Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji bylos Nr. 1-2832-1058/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12038-2018-8

2018 m. gruodžio 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio bauda;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme ir 8 MGL dydžio bauda;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 50 parų arešto bausme (bausmę atlikęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. P. įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė fizinį skausmą D. A. (D. A.). Jis 2018 m. kovo 14 d., apie 15 val., viešoje vietoje, prie pastato, esančio Rodūnios kelias 9, Vilnius, kilus menkaverčiam žodiniam konfliktui tarp jo bei pro šalį ėjusio D. A., pastarojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, pribėgęs prie D. A. ranka jam sudavė du kartus į kaklo sritį, taip pat siekė ranka suduoti į veido sritį O. Z., buvusiai netoliese bei norėjusiai išsiaiškinti konflikto priežastis, tačiau nepataikė, kadangi ji, pasilenkdama išvengė smūgio, po ko D. A. pradėjus bėgti jį pavijo B. P. šuo, kuris D. A. dantimis sugriebė už rūbų (kelnių ir rankovės).

Policijos registruojamų įvykių registre fiksuota (įvykis ROIK 0118000122755), jog 2018 m. kovo 14 d. 14.42 val., gautas neprisistačiusio asmens pranešimas, kad prie bėgių vaikšto trys neblaivūs vaikinai su piktu šuniu, kabinėjasi, gąsdina žmones. Vietovė - Rodūnios kelias 9, Vilnius (b. 1. 8).

2018 m. kovo 14 d. vyr. patrulio D. B. (D. B.) tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2018 m. kovo 14 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. B., apie 15.07 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Rodūnios kel. 18, pranešėją sumušė nepažįstamas asmuo. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi D. A. ir paaiškino, kad kitas jam nepažįstamas asmuo (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo B. P.) paleido šunį, kuris įkando D. A. į kairę koją, po to B. P. sudavė du smūgius į dešinę ausį kumščiu ir vieną smūgį kumščiu į žandikaulį. Po kurio laiko prie jų priėjo O. Z., kuri paaiškino, kad B. P. taip pat sumušė ją, sudavė smūgį kumščiu į kairę ausį ir smūgį į dešinę ausį. B. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, agresyviai nusiteikęs, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir paaiškino, kad dėl D. A. kaltės pabėgo šuo (b. 1. 4).

Dėl veiksmų kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį viešosios tvarkos pažeidimas yra tada, kai asmuo viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl yra būtina nustatyti ne tik bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų asmens veiksmų, atliktų būtent viešoje vietoje, tačiau ir tai, kad toks elgesys sukėlė pasekmes, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti (kasacinės bylos Nr. 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010).

Šiuo atveju iš nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymų, pranešimų BPC garso įrašų, tarnybinio pranešimo nustatyta, kad B. P., būdamas viešoje vietoje – Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur bet kuriuo metu galėjo pasirodyti pašaliniai asmenys, be jokios priežasties necenzūriniais žodžiais užgauliojo jam nepažįstamą asmenį – D. A. bei jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Nukentėjusioji O. Z. ir liudytojas V. P. parodė, kad jie nematė kaip B. P. sudavė smūgius D. A., tuo tarpu D. A. teisme nurodė, kad B. P. delnu sudavė jam ne mažiau dviejų kartų į sprandą. B. P. teisme taip pat pripažino, kad sudavė D. A. į galvos sritį, tačiau smūgio skaičiaus ir tikslesnės vietos dėl įvykio metu buvusio neblaivumo neprisiminė. Po nurodytų kaltinamojo veiksmų, D. A. iškvietė policijos pareigūnus. Iš BPC garso įrašo akivaizdžiai girdėti, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs ir vis dar nerimavo dėl savo saugumo, kadangi nekantraudamas, kada atvyks policijos pareigūnai, į BPC skambino kelis kartus. Nors kaltinamasis neigė ketinęs suduoti ir O. Z., kuri buvo kartu su D. A., tačiau vėlgi nurodė, kad tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Darė prielaidą, kad galėjo ją užgauti, kai ji bandė išskirti, bet nesąmoningai, t. y. neigė tyčios suduoti buvimą. Kita vertus, kaltinamojo parodymai patvirtina, jog O. Z. taip pat dalyvavo konfliktinėje situacijoje. Tai atitinka ir nukentėjusiosios O. Z. teisme duotus parodymus. Nukentėjusioji teigė, kad B. P. fizinio skausmo jai nesukėlė, tačiau buvo užsimojęs ranka ir smūgio ji išvengė tik todėl, kad spėjo pasilenkti ir pabėgti. O. Z. nupasakoti B. P. veiksmai rodo jo ketinimą suduoti nukentėjusiajai, todėl ši faktinė aplinkybė B. P. inkriminuota pagrįstai. Taigi, teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad B. P. viešoje vietoje, pažeisdamas bet kokius moralės ir pagarbos kitam asmeniui principus, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, būdamas neblaivas sukėlė D. A. fizinį skausmą ir ketino suduoti O. Z.. Visuomenės bei tvarkos sutrikdymą įrodo ir tai, jog dėl B. P. veiksmų ne kartą buvo kviečiami policijos pareigūnai. Kaltinamasis, nukentėjusieji ir liudytojas V. P. parodė, kad B. P. priklausantis šuo bėgiojo palaidas. V. P. parodė, kad šuo įvykio metu garsiai lojo ir šokinėjo, vėliau pabėgo. D. A. parodė, kad B. P. šuo griebė jam už rūbų. O. Z. teigė mačiusi perplėštus D. A. rūbus ir kad D. A. nurodė, jog tai padarė B. P. šuo. Kaltinamasis, būdamas šuns šeimininku, yra atsakingas už jo elgesį, todėl vedžiodamas jį palaidą turi įvertinti visą su tuo susijusią riziką ir prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes. Nagrinėjamu atveju B. P. šuo taip pat prisidėjo prie viešosios tvarkos trikdymo, kadangi puldinėjo praeivius, griebė D. A. už rūbų, kas jį taip pat išgąsdino. Akivaizdu, jog kaltinamasis – brandaus amžiaus asmuo, suprato, kad aukščiau nurodytu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, šiuo atveju D. A. ir O. Z., ir to norėjo. Jo 2018 m. kovo 14 d. viešoje atlikti įžūlūs veiksmai sukėlė pasekmes, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė D. A. skausmą, todėl pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Kaltinime nurodyta, kad visuomenės rimtį ir tvarką B. P. sutrikdė ne tik įžūliu elgesiu, bet ir grasinimais, patyčiomis. Teismo vertinimu, šie alternatyvūs BK 284 straipsnio nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamajam inkriminuoti nepagrįstai ir šalintini kaip pertekliniai bei neįrodyti. Byloje nenustatyta, kad B. P. būtų grasinęs D. A. ar tyčiojęsis iš pastarojo. Paprastai piktybiniu tyčiojimusi iš asmens laikomas elgesys, kuriuo vienareikšmiškai žeminama asmens garbė ir orumas. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis atliko tokius veiksmus, tuo tarpu smurtiniai veiksmai teismų paraktoje paprastai priskiriami prie įžūlaus elgesio atvejų (kasacinė nutartis 2K-455/2013), kas ir buvo inkriminuota kaltinamajam.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad B. P. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teigė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos visiškai pripažįsta ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tuo pačiu parodė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, neigė ketinęs suduoti O. Z.. Teismo vertinimu toks kaltės pripažinimas negali būti laikomas visišku ir nuoširdžiu. B. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei būdamas neblaivas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė B. P. anksčiau tris kartus teistas už vieną nusikaltimą žmogaus sveikatą ir du nusikaltimus viešajai tvarkai, paskutinį kartą – 2018 m. vasario 9 d. (b. l. 83-88), eilę kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus viešajai tvarkai ir valdymo tvarkai, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 78-82), Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas ir negydytas (b. l. 93), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 94), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 95), teismui nekilo abejonių dėl B. P. gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus. Iš „Sodros“ duomenų matyti, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini), iš jo žodžių dirba (duomenys neskelbtini), turi Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, patvirtinančią, kad nuo 2017 m. gruodžio 11 d. vykdo individualią veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini) (b. l. 90, 117), 2018 m. rugpjūčio 22 d. sudarė santuoką (b. l. 116). Pastarosios aplinkybės be abejonės teigiamai apibūdina kaltinamąjį, tačiau nėra pakankamos skirti švelnesnę, nei prokuroro pasiūlytą bausmę – areštą. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto teisingumo principo užtikrinimas reikalauja, kad asmeniui būtų paskirta jo padarytam nusikaltimui adekvati bausmė. Šiuo atveju B. P. nusikalstamą veiką padarė praėjus vos mėnesiui nuo nuosprendžio už analogišką nusikaltimą priėmimo, bei per tą laiką sugebėjo padaryti net du administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka. Vadinasi, net pakankamai griežta arešto bausmė jo nesulaikė nuo teisei priešingo veikimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, baigtumą, pavojingumo laipsnį (padarytas prieš du asmenis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti B. P. paskyrus arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu B. P. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. kovo 14 d., 17 val. iki 2018 m. kovo 15 d., 12.39 val., t. y. vieną dieną (b. l. 53, 54). Vadovaujantis BK 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68) paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis CD diskas su telefoniniais pranešimais BPC (b. l. 16) – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 52 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į B. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 14 d., 17 val. iki 2018 m. kovo 15 d., 12.39 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo B. P. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su telefoniniais pranešimais BPC, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.