Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

I. K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. J., prašydama nutraukti 2017 m. vasario 1 d. sudarytą transporto priemonės M. B. A140, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės K. S. ir atsakovo L. J., nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir taikyti restituciją, t. y. ieškovei iš atsakovo priteisti 700 Eur, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo 141,67 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. vasario 1 d. ji su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo transporto priemonę M. B. A140, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 700 Eur. Ieškovės teigimu, parduodant automobilį atsakovas nei žodžiu, nei raštu ieškovei nenurodė jokių automobilio trūkumų, o nurodė, kad automobilis yra tvarkingas, jokių defektų ar trūkumų, išskyrus smulkius kėbulo defektus, neturi, prieš kelis mėnesius automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, kur nustatyta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Įsigydama automobilį ieškovė manė, kad perka techniškai tvarkingą 2001 metų Vokietijos gamybos transporto priemonę, kokia yra nurodyta atsakovo 2017 m. sausio 21 d. skelbime. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad automobilis turėjo defektų, buvo ne 2001 metų ir ne tos šalies, kurią nurodė atsakovas, gamybos. Atsakovo skelbimą apie parduodamą automobilį ieškovė rado internetiniame tinklalapyje www.autogidas.lt ir susisiekė su atsakovu. Tiek pokalbio su atsakovu metu, tiek susitikus, atsakovas ieškovę patikino, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, todėl įsigydama jį ieškovė nepasigailės. Ieškovei ir atsakovui nuvykus įregistruoti transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį į valstybės įmonę „Regitra“, paaiškėjo, kad automobilis buvo išregistruotas. Ieškovė nurodė, jog atsakovas jai paaiškino, kad išregistravo automobilį tik dėl to, jog atsakovo darbe griežtai vertinama, kai darbuotojas turi daugiau kaip du automobilius. Tą pačią dieną po sutarties įregistravimo ieškovė automobiliu atvykusi prie savo namų bandė priparkuoti automobilį įkalnėje, tačiau išjungus variklį ir užtraukus rankinį stabdį automobilis pradėjo riedėti. Ieškovė nedelsdama nuvyko į šalia jos namų esantį autoservisą UAB (duomenys neskelbtini), kur automobilis buvo patikrintas ir nustatyta, kad juo važiuoti yra nesaugu. Ieškovė nurodė, kad autoserviso darbuotojai nustatė, kad būtina atlikti automobilio pakabos, stabdžių sistemos, bėgių perjungimo mechanizmo remonto darbus, rankinio lyno pakeitimo darbus, kas sudaro apie 466 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad automobiliu ji naudojosi apie 1 val. laiko ir pravažiavo ne daugiau kaip 50 km, todėl automobilio defektai negalėjo atsirasti po sutarties pasirašymo. Ieškovės teigimu, automobilio gedimai atsirado dėl elementų nusidėvėjimo, todėl atsakovas apie juos žinojo ir juos nuslėpė. Be to, serviso darbuotojai ieškovei nurodė, kad automobilio techniniame pase automobilio gamybos metai nurodyti 1998, o ne 2001. Ieškovė taip pat sužinojo, kad automobilis yra ne Vokietijos gamybos, o Švedijos. Pažymėjo, kad ji tikėjosi įsigyti 2001 metų Vokietijos gamybos automobilį, tačiau įsigijo automobilį, kuris neatitinka pirkimo pardavimo sutarties ir atsakovo skelbimo turinio bei yra netinkamos kokybės. Dėl nurodyto ieškovė prašo pirkimo pardavimo sutartį nutraukti, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 700 Eur, sumokėtus už automobilį, bei 141,67 Eur nuostolių, kuriuos sudaro automobilio registravimo mokestis, išlaidos už suteiktas autoservisų paslaugas bei kuro išlaidos.