- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-24
- Bylos Nr.
- 2SA-66-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jaržemskis Marijonas Greičius
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- P. B., Swedbankas“ AB, AB DnB bankas, UAB ,,Medicinos bankas“, AB bankas ,,Snoras“, AB SEB bankas, Danske bank A, AB bankas Snoras
Teisėja A. Kalinauskienė Proc. sprendimo kategorijos:121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. kovo 24 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio G. B. veiksmų areštuojant pareiškėjos lėšas, dalyje paliktas nenagrinėtu, o dalyje dėl antstolio priimtų patvarkymų atmestas, suinteresuoti asmenys P. B., ,,Swedbankas“ AB, AB DnB bankas, UAB ,,Medicinos bankas“, AB bankas ,,Snoras“, AB SEB bankas, Danske bank A/S Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu dėl antstolio G. B. veiksmų kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti antstolio 2009-07-21 patvarkymą, kuriuo areštuojamos lėšos bei 2009-08-10 patvarkymą, kurios areštuojamos piniginės lėšos vykdymo išlaidų padengimui, taip pat prašė priteisti iš antstolio jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad antstolio padėjėjas, vykdydamas išieškojimą, taikė laikinąsias apsaugos priemones bei areštavo pinigines lėšas, esančias bankuose, akivaizdžiai viršydamas išieškotiną sumą – 1193 Lt bei nurodydamas, kad pastarajam priklauso ir 507,46 Lt vykdymo išlaidų. Tačiau dėl vykdymo išlaidų teismo sprendimo nepateikė. Antstoliui vykdančiam išieškojimą privalu žinoti apie išieškojimo iš darbo užmokesčio tvarką, pagal kurią antstolis vykdymo išlaidas gali išieškoti tik tuomet, kai yra teismo sprendimas, o antstolio prašymas sumokėti 507,46 Lt vykdymo išlaidų yra žymiai didesnis nei faktinės išlaidos.
Atsiliepimas
Antstolis G. B. atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti.
Nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad skola turėjo būti išieškota darant išskaitas iš jos darbo užmokesčio, kadangi jokių duomenų apie darbo užmokestį ji antstoliui nepateikė. Vykdant teismo įsakymą, raginimas skolininkui nesiunčiamas, todėl priverstiniai vykdymo veiksmai gali būti taikomi nedelsiant. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad antstolis pažeidė vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, nes įstatymas suteikia antstoliui teisę areštuoti tiek skolininko piniginių lėšų, kiek reikia išieškotinai sumai bei vykdymo išlaidoms padengti. Areštuota skolininkės pinigų suma yra saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje iki bus išspręstas klausimas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo (CPK 611 str.).
Suinteresuotas asmuo AB bankas Snoras atsiliepime nurodė, kad jis pagal gautus antstolio patvarkymus neareštavo pareiškėjos piniginių lėšų, todėl jis nėra suinteresuotas šios bylos asmuo.
Suinteresuotas asmuo P. B. atsiliepime į pareiškimą su juo nesutiko ir nurodė, kad antstolis nepažeidė išieškojimo tvarkos, kadangi pirmiausiai išieškojimas turi būti nukreipiamas į turimas pinigines lėšas, o ne į darbo užmokestį. Pareiškėjos skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl skundas turi būti atmestas.
Suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime nurodė, kad nurodyta 1719,66 Lt suma nebuvo nurašyta nuo pareiškėjos sąskaitos. Todėl AB DnB NORD bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime nurodė, kad jokie veiksmai su klientės sąskaitoje esančiomis lėšomis pagal skundžiamus patvarkymus atlikti nebuvo.
Suinteresuotas asmuo ,,Swedbankas“ AB atsiliepime nurodė, kad piniginės lėšos iš pareiškėjos sąskaitos nebuvo nurašytos, prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys AB SEB bankas ir UAB Medicinos bankas nepateikė atsiliepimų į skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjos J. J. skundo dalis dėl 2009-07-21 patvarkymo, kuriuo areštuojamos lėšos, paliko nenagrinėtą, o kitoje dalyje skundas dėl antstolio veiksmų, priimant patvarkymus: Nr. 0040/09/03606-DL6, Nr. 0040/09/03606-DL5, Nr. 0040/09/03606-DL4, Nr. 0040/09/03606-DL3, Nr. 0040/09/03606-DL1, Nr. 0040/09/03606-DL areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą, atmestas.
Teismas pažymėjo, kad antstolis pareiškėjos vykdomojoje byloje Nr. 0040/09/03606-DL8 nėra priėmęs 2009-07-21 skundžiamo patvarkymo, kuriuo areštuojamos lėšos, todėl nesant skundo objekto, šioje dalyje pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 443 str. 2 d.).
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad antstolis 2009-08-10 yra priėmęs 6 patvarkymus areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą, t.y. Nr. 0040/09/03606-DL6, Nr. 0040/09/03606-DL5, Nr. 0040/09/03606-DL4, Nr. 0040/09/03606-DL3, Nr. 0040/09/03606-DL1, Nr. 0040/09/03606-DL (vykd. b.l. 14-19 verstosios pusės), todėl nesant aiškumo kurį tiksliai antstolio priimtą patvarkymą pareiškėja skundė, atsižvelgęs į tai, kad suinteresuotais asmenimis skunde nurodyti visi bankai kuriems buvo adresuoti visi šeši antstolio priimti patvarkymai, teismas laikė, kad yra skundžiami visi 2009-08-10 priimti antstolio patvarkymai areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Įvertinęs antstolio priimtus patvarkymus teismas sprendė, kad jie priimti siekiant užtikrinti skolos išieškojimą ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl nebuvo pagrindo laikyti, kad antstolis, priimdamas 2009-08-10 skundžiamus patvarkymus, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias šių patvarkymų priėmimą. Antstolis nepažeidė išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumo, kadangi pagal CPK 664 str. pirmiausia turi būti nukreipiamas išieškojimas į skolininkui priklausančias pinigines lėšas. Tuo tarpu į vykdomąją bylą nebuvo pateiktas pareiškėjos prašymas išieškoti skolą iš jos darbo užmokesčio (CPK 663 str. 1 d.).
Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad antstolis nepateikė pagal CPK 611 str. nutarties dėl vykdymo išlaidų iš jos išieškojimo, todėl neturi pagrindo išieškoti priskaičiuotas vykdymo išlaidas, nes jų dydis ginčijamas nebuvo, o pareiškėjai buvo įteiktas siūlymas dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo, kurio ji neskundė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja J. J. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį bei patenkinti jos pareiškimą panaikinant antstolio 2009-07-21 dienos patvarkymą, kuriuo areštuojamos piniginės lėšos vykdymo išlaidų padengimui.
Nurodo, kad areštuodamas pareiškėjos lėšas esančias bankuose antstolis viršijo areštuotiną sumą 1193 Lt, bei nepagrįstai nurodė, jog jam priklauso 507,46 Lt vykdymo išlaidų, tačiau jokio teismo sprendimo nepateikė. Antstolis nepaisė aplinkybės, jog pareiškėja dirba, gauna darbines pajamas ir nepagrįstai areštavo banko sąskaitose esančias lėšas (CPK 733 str., 735 str., 736 str.). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 611 straipsniu, nurodo, kad antstolis nepateikė jokio teismo sprendimo ar nutarties kurių pagrindu galimas išieškojimas, todėl antstolio patvarkymas dalyje dėl piniginių lėšų arešto turi būti panaikintas, be to, antstolis reikalauja nepagrįstai didelių vykdymo išlaidų atlyginimo. Kadangi pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio nuostatas, bei neteisingai nurodė, jog išieškoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio negalima, bei netinkamai aiškino įstatymo normas susijusias su darbo užmokesčio antstoliui apmokėjimu (CPK 611 str.) yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Be to, teismas pareiškėjos skundą dalyje dėl 2009-07-21 antstolio priimto patvarkymo nepagrįstai paliko nenagrinėtu.
Atsiliepimas
Antstolis G. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, o visi antstolio patvarkymai priimti vadovaujantis įstatymu bei jame nustatyta išieškojimo iš asmenų tvarka. Pareiškėja nepateikė antstoliui prašymo nukreipti išieškojimą į jos darbo užmokestį, todėl antstolis neturėjo pagrindo svarstyti jos prašymo. Pareiškėjos areštuotos lėšos bus saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje, kol bus išspręstas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog lėšos iš jos sąskaitos nurašytos nepranešus, nes pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus pranešimas apie tai nesiunčiamas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti ar pakaieisti ją atskirajame skunde nurodytais argumenatais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Byloje nustatyta, kad 2009-07-21 antstoliui vykdymo veiksmų atlikimui buvo pateiktas trečios eilės išieškotojui P. B. 2009 m. balandžio 28 d. išduotas teismo įsakymas Nr. L2-11949/2009 dėl 1180 Lt skolos išieškojimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 13 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės J. J., viso 1193 Lt sumai. Antstolis 2009 m. liepos 21 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui, o 2009 m. rugpjūčio 10 d. patavarkmais Nr. Nr. 0040/09/03606-DL6, Nr. 0040/09/03606-DL5, Nr. 0040/09/03606-DL4, Nr. 0040/09/03606-DL3, Nr. 0040/09/03606-DL1, Nr. 0040/09/03606-DL areštavo pareiškėjos lėšas esančias jos banko sąskaitose bei įpareigojo bankus areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalimi bei 587 straipsnio 2 punktu, teismo įsakymas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, kurio vykdymui nereikia išduoti vykdomojo rašto, nes jis pats vykdomasis dokumentas. Apie teismo įsakymo vykdymo tvarką skolininkui nurodoma pranešime, kurį jam išsiunčia teismas ne vėliau kaip kitą dieną po įsakymo išdavimo kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašais (CPK 437 str.2 d.). Pranešime skolininkui pasiūloma per 20 dienų nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo, taip pat nurodoma, kad per teismo įsakyme nustatytą terminą nesumokėjus skolos, kreditorius turi teisę kreiptis dėl priverstinio jo vykdymo. Jeigu skolininkas per 20 dienų nuo teismo įsakymo jam įteikimo neatsiskaito su kreditoriumi, pastarasis įgija teisę kreiptis dėl priverstinio įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymo. Priverstinio vykdymo procesas prasideda, kai vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju, teismo įsakymas, pateikiamas antstoliui ir pradedama vykdomoji byla. Teismo įsakymo vykdymo įpatumas yra tas, kad pasibaigus jame nurodytam prievolės įvykdymo terminui, skolininkui nesiunčiamas raginimas įvykdyti teismo priimtą sprendimą (CPK 661 str. 2 d.), tai reiškia, kad iš karto yra pradedami priverstinio vykdymo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Kaip anksčiau minėta, skolininkei nevykdant 2009 m. balandžio 28 d. teismo įsakymo ir per 20 dienų nuo jo gavimo neatsiskaičius su kreditoriumi bei nepareiškus prieštaravimų dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo (CPK 437 str. 2 d.), jis buvo pateiktas vykdyti antstoliui, kuris priėmęs 2009-07-21 patvarkymą, areštavo pareiškėjos lėšas esančias banko sąskaitose 1193 (1180+13) Lt sumai ir įpareigojo bankus jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Kadangi areštuotų lėšų suma neviršija teismo įsakyme leistinos ir areštuotinos sumos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikinti ginčijamus patvarkymus, nėra. Antstolis nukreipdamas išieškojimą į skolininkės pinigines lėšas Civilinio proceso kodekso 664 straipsnio nuostatų nepažeidė. Taip pat pripažintini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai, jog antstolis vykdymo veiksmus pradėjo neturėdamas teisinio pagrindo, įsiteisėjusio teismo sprendimo (teismo įsakymo), kaip paneigiamais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.).
Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolis nepagrįstai reikalauja vykdymo išlaidų atlyginimo. Su tokiu atskirojo skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi skolininkui įvykdžius teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju teismo įsakymą, gera valia per vykdomajame dokumente nurodytą terminą, atlyginimas antstoliui yra nemokamas. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, nustatančiame, kad skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam nesiunčiamas, po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Kadangi, skolininkė per vykdomajame dokumente nustatytą terminą prievolės neįvykdė, o kreditorius kreipėsi dėl priverstinio vykdymo veiksmų ir antstolis pradėjo priverstinį teismo sprendimo vykdymą, jis turi teisę į visų vykdymo išlaidų atlyginimą, kurio dydžio nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčijo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad skolininkei per vykdomajame dokumente nustatytą terminą neįvykdžius prievolės kreditoriui, o pastarajam pateikus jį vykdymui, antstolis teisėtai pradėjo vykdymo veiksmus ir areštavo skolininkei priklausančias lėšas esančias banko sąskaitose kreditoriaus reikalavimo užtikrinimui.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš pareiškėjos J. J. valstybės naudai priteistinos 25,40 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-20978-619/2009, o pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 25,40 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidas.