Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovo advokato Vidmanto Žylės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-13 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-22 nutarimu V. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė 579 Eur baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovas advokatas Vidmantas Žylė kreipėsi į apylinkės teismą ir prašė specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-13 nutartimi prašymo netenkino, V. J. paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino nesutrumpino. Skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovas advokatas Vidmantas Žylė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017-03-13 nutartį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota, priimta turint išankstinį nusistatymą prieš pažeidėją. Pažymi, kad prašymas pateiktas tikintis, jog vieną kartą nusižengusiam asmeniui bus suteikta vienintelė galimybė išsaugoti vairuotojo teises, tačiau teismas buvo formalus nurodydamas, kad V. J. nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą. Pasak pažeidėjo atstovo, su tokia teismo išvada sutikti negalima, nes V. J. prašymas dėl paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – termino sutrumpinimo yra motyvuotas ir pagrįstas prie prašymo pateiktais įrodymais. Teigia, kad teismo išankstinį nusistatymą įrodo tai, jog buvo klaidingai nurodyta nutarties priėmimo data, o tai, pasak advokato, suteikia pagrindą manyti, kad nutarties motyvacija yra perrašyta iš kitos administracinės bylos su analogišku pažeidėjo prašymu. Akcentuoja, kad dėl nesuprantamų priežasčių nebuvo išklausyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos nuomonė, kas, pasak pažeidėjo atstovo, įrodo subjektyvų įrodymų vertinimą, prieštaraujantį anksčiau suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.Nurodo, kad įstatyme numatyta galimybė kreiptis į teismą ATPK 329 straipsnyje nustatyta tvarka nesuprantama kitaip, kaip įstatymo suteikta galimybė, pasikeitus požiūriui į padarytą pažeidimą, kreiptis į teismą, siekiant realizuoti savo teisę ir reabilituotis visuomenėje. Advokato manymu, toks pirmosios instancijos teismo požiūris į šią įstatymo normą yra pernelyg kategoriškas pažeidėjui, kuris laikosi įstatymų ir jų nepažeidinėja. Pažymi, kad tokios pažeidėjo teisės realizavimas nors ir kelis kartus nėra draudžiamas, kitaip negalimas ir jo paskatinimas, padarius išvadas dėl padaryto pažeidimo praeityje. Įstatymo leidėjas tokią teisę toleruoja, tačiau teisingumą vykdanti institucija šios normos taikymą ignoruoja ir to nepraktikuoja, tai yra pažeidėjo teisinę padėtį pablogina, formuodama ydingą nuomonę pažeidėjui būti pasmerktam tolesniems išbandymams. Tokia norma deklaruojama, tačiau ji netaikoma. Advokato teigimu, toks teismo požiūris ydingas. Mano, kad nagrinėjant analogiško pobūdžio prašymus turi egzistuoti ir žmogiškumo faktorius.Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nebenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, todėl taikytinas įstatymas, švelninantis asmens, kuriam paskirta, bet nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Vien tai, kad V. J. taikytinas pažeidimo metu galiojusio ATPK 329 straipsnis, švelninantis asmens, kuriam paskirta, bet nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, yra pagrindas V. J. prašymą tenkinti.Atsiliepimas į skundą negautas.

Skundas atmestinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato pažeidėjui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, galimybės kreiptis į nuobaudą paskyrusį organą (pareigūną) su prašymu sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, todėl prašymą pagrįstai nagrinėjo vadovaudamasis ATPK normomis. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka taip pat nagrinėtina pagal iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Advokatas teigia, kad teismas buvo formalus ir nesuteikė pažeidėjui galimybės išsaugoti vairuotojo teises, nors V. J. prašymas dėl paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – termino sutrumpinimo buvo motyvuotas ir pagrįstas prie prašymo pateiktais įrodymais. Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios V. J. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įvertinęs visas aplinkybes prašymą nagrinėjęs teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – prašymo dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismui, V. J. atstovas, pateikdamas prašymą sutrumpinti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nepateikė tokių ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos ATPK 329 straipsnio taikymui. V. J. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, jo padarytas pažeidimas laikytinas vienas iš pavojingiausių, itin šiurkštus, nes transporto priemonę V. J. vairavo būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,48 promilės). Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims. Sėsdamas už vairo, būdamas neblaivus, V. J. turėjo suprasti ir numatyti neatsakingo elgesio pasekmes, tačiau akivaizdu, jog neigiamų pasekmių pastarasis tikėjosi išvengti. Skundą nagrinėjantis teismas nurodo, jog tai, kad V. J. įvykdė ATPK 329 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, tai yra kad po nuobaudos paskyrimo administracinių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė įgaliotų institucijų privalomą mokymų kursą, praėjo daugiau kaip pusė paskirtos papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, savaime nėra laikytina išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Šios aplinkybės negali būti pagrindu, leidžiančiu panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Tai, kad V. J. teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga darbo funkcijoms atlikti, nėra išskirtinė aplinkybė, nes tai nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant dėl administracinės atsakomybės švelninimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog aplinkybės, kad V. J. per visą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį nepadarė jokių teisės pažeidimų, vertinamos kaip jo siekis pasitaisyti, bet ne kaip pakankamas pagrindas sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Pažymėtina ir tai, jog mokymo kurso apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai išklausymas V. J. turės reikšmės ir atlikus visą paskirtą nuobaudą. Kitų aplinkybių, be patiriamų nepatogumų dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones darbo atžvilgiu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nenurodė. Aplinkybę, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo, V. J. žinojo ir prieš 2016-02-01 pažeidimo padarymą, tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažymėtina ir tai, kad V. J. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-07-31, šioje darbovietėje dirbo ir po to, kai jam 2016-02-22 nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis iki šiol dirba šioje bendrovėje, todėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iš esmės nesukliudė vykdyti darbo funkcijas iki šio laiko, todėl neturėtų sukliudyti jas vykdyti ir iki specialiosios teisės atėmimo termino pabaigos. Tai, kad V. J., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo artimųjų padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos sušvelninimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas – akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teigia, kad teismo išankstinį nusistatymą įrodo tai, jog buvo klaidingai nurodyta nutarties priėmimo data, o tai, pasak advokato, suteikia pagrindą manyti, kad nutarties motyvacija yra perrašyta iš kitos administracinės bylos su analogišku pažeidėjo prašymu. Skundą nagrinėjantis teismas tokius pažeidėjo atstovo argumentus laiko nepagrįstais. Vien tai, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį padarė rašymo apsirikimo klaidą, neįrodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo pagrįstumo, nevertino šios bylos duomenų. Vien ta aplinkybė, kad dėl prašymo priimtas ne toks sprendimas, kokio būtų norėjęs pažeidėjas, neįrodo teismo išankstinio nusistatymo ar padarytų išvadų nepagrįstumo.Advokatas taip pat nurodo, kad vien tai, jog V. J. taikytinas pažeidimo metu galiojęs ATPK 329 straipsnis, švelninantis asmens, kuriam paskirta, bet nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, yra pagrindas V. J. prašymą tenkinti. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas šiuo atveju suteikia teismui galimybę spręsti klausimą dėl prašymo pagrįstumo, tačiau neįpareigoja teismo prašymą tenkinti.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tinkamai, todėl skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-13 nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti pažeidėjo atstovo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-13 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.