Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) konstruktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. gegužės 7 d., apie 21.29 val. prie parduotuvės „IKI Cento“, esančios Rietavo g. 11, Kaune, automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ranka suėmęs savo sūnui P. B., gim. 2004 m., už plaukų, tyčia ne mažiau kaip tris kartus, juos patampė, tokiais savo veiksmais mažamečiui asmeniui - sūnui P. B. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinime nurodoma, kad šiuose P. B. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje

Kaltinimas grindžiamas nukentėjusiojo P. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų V. B., D. P., A. B., V. M. parodymais, specialistų išvadomis.

Kaltinamasis P. B. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad yra P. B., gim. 2004 m., tėvas. 2014-05-07 dienos įvykių neprisimena, tačiau nei tą, nei kitomis dienomis, savo sūnaus nemušė, ant jo nerėkė ir kitaip prieš jį nesmurtavo. Mano, kad sūnus P. jį buvo apkalbėjęs prašomas savo motinos V. B., kuri siekė, kad sūnus gyventų pas ją.

2014-07-07 apklausos protokole pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusysis P. B. nurodė, kad dabar jis gyvena su mama, prieš tai gyveno su tėčiu P. B.. Su tėčiu gyveno (duomenys neskelbtini) Kaune. Kai su tėčiu gyveno, tai pas mamą į Trakus važiuodavo nedažnai, bet pas jį atvažiuodavo mama. Su tėčiu nelabai sekėsi gyventi. Tėtis liepdavo tvarkyti namus, kai to nedarydavo, tėtis jį mušdavo. Tėtis ant jo rėkdavo, pešdavo už plaukų, tampydavo už ausų, jam tuo metu skaudėdavo. Mano, kad tėtis taip elgdavosi, nes jis netvarkydavo namų. Mašinoje tėtis jam sugriebė už plaukų, tai buvo vakaras, apie devintą valandą, jie su tėčiu ėjo į parduotuvę, tėtis ant jo supyko, nes jis nežinojo, kokių produktų reikia nupirkti, todėl liepė jam vienam grįžti namo. Jis tėčio paklausė ir ėjo vienas namo, tačiau tėtis privažiavo prie jo ir liepė sėstis į mašiną. Kai įsėdo, tai tėtis pradėjo rėkti, kodėl jis vienas ėjo namo, rėkdamas tėtis jam pešė kokius tris kartus už plaukų, jam skaudėjo, jis verkė. Ką sakė tėčiui, kai jis pešė už plaukų, jis nepamena. Tėtis jam liepia tvarkyti namus, bet jam tvarkyti nusibosta, kai nesutvarko, tai tėtis pyksta, pradeda rėkti, kodėl jis neišplovė indų, kodėl jis grįžęs iš darbo turi tvarkytis. Tėtis už plaukų jam pešęs yra daug kartų, tačiau kiek, nepamena. Taip pat tėtis yra mušęs su diržu, tampęs už ausies, kiek kartų, neatsimena, bet ne vieną kartą. Tėtis yra daugiau pešęs už plaukų, nei mušęs su diržu. Jis turi brolį ir sesę, kurie gyvena su mama. Mama yra mačiusi, kaip tėtis jį yra mušęs, pešęs už plaukų, tai yra matę ir brolis, ir sesuo. Apie įvykį įvykusi einant į parduotuvę, jis niekam nepasakojo, bet tuo metu mama skambino tėčiui, o jis atsiliepė ir padėjo ragelį, todėl mama viską išgirdo. Vėliau mamai papasakojo apie plaukų tampymą. Tėtis jį į automobilį įsisodino prie darželio (duomenys neskelbtini) netoli parduotuvės „Iki Cento“, Šilainiuose. Tėtis jau senokai jį tampo už plaukų, jis nenori gyventi su tėčiu (1 t., b. l. 18).

Iš liudytojos V. B. (2015-04-21mirė), paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2014-05-07, apie 22 val. ji būdama namuose (duomenys neskelbtini) Trakų rajone, paskambino savo buvusiam sutuoktiniui P. B., kuris neatsiliepė, tačiau paspaudė mygtuką, todėl ji išgirdo kaip buvęs vyras garsiai šaukė ant sūnaus P. B.. Girdėjo garsų vaiko klyksmą ir verksmą. Tada ji savo mobiliajame telefone įjungė pokalbių įrašymo programą, kuri įrašė 1 min. 4 sek. trukmės garso įrašą. 2014-05-09, apie 13.20 atvyko pas sūnų į mokyklą. Sūnus papasakojo, jog 2014-05-07, apie 22.30 val., tėvas P. B. tampė jį už plaukų tris kartus, būnant automobilyje BMW, važiuojant Rietavo gatve. Taip sukėlė sūnui fizinį skausmą, tačiau nepadarė jokių sužalojimų. Po to, ji sūnų nuvežė į Kauno skyriaus vaiko teisių apsaugos tarnybą, kurios specialistė D. P. atliko jo apklausą. Po to, ji pasiėmė sūnų pas save, nors teismo sprendimu jo gyvenamoji vieta nustatytą pas tėvą. Vaiko tėvui atiduoti neketina, kol teisminiu būdu nebus išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas. Buvęs sutuoktinis yra smurtavęs ir anksčiau (1 t., b. l. 21, 22).

Liudytoja D. P. paaiškino, kad P. B. pažįsta darbo reikalais, nes dirba vyr. specialiste vaiko teisių apsaugoje. Dėl ko byla žino. Apie 2014-05-09 įvykį sužinojo, kai buvo vaiko apklausa. Su mama atvyko P. B. nepilnametis kartu su V. B. ir ji teigė, kad vaikas skriaudžiamas tėvo. Vaiką apklausė be mamos, berniukas patvirtino, kad tėtis ausį užsuka, už plaukų papeša. Su tėvu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. 2012 metais dalyvavo ištuokos byloje. V. B. informavo, kad turi kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir informacijos pateikimo policijai dėl smurto prieš vaiką, ji tą ir padarė. V. B. elektroniniu paštu atsiuntusi laišką prašo pagalbos, nes užfiksavo vaiko reakciją, kai tėvas naudojo fizinį smurtą prieš vaiką, įrašo neklausė. Su mažamečiu vaiku bendraujant mėlynių nematė, bet šeimą žino nuo seniau, vaikas nėra atviras. Vaikas „rėmuose“. Mano, kad šeimoje P. B. auklėjo pagal griežtas taisykles. Vaikas laisvalaikio turėjo mažai. Buvo neįmanoma rasti laiko mamai su vaiku matytis, nes buvo daug užimtumo būreliuose. Konkrečiai negali pasakyti, nes vienu klausimu vaikas palaikė vieną pusę, o po kiek laiko vaikas palaikė kitą pusę, nežino ar tai dėl tėvų manipuliacijos. Kontrolinius klausimus dėl vaiko tiesos sakymo formulavo, vaikas sakė, kad bijo tėčio, nenori grįžti, tada klausė ar nori palikti draugus, mokyklą, o vaikas atsakė, kad važiuos su mama, tai vaikui svarus klausimas palikti draugus. Mama atvyko su sūnumi, bet prieš tai buvo pateiktas laiškas tos pačios dienos. Vaikas, gyvendamas su tėvu, ar norėjo keisti gyvenamąją vietą, nežino, apie tai kalbos nebuvo. Nepamena ar norėjo keisti gyvenamąją vietą. Fiksuoja tik tai ką vaikas sako apklausoje (2 t., b.l.24).

Liudytoja A. B. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, pradinių klasių mokytoja. Nuo pirmos klasės yra P. B. mokytoja. 2014-05-09, į prailgintos dienos grupės užsiėmimus, kurių mokytoja yra V. N., atvyko P. B. mama V. B., kuri tą dieną vaiką iš prailgintos dienos grupės užsiėmimų pasiėmė apie tai niekam nepranešusi. 2014-05-12, jai būnant stažuotėje, iš V. B. mamos gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta „ Pranešu, kad P. lankys kitą mokyklą, dėl dokumentų atsiėmimo susisieksiu vėliau“. Visą laiką P. B. į mokyklą ateidavo tvarkingais drabužiais, pamokoms pasiruošęs, namų darbus atlikdavo. P. B. tėvas P. B. visada lankydavo susirinkimus, visada išklausydavo jos pastabas, į jas reaguodavo. Minėtas vaikas mokykloje visada buvo labai uždaras, apie savo šeimą nekalbėdavo, į klausimus atsakydavo lakoniškai. Niekada nepastebėjo, kad P. B. į mokyklą būtų atėjęs su smurto žymėmis (1 t., b. l. 29).

Liudytoja V. M. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, direktoriaus pavaduotoja. P. B. pažįstu, kaip mokinio tėvą. Vaikas P. B. dvejus metus buvo kaip visi. Vėliau trečioje klasėje, kartą pamatė mamą, kai mokytoja pasakė, kad turi problemų su vaiku, paprašė jos pasikalbėti. Ji paprašė, kad ateitų tėtis, kalbėjosi trise. Vaikas gabus, gali mokytis, lankė logopedinius užsiėmimus. Paprašė P., kad pasakytų kas atsitikę, bet vaikas tylėjo. Tėtis paklausė vaiko, ar turi svajonę, ar ji pasiekiama? Vaikas atsakė, kad nepasiekiama svajonė, nes siekiant svajonės, turi mokytis. Tėtis niekada nepasakė apie mamą blogai. Vaikas lankė būrelį, grojo smuiku. Kad kažkas negerai mokytoja pastebėjo, kai mama su vyriausia dukra atėjo į mokyklą, paprašė teismui pažymos. Ji atsakė, kad negali parašyti nieko, išskyrus kas yra, tuomet mama pasakė kur jūsų moteriškas solidarumas. Paskutinį kartą mama vaiką pavogė iš grupės. Vaikas nėra blogas, kažkas šeimoje atsitiko. Ji su vaiku kalbėjo, bet vaikas jos neprisileido ir nenorėjo kalbėtis apie šeimos reikalus. Ar galėjo P. tėtį apkalbėti, nežino, jų santykiai buvo gražūs ir pagarbūs. Teko matyti, kad vaikas melavo mokytojai, bet tai buvo trečios klasės pavasarį. Prasidėjo mokytojų pastabos dėl vaiko melavimo. Mamą, iki prašymo išduoti netikrą pažymą, matė pirmą kartą. Tėtis rūpinosi savo vaiku. Tėtis buvo klasės komitete, buvo mokyklos komitete, prisidėjo patarimais, neturi nieko blogo pasakyti apie vaiko tėtį. Prašė mama pažymos pasakodama apie B. šeimą negražiai. Per trejus metus vyras nieko prasto nepasakė, bet vaiko mamos poelgis buvo nesąžiningas. Prašė V. B. pažymos, kad P. B. yra prastas tėtis. P. B. buvo geras mokinys, o vėliau melavo, tai būdinga vaikams, bet ne visiems. Manau galėjo pradėti meluoti dėl šeimos bendro fono, kažkas turėjo darytis šeimoje ( 2 t., b.l.25).

Iš P. B. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, kad gyvena su tėčiu P. B.. Mama V. B. gyvena Trakuose. Su mama bendrauja, ji atvažiuoja pas jį. Su mama bendrauti nori, kartais savaitgaliais nuvažiuodavo pas ją. Tėtis jį auklėja griežtai. Jeigu jis ko nepadaro, tėtis jį baudžia pešdamas plaukus arba suka ausį. Jam skauda, jis verkia. Tėčio jis bijo, jam nesakė, kad daugiau jo neskriaustu. Jis labiau nori gyventi su mama, tačiau teismas nustatęs gyventi su tėčiu. Sakė, kad nenori gyventi su mama, nes buvo ant jos tada supykęs. Jis nenori, kad tėtis sužinotų apie šį pokalbį, nes jis pyktų ir šauktų. Jis jau dabar norėtų važiuoti pas mamą, nes pas tėtį sugrįžti nenori (1 t., b. l. 11).

Iš byloje esančio Kauno apylinkės teismo sprendimo kopijos matyti, kad 2013-03-21 buvo nutraukta P. B. santuoka su V. B.. Sūnaus P. B. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu P. B.. Iš V. B. priteistas išlaikymas sūnui (1 t., b. l.137-139).

Iš byloje esančios Kauno apylinkės teismo 2014-04-11 nutarties kopijos matyti, kad teisme buvo nagrinėjama byla pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (1 t., b. l.140-141).

Iš byloje esančių Kauno apylinkės teismo nutarčių kopijų matyti, kad 2013-05-28 teisme buvo gautas ieškovės V. B. patikslintas ieškinys atsakovui P. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (1 t., b.l.147-149, 150-151). 2015-05-29 nutartimi civilinė byla buvo nutraukta, 2015-04-21 mirus ieškovei V. B..

Iš byloje esančio Kauno miesto Santakos PK 2013-01-30 nutarimo kopijos matyti, kad P. B. kreipėsi į policiją dėl V. B. savavališko sūnaus pasiėmimo (2 t., b. l. 17-18).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam P. B. po 2014-05-07 įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 43).

Iš Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2015-09-11 ekspertizės akto Nr. 11-986(15) išvados matyti, jog nustatyti, ar tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas mažamečio nukentėjusiojo P. B. balsas ir kalba, negalima. Nustatyti, ar tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas vyro, pasakančio frazes: „Ką? Kodėl išsidirbinėja jisai? Ko ten atėjo į parduotuvę, (keiksmažodis), kad vienas rinkčiaus viską? Klausiu tau?, balsas ir kalba yra kaltinamojo P. B., negalima. Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše yra užfiksuoti trijų asmenų balsai: vyriškas ir vaikiškas, o pokalbio pradžioje fone girdimas silpnas moteriškas garsas. Tikėtina, kad tiriamasis garso įrašas yra vientisas ir įrašytas uždaroje patalpoje (2 t., b. l. 59-63).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados matyti, kad nagrinėjamų įvykių metu mažametis P. B. galėjo suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdį ir tokio elgesio netinkamumą, tačiau aktyvesnį jo priešinimąsi šiems veiksmams, ribojo mažas jo amžius, santykio pobūdis su kaltininku (tėvu) bei berniukui būdingi raidos ypatumai (priklausomas nuo suaugusių). P. B. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių funkcijų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. Tačiau dabartiniu metu parodymų apie bylai reikšmingas aplinkybes jis duoti negali dėl savo būsenos (emocinės įtampos), nes kaltinimai yra nukreipti prieš šiuo metu berniukui vienintelį artimiausią asmenį – tėvą. Dėl šios aplinkybės negalima vertinti 2016-01-20 teisme atliktos nukentėjusiojo apklausos, nes jo parodymai yra nepakankami išsamūs, o detalizuoti jų P. B. negali ne tiek dėl apsunkinto jo gebėjimo atgaminti tolimesnės praeities įvykių, kiek dėl emocinės įtampos, kurią kelia įvykių turinys. Analizuojant 2014-07-07 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje nukentėjusiojo duotus parodymus, matyti, kad jie yra pakankamai išsamus ir detalūs. Kita vertus, juose taip pat atsispindi tuometinė tėvų tarpusavio nesantaika, kuri stiprina vaiko lojalumo konflikto išgyvenimą – mažametis, bijodamas būti atstumtas mamos, pas kurią tuo metu buvo, rodė didesnį prielankumą gimdytojai, stipriau tapatinosi su jos vertinimais ir tokiu būdu atstūmė tėtį. Ekspertiniu požymių, 2014-07-07 vaiko parodymams motinos poveikis buvo reikšmingesnis, kalbant ne apie konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes (kas, ką ir kur padarė), o apie tokio elgesio vertinimą ir po to vykusį tėvo atstūmimą bei gyvenamosios vietos - pas motiną, pasirinkimą (2 t., b. l. 119-126).

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. BK 140 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko prieš mažametį asmenį. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalis 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš mažametį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai - buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

LR BK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką.

Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Tokios abejonės, kai išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltininko naudai.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti kaltinamojo P. B. parodymai, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepadarė. Pasak kaltinamojo P. B. duotų parodymų, jis smurto prieš savo sūnų P. B. nenaudojo, netampė jam už plaukų. Tarp jo ir jo buvusios, dabar jau mirusios, sutuoktinės V. B. vyko teismo procesas civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos su sūnumi P. nustatymo, sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, kiti ikiteisminiai tyrimai, todėl V. B. visais įmanomais būdais jį apkalbinėjo, tam pasitelkdama ir sūnų, taip siekdama sau naudos civiliniame procese.

Vertinant kaltinamojo P. B. duotus parodymus, teismas pažymi, jog kaltinamasis tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 75), tiek teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 22-23), davė išsamius, nuoseklius, vienus kitiems neprieštaraujančius parodymus, jo nurodytos aplinkybės nėra paneigtos byloje surinktais duomenimis, todėl jais netikėti ir nesivadovauti, teismas neturi pagrindo.

Nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir jo sūnaus P. B. motinos V. B. vyko teisminis procesas dėl sūnaus. Kilo priekaištai, kaltinimai vienas kitam, šalys jautriai, emocionaliai reagavo į įvykius. Teismas priėjo prie išvados, kad konfliktai, su kuo turėjo gyventi P., kilo dėl civilinės bylos. Įvertinęs esamą situaciją, teismas sprendžia, kad santykiai tarp buvusių sutuoktinių buvo įtempti bei priešiški, todėl akivaizdu, jog V. B. turėjo motyvą ir tikslą, sūnaus P. pagalba, apkalbėti kaltinamąjį. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados matyti, kad analizuojant 2014-07-07 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje nukentėjusiojo paaiškinime atsispindi tuometinė tėvų tarpusavio nesantaika, kuri stiprina vaiko lojalumo konflikto išgyvenimą - mažametis, bijodamas būti atstumtas mamos, pas kurią tuo metu buvo, rodė didesnį prielankumą gimdytojai, stipriau tapatinosi su jos vertinimais ir tokiu būdu atstūmė tėtį. Ekspertiniu požymiu, vaiko paaiškinimams motinos poveikis buvo reikšmingesnis, kalbant ne apie konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes (kas, ką ir kur padarė), o apie tokio elgesio vertinimą ir po to vykusį tėvo atstūmimą bei gyvenamosios vietos pas motiną pasirinkimą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad šioje situacijoje negalima besąlygiškai remtis nukentėjusiojo P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, juo labiau, kad jų nepatvirtina ir kita bylos medžiaga.

Iš analizuotų kaltinamojo, mažamečio nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, teismui neleidžia prieiti prie kategoriškos išvados, kad kaltinamasis P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad P. B., ranka suėmęs savo sūnui P. B., gim. 2004 m., už plaukų, tyčia ne mažiau kaip tris kartus, juos patampė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y., kad jis padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius atitinkančią veiką.

Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl kaltinamojo P. B. smurtavimo prieš nukentėjusįjį P. B. yra grindžiamas tik paties mažamečio nukentėjusiojo paaiškinimais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie, nors ir yra nuoseklūs, dėl įvykio aplinkybių, tačiau bylos faktiniai duomenys jų nepatvirtina. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis P. B. paaiškino, kad tėvas jam už plaukų netampė, meluoti, kad tėtis jį skriaudė, prašė mama (2 t., b. l. 89-90).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40) nurodoma, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teismas vertina įrodymų visumą vadovaudamasis visapusišku ir objektyviu ištyrimu, vidiniu savo įsitikinimu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju, nesurinkus įrodymų, nenustačius fakto, kad kaltinamasis P. B. sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui sūnui P. B., įvertinus byloje esančius faktinius duomenis bei objektyvių duomenų byloje trūkumą, teismas priėjo prie išvados, kad byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis P. B. padarė nusikalstamą veiką, turinčią BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių, todėl jis išteisintinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BK 297, 298, 299, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. B. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.