Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl skolos priteisimo

Byloje nustatyta, jog 2008 m. rugsėjo 22 d. buvo surašytas paskolos pakvitavimo raštelis, pagal kurį V. G. skolinasi iš J. J. 20000,00 Lt, ir surašytas paskolos pakvitavimo raštelis, pagal kurį V. G. skolinasi iš J. J. 60000,00 Lt, ir surašytas paskolos pakvitavimo raštelis, pagal kurį V. G. skolinasi iš J. J. 20000,00 Lt. Šiuos pakvitavimo raštelius surašė ir pasirašė V. G., kuri įsipareigojo pinigus grąžinti, ir J. J.. Byloje ginčo dėl šių paskolų pakvitavimo autentiškumo nėra.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, jog 2008 m. rugsėjo 22 d. paskolos pakvitavimą surašė ne su tikslu patvirtinti pinigų gavimą, o su tikslu gauti jų ateityje. Kai pinigai nebuvo perduoti, tuomet ji surašė dar vieną pakvitavimą 60000,00 Lt sumai, o kai negavo ir šios pinigų sumos, tada, vis dar tikėdamasi gauti pinigų, surašė trečią paskolos pakvitavimą 20000,00 Lt sumai.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad ginčo paskolos pakvitavimo surašymo metu jį su atsakove siejo artimi santykiai. Tuo metu turėjo pinigų, kuriuos jam paliko 2006 m. mirusi motina, todėl juo ir paskolino. Deklaruoti pajamas ir turtą pareigos jis neturėjo, todėl paskolų irgi nedeklaravo. Turėtus pinigus jis perdavė be jokios baimės, nes pasitikėjo atsakove – jie artimai bendravo, ji buvo verslininkė ir, gavusi pinigus, savo iniciatyva surašė paskolos raštelius. Atsakovė patvirtino, kad ji dirbo uždarosios akcinės bendrovės direktore, kad 2008 m. santykiai su ieškovu buvo artimi.

Nustatyta, kad paskolų pakvitavimuose, kurių pagrindu pareikštas ieškinys, nurodyta, jog atsakovė V. G. skolinasi pinigus. Pinigų perdavimo momentas skolos rašteliuose nebuvo atskirai nurodytas, tačiau vertinant įrodymus dėl aplinkybės, ar pinigai, nurodyti pakvitavimuose kaip pasiskolinti, buvo perduoti, atsižvelgtina į atsakovės pateiktus paaiškinimus, kokiomis aplinkybėmis ji patvirtino parašu paskolos pakvitavimo tekstą. Atsakovė nurodė, jog ji surašė paskolos pakvitavimo raštelį, turėdama tikslą skolintis. Abiejų šalių pasirašytą pakvitavimą pasiėmė ieškovas neperdavęs pinigų, tačiau ji surašė dar du skolos pakvitavimus tikėdamasi gauti dar daugiau pinigų.

Teismas atmeta šiuos atsakovės paaiškinimus, kaip neįtikinamus, nes vertinant juos, atsižvelgtina į tai, ar vidutiniškai rūpestingas žmogus galėtų patvirtinti pinigų pasiskolinimo faktą parašu, jų negavęs, ir palikti tokį raštelį asmeniui, nurodytam raštelyje paskolos davėju. Atsakovė buvo uždarosios akcinės bendrovės direktorė, kasdienėje savo veikloje nuolat susidurianti su sandoriais, todėl jai keliami aukštesni atidumo reikalavimai atliekant teisinius veiksmus, o pakvitavimuose nurodyti faktai, kuriems surašyti užtenka elementaraus žmogaus išsilavinimo. Net ir priimant paaiškinimą, kad galėjo būti surašytas pakvitavimas tikintis gauti pinigus, tokio pakvitavimo patvirtinimas parašais ir pasižadėjimas pinigus grąžinti, leidžia daryti išvadą, kad jais buvo patvirtintas pinigų gavimo faktas ir priimti ieškovo paaiškinimus dėl pinigų perdavimo fakto, juo labiau, kad tokie pakvitavimai buvo net trys. Pakvitavimuose atsakovės pavartota sąvoka „skolinuosi“ aiškinama vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei atsižvelgiant į konkrečius bylos duomenis, kaip patvirtinanti pinigų gavimą sąvoka.

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes bei proceso dalyvių paaiškinimus, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog ieškovas J. J. 2008 m. rugsėjo 22 d. ir vėliau paskolino 100000,00 Lt (28962,00 Eur) atsakovei V. G., tai patvirtina ir nuoseklus faktinių aplinkybių dėstymas, ir paskolos pakvitavimo rašteliai, kurių autentiškumo nė viena iš šalių neginčijo, todėl yra pagrindas priteisti ieškovo nurodomą sumą.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl to teismas nepasisako dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, tarp kurių teiginiai, jog abejonių kelia ieškovo neveiklumas įforminant paskolas notariškai, taip pat teiginiai, susiję su ieškovo pinigų turėjimu, paskolos pakvitavimo raštelio turinio trūkumais, liudytojų nebuvimu skolinant pinigus.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 28962,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas 869,41 Eur žyminis mokestis ir 13,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. G. 28962,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 869,41 Eur žyminį mokestį ieškovui J. J..

Priteisti iš atsakovės V. G. 13,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.