Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovo advokato Vidmanto Žylės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria netenkintas V. J. prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-822-718/2016 V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą nubaustas 579 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. V. J. buvo nubaustas už tai, kad jis 2015-08-14, apie 21.48 val., Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) k., vairavo automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,48 promilės). Tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Skundžiama teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas V. J. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad V. J. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus (jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis), tokiais savo veiksmais kėlė didelį pavojų eismo saugumui, be to, jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nurodė, kad V. J. prašyme nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina darbe, nesudaro pagrindo išimties tvarka sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Asmuo, žinodamas, jog jam teisė vairuoti būtina, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Kartu pažymėjo, kad teismas 2017-03-13 nutartimi jau buvo netenkinęs V. J. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo ir apygardos teismas, išnagrinėjęs V. J. skundą, 2017-03-13 nutartį paliko nepakeistą, o pateikdamas pakartotinai prašymą V. J. naujų išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios jo atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pažeidėjui V. J. sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Pirma, teismas, pripažinęs, kad V. J. gali būti taikomas pažeidimo metu galiojusio ATPK, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnis, tokios galimybės net nesvarstė, iš anksto ir subjektyviai pasisakydamas, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, dar nepasiekti.

Antra, V. J. atstovo nuomone, įstatymo nustatyta galimybė kreiptis į teismą ATPK 329 straipsnyje nustatyta tvarka nesuprantama kitaip, kaip įstatymo suteikta galimybė, pasikeitus požiūriui į padarytą pažeidimą, kreiptis į teismą, siekiant realizuoti savo teisę ir reabilituotis visuomenėje. Tačiau toks pirmosios instancijos teismo požiūris į šią įstatymo normą yra pernelyg kategoriškas pažeidėjui, kuris laikosi įstatymų ir jų nepažeidinėja. Kitaip negalimas ir jo paskatinimas, padarius išvadas dėl padaryto pažeidimo praeityje. Nors galiojantis įstatymas tokios teisės nebetoleruoja, tačiau pažeidėjui taikytinas įstatymas, lengvinantis jo teisinę padėtį.

Trečia. Kompleksiškai vertinant teismui pateiktus įrodymus, tokia galimybė yra, nes paskirtos ir minimalios administracinės nuobaudos prevencinės priemonės ir po specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo tęsiasi tokias teises suteikiančiose institucijose ir moraline bei finansine išraiška. Todėl, gvildenant šią problemą ir sprendžiant analogiško pobūdžio prašymus, turi egzistuoti ir žmogiškumo faktorius, nuosekliai įvertintinas gyvenimiška prasme, o ne principu, „tas teisus, pas kurį daugiau teisių“.

Ketvirta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. J. nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tačiau V. J. atstovas nurodo, kad, tiek jo, tiek jo atstovaujamojo nuomone, teismui yra pateiktos visos galimos ir leidžiamos aplinkybės: naujų teisės pažeidimų nedarymas, darbdavio tarpininkavimas, Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma, socialinę padėtį patvirtinantys dokumentai ir papildomi vairavimo bei medicinos žinių kursai ir kt., jos negali būti vertinamos vien tik kaip pažeidėjo siekis pasitaisyti. Be to, pats teismas nenurodė, kokios tos išimtinės aplinkybės turėtų būti, kad panašaus pobūdžio prašymas būtų patenkintas.

Skundas atmestinas.

2015-06-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog V. J. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, surašytas iki 2017-01-01, teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

ATPK 329 straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės turi būti įvertintos, kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutarys administracinėse bylose Nr. N-1-1571/2007, Nr. P-756-91/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų V. J. nepadarė, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kaip minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją iki galo atlikti (įvykdyti).

V. J. atstovas skunde nurodo, kad teismas, netenkindamas prašymo dėl specialiosios teisės termino sutrumpinimo, pasielgė formaliai, nors V. J. prašymas dėl paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo buvo motyvuotas ir pagrįstas prie prašymo pateiktais įrodymais. Tačiau pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Kaip minėta, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, pritaria skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvadai, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios V. J. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.

Pažymėtina, kad teisė vairuoti transporto priemones V. J. atimta už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – automobilio vairavimą esant neblaiviam (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,48 promilės). Toks girtumas daugiau kaip šešis kartus viršijo leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus už tokio pobūdžio šiurkštų pažeidimą numatyta baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis). Vairuodamas automobilį neblaivus V. J. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo išvengė labai rimtų tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą (ATPK 126 straipsnio 4 dalis) V. J. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, teisė vairuoti transporto priemones atimta taip pat minimaliam terminui. Apygardos teismo vertinimu, už itin šiurkštų KET pažeidimą V. J. buvo paskirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Kaip matyti iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 6–7), V. J. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už tyčinius ir šiurkščius KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą). Šie duomenys charakterizuoja V. J. kaip asmenį, linkusį pažeidinėti KET, rodo jo piktybišką nenorą laikytis nustatytų saugaus eismo taisyklių, neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į aplinkinių saugumą, visišką galimų sunkių pasekmių ignoravimą. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Todėl teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į bylos duomenimis nustatytą V. J. elgesį vairuojant transporto priemones praeityje, jog jis vėl elgėsi lengvabūdiškai bei itin rizikingai ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas net 2,48 promilės neblaivumas). Ši aplinkybė rodo, kad praeityje administracinėmis nuobaudomis baustas V. J. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedarė ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nes ir vėl padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Akivaizdu, kad anksčiau V. J. paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis, neįvertinęs situacijos rimtumo, sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

V. J. atstovas skunde nepagrįstai teigia, jog vien tai, jog V. J. taikytinas pažeidimo metu galiojęs ATPK 329 straipsnis, švelninantis asmens, kuriam paskirta, bet nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, yra pagrindas V. J. sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas šiuo atveju suteikia teismui galimybę spręsti klausimą dėl prašymo pagrįstumo, tačiau neįpareigoja teismo prašymą tenkinti.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei V. J. pateiktus duomenis įvertino teisingai, įstatymo nuostatas taikė tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovo advokato Vidmanto Žylės skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.