlaidų finansavimu. Už visas statybines medžiagas, statybos bei projektavimo darbus mokėjo vien tik atsakovas UAB „Traidenis“, teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas būtų kiek nors finansiškai prisidėjęs prie statybinių medžiagų įsigijimo, statybos bei projektavimo darbų apmokėjimo. Teismas taip pat nurodė, jog neturi jokio pagrindo pripažinti minėtą susitarimą negaliojančiu, kaip pažeidžiantį ieškovo, kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nutartimi UAB „Skelbk“ buvo iškelta bankroto byla, ši nutartis įsiteisėjo 2005 m. kovo 24 d., o ieškovo ginčijamas susitarimas, kuriuo neva buvo pažeistos bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisės bei interesai šalių sudarytas 2005 m. vasario 9 d., t.y. ieškovui UAB „Skelbk“ dar neiškėlus bankroto bylos. Apie bankroto bylos iškėlimą yra viešai informuojama, todėl ginčijamo susitarimo pasirašymo metu dar nesant iškeltai bankroto bylai atsakovas negalėjo žinoti apie bankroto procesą. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jokiomis pinigų sumomis neprisidėjo prie garažo pastato statybos, o žemės sklypo nuomos teisė, kaip ieškovo turtinis įnašas, pasibaigė 2005 m. balandžio 12 d., Vilniaus apskrities viršininkui nutraukus su ieškovu valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, t.y. ieškovo turtinis įnašas į bendrą veiklą, egzistavo ir galiojo tik apie 2 mėnesius nuo ginčijamo susitarimo pasirašymo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ieškovas, pasirašydamas ginčijamą susitarimą, nukentėjo finansine prasme, o pačiam ieškovui nepatyrus jokių turtinių nuostolių ryšium su garažo pastato statyba, negalimas ir jo kreditorių turtinių interesų pažeidimo buvimo konstatavimas, kuo grindžiamas ginčijamo susitarimo neteisėtumas. Teismas taip pat nurodė, kad nesant pagrindo pripažinti ieškovo ginčijamą susitarimą negaliojančiu, nėra pagrindo ir tenkinti reikalavimo dėl 95000 Lt priteisimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovo UAB „Skelbk“ administratoriaus UAB „Audata“ įgaliotas asmuo Egidijus Jakubauskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
1) Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 265 straipsnio 1 dalies bei 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
2) Ieškovo ir atsakovo pasirašytas sandoris pažeidė įmonės ir kreditorių interesus, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis sudaryti sau visiškai nenaudingą sandorį ieškovas ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės.
3) Teismas neįvertino fakto, jog neatsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nutartis iškelti UAB „Skelbk“ bankroto bylą dar nebuvo įsiteisėjusi, tačiau šios nutarties rezoliucinės dalies 3 pastraipoje nurodoma, jog uždedamas UAB „Skelbk“ nekilnojamojo ir kito ilgalaikio materialinio turto areštas iki Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nutarties įsigaliojimo. Tai reiškia, kad paneigiama teismo išvada, kad atsakovas negalėjo žinoti apie bankroto procesą ir todėl bendrovės atžvilgiu negalėjo būti taikomi Įmonių bankroto įstatyme numatyti disponavimo įmonės turtu apribojimai.
4) Ieškovas ir atsakovas pasirašydami ginčijamą 2005 m. vasario 9 d. susitarimą, kurio pagrindu UAB „Skelbk“ sutiko nebaigto statyti garažo pastato, esančio Liepkalnio g. 128a, Vilniuje, registraciją nuosavybės teise atlikti atsakovo vardu, buvo nesąžiningi ir pažeidė įstatymus. Tokiais neteisėtais veiksmais padaryta žala ieškovui ir jo kreditoriams, nors CK 6.263 straipsnis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kadangi šių aplinkybių teismas neįvertino, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra pateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Ieškovas - BAUB ,,Skelbk“ administratorius, pareiškė ieškinį, gindamas kreditorių interesus. Tokią teisę administratoriui suteikia LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. Prašydamas pripažinti negaliojančiu 2005 02 09 tarp šalių pasirašytą susitarimą ieškovas nurodė, kad šis susitarimas įmonei visiškai nenaudingas, jo ieškovas ne tik neprivalėjo sudaryti, bet ir neturėjo teisės jį sudaryti. Taip pat nurodė, kad ginčo susitarimas pažeidžia kreditorių interesus (LR CK 6.66 str., 6.67 str.). Ginčo susitarimas (b.l. 16 t.1) buvo sudarytas tarp šalių pasirašytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties (b.l. 13-15 t.1) pagrindu.
2004 02 10 šalys sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį tikslu pastatyti gamybines-komercines ir administracines patalpas (duomenys neskelbtini).
2005 02 09 ginčo susitarimu šalys susitarė, kad pagal jungtinės veiklos sutartį nebaigto statyti garažo pastato (baigtumo lygis 17%) nuosavybės teisės registraciją atlikti atsakovo – UAB ,,Traidenis“ vardu. Šiuo susitarimu ieškovas perleido turtą atsakovui, nes įregistravus pastatą atsakovo vardu, pastarasis įgijo į jį nuosavybės teisę.
Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nutartimi (b.l. 5 t.1) ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Ta pačia nutartimi buvo uždėtas areštas visam ieškovo turimam materialiniam turtui iki minėtos sutarties įsiteisėjimo.
Ieškovas nuo 2004-12-20 neturėjo teisės atlikti jokių veiksmų, susijusių su turtu, t.y. neturėjo teisės perleisti turtą kitiems asmenims. Ginčo susitarimą šalys pasirašė 2005 02 09 galiojant minėtai teismo nutarčiai. Tokiu būdu, ieškovas sudarė ginčo susitarimą dėl turto perleidimo neturėdamas teisės sudaryti tokį susitarimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas galėjo sudaryti ginčo susitarimą, nes nutartis dėl bankroto bylos jam iškėlimo dar nebuvo įsiteisėjusi (įsiteisėjo tik 2005 03 24).
Kaip jau buvo minėta, ieškovas, gindamas kreditorių interesus, pareiškė ieškinį LR CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana). Tai specialus kreditorių interesų gynimo būdas. Pauliano ieškinys galimas esant šioms sąlygoms:
1. skolininkas sudarė sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti;
2. sandoris pažeidžia kreditorių interesus;
3. skolininkas ar kita sandorio šalis turi būti nesąžininga, t.y. sudarant sandorį žinojo ar turėjo žinoti, kad pažeidžia kreditorių teises (kai sandoris atlygintinis).
Nurodytas sąlygas, kurioms esant galimas Pauliano ieškinys, ieškovas pilnai pagrindė byloje esančiais įrodymais. Kaip jau buvo aukščiau nurodyta, ieškovas, esant nutarčiai dėl turto arešto, neturėjo teisės sudaryti jokių turto perleidimo susitarimų. Taip pat ieškovas neprivalėjo sudaryti sau visiškai nenaudingo turto perleidimo susitarimo. Ieškovui iškėlus bankroto bylą nurodytu turto perleidimo susitarimu pažeidžiami visų kitų ieškovo kreditorių interesai.
Byloje esantys įrodymai patvirtina ir šalių nesąžiningumą sudarant ginčo susitarimą.
Ieškovui bankroto byla buvo iškelta 2004 12 20 nutartimi. Ši nutartis įsiteisėjo 2005 03 24 (b.l. 7 t.1). Apie tai, jog ieškovui keliama bankroto byla, jis turėjo žinoti nuo pat ieškinio pareiškimo.
Be to, ieškovo administracijos vadovui Egidijui Serapinui 2005 01 07 buvo įteiktas pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą (b.l. 12 t.1). Tokiu būdu, ieškovas 2005 02 09 sudarydamas ginčo susitarimą, žinojo apie įmonės nemokumą ir keliamą bankroto bylą, o taip pat ir apie turto areštą, t.y. apie draudimą perleisti turtą.
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo susitarimas nėra atlygintinis sandoris, atsakovo nesąžiningumo įrodymai nėra būtini. Tačiau iš pateiktų į bylą įrodymų darytina išvada, kad ir atsakovas buvo nesąžiningas, nes pagal jungtinės veiklos sutartį 9 p. (b.l. 13 t.1) už bendro turto apskaitą buvo atsakingas atsakovas, todėl jis negalėjo nežinoti apie ieškovo nemokumą, jo turto areštą bei keliamą bankroto bylą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokio pagrindo pripažinti susitarimą negaliojančiu, nėra pagrįsta.
Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai, kad atsakovas nevykdė jungtinės veiklos sutarties neturi reikšmės ginčijant susitarimą CK 6.66 str. pagrindu, todėl teisėjų kolegija jų neaptaria.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas, dėl to jis naikintinas ir priimamas naujas sprendimas.
Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bylą perduoti nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija, išklausiusi šalis bei išnagrinėjusi bylos medžiagą laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagal kuriuos galima bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo ją perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovas prašė 2005 02 09 susitarimą pripažinti negaliojančiu ir grąžinti ieškovo turto nebaigto statyti garažo pastatą iš atsakovo, nesant galimybės grąžinti turtą natūra, atlyginti jo vertę pinigais.
Ieškovo reikalavimas dėl ginčo susitarimo pripažinimo negaliojančiu tenkintinas aukščiau išdėstytais motyvais. Reikalavimas grąžinti ieškovui iš atsakovo turtą arba jo vertę pinigais nėra pagrįstas. Iš ieškovo pateikto ieškinio turinio bei paaiškinimų matyti, kad pripažinus susitarimą negaliojančiu siekiama restitucijos taikymo.
LR CK 6.145 str. nustato restitucijos pagrindus.
Restitucija, tai civilinių teisių ginimo būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai. Kitaip tariant, restitucija yra šalių gražinimas į buvusią padėtį (CK 1.138 str. 2 d.).
2005 02 09 susitarimu šalys susitarė nebaigto statyti garažo pastatą įregistruoti atsakovo vardu. Pripažinus minėtą susitarimą negaliojančiu, šalys būtų grąžintos į buvusią iki susitarimo padėtį panaikinus nebaigto statyti garažo pastato teisinę registraciją, atliktą atsakovo vardu.
Dėl to nėra pagrindo pilnai tenkinti ieškovo reikalavimo ir jam grąžinti nebaigtą statyti garažą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Pripažinti negaliojančiu 2005 02 09 susitarimą, sudarytą tarp UAB ,,Skelbk“ ir UAB ,,Traidenis“ nuo jo sudarymo momento.
Panaikinti nebaigto statyti garažo pastato (baigtumo lygis 17 %), plane pažymėto 4G1B, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, atliktą UAB ,,Traidenis“ vardu.