Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2026 m. kovo 6 d.

dalyvaujant kaltinamajam R. S., jo gynėjai advokatei Jutai Kareivei, prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. gruodžio 20 d., apie 14 val. 20 min., kelyje (duomenys neskelbtini), ties 12,1 km, Mažeikių rajone, vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių, mažiausiai 1,88 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. gruodžio 20 d. sugalvojo mėsą rūkyti, nuvažiavo į tėviškę. Turėjo 200 gramų slyvų užpiltinės 30 laipsnių, kurią ir išgėrė. Kaip sėdo į mašiną nebeatsimena. Galimai važiavo iš tėviškės į namus, bet kaip važiavo neatsimena. Buvo vienas. Dėl girtumo nepamena jokių vairavimo ir girtumo nustatymo aplinkybių. Nurodė, kad niekas kitas negalėjo vairuoti jo automobilio. Pripažįsta, kad vairavo būdamas neblaivus, su nustatytu girtumu sutinka. Blogai vertina savo veiksmus. Neturi problemų su alkoholiu. Z. yra žmona, ją pažįsta apie 58 metus, susituokę nuo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sutuoktinė artimiausias žmogus, dėl įvykio sutuoktinė labai supyko. Sprendimus šeimoje priima abu, pasitardami. Sutuoktinė daro įtaką. Gauna 446 Eur nedarbo išmoką. Ateityje pasižada nedaryti nusikaltimų ir labai gailisi dėl savo veiksmų.

Teisiamojo posėdžio metu pretendentė į laiduotojas Z. S. paaiškino, kad palaiko pateiktą prašymą ir prašo perduoti jos sutuoktinį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, kad pažįstami su R. nuo mokyklos laikų – 3 klasės, vedę beveik 40 metų. Nurodė, kad R. rūpinasi šeima, yra darbštus, paslaugus, padeda šeimoje, užaugino dvi dukras, turi penkis anūkus, kurie liūdi, nes senelis močiutės nebegali atvežti į svečius. Kai grįžo ryte ir pasisakė apie įvykį. Labai supyko ant R. bei buvo liūdna dėl tokio sutuoktinio elgesio. Tokio elgesio nepateisina, vertina neigiamai. Kalbėjosi ir kalbasi, sutuoktinis pasižadėjo daugiau nedaryti tokių nusikalstamų veikų. R. jos nuomonę priima. Šeimoje sutaria draugiškai. Administracine tvarka nebausta, neteista, neturi priklausomybių, nevartoja alkoholio, dirba darželyje. Stengsis savo teigiamu pavyzdžiu daryti įtaką vyrui, kalbėsis, aiškinsis. Sutuoktinis blogai vertina tokį savo poelgį ir nuoširdžiai gailisi. Prašo tenkinti jos prašymą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėja bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo R. S. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2025 m. gruodžio 20 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Tautvydo Tupiko tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 20 d. apie 14.20 kelio (duomenys neskelbtini) 12,1 km neblaivus (1,88 prom.) R. S., gimęs (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, R. S. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 1);

- 2025 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, 12,1 kilometre dešiniame kelkraštyje matomas stovintis tamsios spalvos automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos foto lentelės (b. l. 11-12, 14-19);

- 2025 m. gruodžio 20 d. 13.59 val. registruotas ROIK Nr. 0125000754717, kad važiuoja paskui a/m (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kartais išvažiuoja į priešpriešinį eismą, arba sutriko sveikata, arba neblaivus, važiuoja link (duomenys neskelbtini). Taip pat registruotas pranešimas, kad a/m (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas pavojingai manevruoja, galimai neblaivus. Taip pat gautas pranešimas, kad pranešėjas sulaikė asmenį, stovi ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) kaimą (b. l. 21-22);

- alkoholio kiekio matuoklio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad 2025 m. gruodžio 20 d. 14.26 val. alkoholio kiekio matuokliu R. S. nustatytas 1,89 ‰ (promilių) neblaivumas (b. l. 26);

- alkoholio kiekio matuoklio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad 2025 m. gruodžio 20 d. 14.44 val. alkoholio kiekio matuokliu R. S. nustatytas 1,88 ‰ (promilių) neblaivumas (b. l. 27);

- 2025 m. gruodžio 20 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad pirmas tikrinimas 14.26 val. – 1,89 promilių neblaivumas, antras tikrinimas 14.44 val. – 1,88 promilių neblaivumas. Atsisakė pasirašyti neblaivumo aktą (b. l. 29);

- 2025 m. gruodžio 20 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Krucių k., Mažeikių r. (b. l. 30);

- 2025 m. gruodžio 22 d. gauta VĮ Regitra informacija, kurioje nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 31).

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo R. S. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,88 prom. neblaivumas, o tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Paminėtina, jog R. S. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvykio vietoje policijos pareigūnai R. S. 2025 m. gruodžio 20 d. 14.26 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 1,89 promilių neblaivumą, o po 18 minučių, t. y. 14.44 val. R. S. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažesnis, t. y. 1,88 promilių neblaivumas (b. l. 26, 27, 29). Teisiamojo posėdžio metu su nustatytu neblaivumu R. S. sutiko. Aplinkybę, jog R. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, byloje patvirtina pats kaltinamasis, bendra įvykio registracijos informacija, neblaivumo nustatymo aktas, foto lentelės, įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis, priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. R. S. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti ir savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. S. ir jo gynėja advokatė Juta Kareivė, prašė perduoti jį sutuoktinės Z. S. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, anksčiau teismo neteistas (b. l. 36), administracine tvarka anksčiau baustas, paskirtos baudos sumokėtos, baustumas išnykęs (b. l. 38-39). R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 57-58), tiek teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 44, 110), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs (b. l. 107). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu Z. S., kaltinamojo sutuoktinė, ir yra būtent tas asmuo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą dėl sutuoktinio R. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 106) pateikusi Z. S., yra kaltinamojo R. S. sutuoktinė (b. l. 107). Nurodo, jog ji galės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui R. S., kadangi jis jos klauso, atsižvelgia į jos nuomonę, ji turi įtaką jo gyvenimui bei galės jį priversti keistis ir pasitaisyti. Z. S. neteista (b. l. 124), administracine tvarka nebausta (b. l. 126). Z. S. teisiamojo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą, nes ji gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui R. S., kuris jos nuomonės įsiklauso bei priima jos pagalbą. Visos šios aplinkybės rodo, kad Z. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui kaltinamajam R. S.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo sutuoktinės Z. S. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos Z. S. minėtas asmenines savybes bei į tai, jog ji yra dirbanti, tačiau gaunamos pajamos artimos minimalioms, taip pat atsižvelgiant, jog neturi finansinių galimybių sumokėti užstato, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos Z. S. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 7 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis R. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. nėra teistas (b. l. 36), administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs, baustumas išnykęs (b. l. 38-39), nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis vairavo transporto priemonę turėdamas teisę vairuoti (b. l. 34), kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 26, 27). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 1 metai 6 mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 21 d., nuo dienos kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 68-70).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai - kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kaltinamojo R. S. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Nustatyta, kad kaltinamasis R. S. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam (b. l. 31). Naudojant automobilį padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam 2025 m. gruodžio 21 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 68-70), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi kaltinamajam R. S., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatę Jutą Kareivę (b. l. 87).

2026 m. vasario 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-02328, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 316,01 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš R. S. (b. l.120).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 316,01 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (b. l. 121-123), todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB „Autobastionas“ (b l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“; DVD laikmena, esanti voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, paliktina byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

2026 m. vasario 26 d. kaltinamasis R. S. pateikė prašymą grąžinti jam asmeninius daiktus iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB „Autobastionas“, kurie nėra automobilio sudedamoji dalis (b. l. 128). Asmeniniai daiktai, kurie nėra sudedamoji automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, iki nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintini R. S.

R. S. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S., gimusį (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti R. S., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Z. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 21 d.

Išaiškinti R. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti už konfiskaciją atsakingai institucijai Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui;

- transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti už konfiskaciją atsakingai institucijai Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“;

- 1 (vieną) DVD laikmeną, kuri yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Išieškoti iš R. S. 316,01 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 01 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Swedbank, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

Luminor bank, AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-81-853/2026 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.