Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2A-145-450/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-17Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2A-145-450/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-11363-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
A. Z.
Atsakovas
I. Z.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-145-450/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11363-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.8.; 121.14.;121.21.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei I. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dalyvaujant valstybės institucijoms, teikiančioms išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. Z. pareiškė ieškinį atsakovei I. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės. Ieškinyje nurodė, jog ieškovas ir atsakovė susituokė 2010-01-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 71. Gyvendami santuokoje susilaukė dukters K. Z., gimusios 2010-02-17. Ieškovo teigimu, jų santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji nebuvo jam lojali, ištikima, morališkai ir materialiai neprisidėjo vedant bendrą ūkį, nesirūpino šeima. Ieškovui vienam teko rūpintis vaiko išlaikymu. Dėl atsakovės ilgalaikio nesirūpinimo šeima, atsirado įtampa santykiuose. Be to, dėl atsakovės melagingų pareiškimų policijai rašymo, dėl jos tariamai patiriamo fizinio ir psichologinio smurto ieškovas ne kartą pateko į policijos areštinę, tai irgi prisidėjo prie ieškovo apsisprendimo dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas prašė po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko K. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina – atsakove I. Z., adresu: (duomenys neskelbtini); sutiko dukters išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200 Lt periodinių išmokų; prašė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bei kreditorinį įsipareigojimą Danske bankui palikti ieškovui, priteisti iš atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad gauna 1500 Lt atlyginimą, išskaičius mokesčius. Bylos nagrinėjimo metu įsigijo išsimokėtinai kompiuterį iš UAB „Snoro lizingas“ už 2299 Lt. Taip pat nurodė turintis skolą UAB „Vilniaus energijai“. Neigė smurtavęs prie6 atsakovę ar savo dukrą.

Atsakovė I. Z. pateikė priešieškinį, kuriame prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės. Prašė dukters K. Z. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, t.y. atsakove, adresu (duomenys neskelbtini); kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl prašė nustatyti uzufruktą, paliekant ją kartu su dukra šiame bute gyventi; prašė priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 495 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą nuo 2011-05-01; priteisti iš ieškovo išlaikymą atsakovei po 400 Lt kas mėnesį, kol dukrai sueis penkeri metai; priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos kompensaciją, palikti santuokinę pavardę – Z. Nurodė, kad dėl ieškovo kaltės šeimyninis gyvenimas pasidarė nebeįmanomas. Ieškovas pradėjo gerti, susitikinėti su buvusia drauge. Būdamas neblaivus, ją nuolat mušdavo. Kai dukrai buvo du mėnesiai, porą kartų jas su dukra išvežė į mišką ir norėjo ten palikti. Ne kartą grasino išmesiantis jas abi iš dešimto aukšto per langą. 2011-06-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo atsakovę nužudyti. Nuo 2010-04-13 iki 2011-07-13 ieškovas buvo vaiko priežiūros atostogose, tačiau vaiko neprižiūrėjo. Nuo 2011-07-13 atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose. Nuo 2011-05-01 ji su dukra negauna iš ieškovo išlaikymo visiškai. Dėl ieškovo bendravimo su dukra, atsakovė nurodė leisianti jam susitikti su dukra, jei ieškovas bus blaivus. Teismo posėdyje atsakovė atsisakė priešieškinio reikalavimų dėl uzufrukto nustatymo ir išlaikymo sau po 400 per mėnesį priteisimo. Patikslino reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir prašė nustatyti dukters K. gyvenamąją vietą su atsakove, nenurodant konkretaus gyvenamosios vietos adreso. Papildomai paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį su dukra išėjo iš ieškovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), pusę metų gyveno pas draugę, po to išvyko į Vokietiją.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, kad išlaikymas vaikui turi būti priteistas ne mažesnis kaip 400 Lt per mėnesį ir nuo ieškinio padavimo dienos. Dėl išlaikymo įsiskolinimo egzistavimo turi būti pateikti konkretūs įrodymai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką, įregistruotą 2010-01-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 71, tarp A. Z. ir I. Z. (iki santuokos – J.) nutraukė dėl ieškovo A. Z. kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei I. Z. paliko santuokinę pavardę – Z., A. Z. – Z.; nepilnamečio vaiko K. Z. gyvenamąją vietą nustatė su jos motina I. Z.; priteisė iš ieškovo A. Z. nepilnamečio vaiko K. Z. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-07-19 iki vaiko pilnametystės, išskaičiavus jau sumokėtas pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-09-23 nutartį laikino išlaikymo sumas, pavedant vaikų piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko įstatyminei atstovei I. Z., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė atsakovei I. Z. iš ieškovo A. Z. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti; pripažino ieškovo kreditorinį įsipareigojimą Danske bankui pagal 2008-03-26 Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. CREDO-176071 asmenine ieškovo A. Z. prievole; pripažino kreditorinį įsipareigojimą pagal 2012-05-13 vartojimo kredito sutartį, sudarytą su UAB „Snoro lizingas“, asmenine ieškovo A. Z. prievole; ieškovo A. Z. skolinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Vilniaus energija“ pripažino asmenine ieškovo A. Z. prievole; priešieškinį dalyje dėl uzufrukto nustatymo ir išlaikymo atsakovei priteisimo nutraukė; priteisė iš ieškovo A. Z. valstybės naudai 204 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo A. Z. valstybės naudai 1651 Lt išlaidų už advokato A. R. teiktą antrinę teisinę pagalbą; priteisė iš ieškovo A. Z. atsakovės I. Z. naudai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo A. Z. 27 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą, taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas sprendimas byloje, panaikintos; sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipė vykdyti skubiai. Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalis ir jų atstovus, nustatė, jog šalys susituokė 2010-01-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje 2010-02-17 gimė duktė K. Z., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Ieškovas ir atsakovė nuo 2011 m. birželio mėn., t.y. daugiau nei vienerius metus negyvena kartu, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Byloje nustatyta, jog 2011-06-26 ieškovui Vilniaus miesto 1 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d. „Grasinimas nužudyti“. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-29 nutarimu ieškovui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 181 str. 1 d. už tai, kad būdamas neblaivus, dukters akivaizdoje išprovokavo konfliktą, kurio metu grasino fiziniu susidorojimu su sutuoktine I. Z., tuo išgąsdinęs mažametę dukrą. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-06-30 šeimos aplankyme akte nurodyta, jog ieškovas, norėdamas pavartoti smurtą prieš atsakovę, užkliudė dukrą. Mergaitė buvo nuvežta į ligoninę, ištirta medikų ir tą pačią dieną, nenustačius rimtų pažeidimų, paleista į namus. Teismo posėdyje liudytojai R. D. ir D. B. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovo pomėgio išgerti, o išgėrus - jo sukeltų konfliktų, prieš atsakovę panaudoto smurto. Jie ne kartą matė atsakovę sumuštą, su mėlynėmis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes apie ieškovo žiaurų elgesį su sutuoktine, todėl tenkintinas atsakovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nutraukus santuoką šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes – „Z.“ ir „Z.“. Pripažinus ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, teismas nurodė, kad yra teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą neilgą laiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą atsakovei. Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais bei atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų nuomonę, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina I. Z. jos gyvenamojoje vietoje. Nepilnametės K. tėvams geruoju nesusitarus dėl teiktino išlaikymo dydžio, teismas vadovavosi įstatymo įtvirtinta tėvų ir vaiko interesų derinimo taisykle, kuri reiškia, kad išlaikymas turi būti proporcingas tiek nepilnamečio vaiko poreikiams, tiek jo tėvų turtinei padėčiai, tačiau būtinosios vaiko vystymosi sąlygos privalo būti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo atveju. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog šalių dukra K. šiuo metu yra dviejų su puse metų amžiaus. Atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 367 Lt motinystės pašalpą. Ieškovas dirba UAB „Doka Lietuva“, gauna 2000 Lt užmokestį (neišskaičius mokesčių) į mėnesį. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), ir automobilis Audi A4, 1995 m. gamybos. Jis turi kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio registruotino turto. Į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad abi šalys yra darbingos, darbingumas nei vienai nėra ribotas, neįgalumo nei vienas neturi, ieškovas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, tačiau turi ir kreditorinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, jog šalių dukra yra mažametė, jai tik 2,5 m., rimtų sveikatos problemų neturi, teismas darė išvadą, jog Kamilės būtiniausi poreikiai gali būti patenkinami per mėnesį išleidžiant 800 Lt sumą vaikui, iš kurių po 400 Lt vaikui turėtų skirti abu tėvai. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš atsakovo priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės K. išlaikymui iki vaiko pilnametystės. Vaikui išlaikyti skirtą pinigų sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant atsakovę. Nors atsakovė prašė priteisti iš ieškovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-05-01, nurodydama, kad ieškovas visai neteikė išlaikymo vaikui, tačiau, teismo vertinimu, į bylą nebuvo pateikti konkretūs įrodymai apie išlaikymo įsiskolinimą, todėl išlaikymas vaikui priteistinas nuo ieškinio pateikimo (2011-07-19) teismui dienos. Kadangi atsakovė teismo posėdyje atsisakė priešieškinio reikalavimo nustatyti uzufruktą, paliekant ją kartu su dukra gyventi ieškovui priklausančiame bute, Didlaukio g. 80-103, Vilniuje, todėl šis atsakovės reikalavimo atsisakymas teismo priimtas ir byla dalyje dėl uzufrukto nustatymo nutraukta. Teismas nurodė, kad, sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), ir automobilis Audi A4. Atsakovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio registruotino turto. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad sutuoktiniai santuokoje dalintino turto neįgijo. Pagal SAMPO banko (dabartinis pavadinimas - Danske bankas) 2008-03-26 Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. CREDO-176071 ieškovas yra paėmęs 10 000 Lt kreditą. Kadangi šis kreditas paimtas iki santuokos sudarymo, todėl po santuokos nutraukimo, teismas minėtą kreditorinį įsipareigojimą pripažino asmenine ieškovo prievole. Ieškovas sutiko įsipareigojimus pagal 2012-05-13 jo sudarytą su UAB „Snoro lizingas“ vartojimo kredito sutartį bei skolinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Vilniaus energija“ pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis, todėl teismas pripažino šias skolas ieškovo asmeninėmis prievolėmis. Atsakovei teismo posėdyje atsisakius priešieškinio reikalavimo priteisti jai išlaikymą iš ieškovo po 400 Lt kas mėnesį, kol dukrai Kamilei sueis 5 metai, šis atsakovės reikalavimo atsisakymas teismo buvo priimtas ir byla dalyje dėl išlaikymo atsakovei priteisimo nutraukta. Vadovaujantis LR CPK 93 str. 2 d., teismas nurodė, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 137 Lt žyminį mokestį ir 1000 Lt už teisines paslaugas, surašant ieškinį. Atsakovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-07-01 sprendimu yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal 2012-08-20 patikslintą pažymą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1651 Lt sumą Be to, atsakovė sumokėjo 500 Lt už advokato padėjėjo pagalbą. Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, proporcingai šalių patenkintų reikalavimų daliai, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymo vaikui priteisimą, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 144 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 60 Lt už neturtinės žalos atlyginimą, viso 204 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 1651 Lt išlaidos už antrinę teisinę pagalbą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą . Valstybės naudai iš ieškovo priteistina 27 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. Z. prašė apeliacinės instancijos teismo: 1) nutarti, kokiomis dienomis jam galima matytis su vaiku, kaip buvo prašyta pirminiame ieškinyje; 2) paaiškėjus naujoms aplinkybėms, grąžinti bylą svarstyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui; 3) sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi bylos nagrinėjimas yra neįmanomas, kol jis yra kaltinamas baudžiamojoje byloje. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė I. Z. išvyko gyventi nuolat į užsienį kartu su jo vaiku ir planuoja ten gyventi nuolat. Toks išvykimas būtinai turi būti suderintas su apeliantu, aptariant bei nustatant jam, nevykstančio nuolat gyventi su vaiku į užsienio valstybę, bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę, labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama jo teisė su Lietuvoje liekančiu tėvu. Nurodė, kad jis, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

2. Teismas privalėjo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir interesai. Teismo pareigą taikyti sutuoktinius tiesiogiai yra įtvirtinta įstatymuose [CK 3.54 ir 3.64]. LR CPK 376 str. 2 d. numatyta teismo pareiga siekti ne tik sutaikyti šalis, bet taip pat apsaugoti vaiko interesus. Nesant tarp tėvų susitarimo, galimi tolesni ginčai, kurių metu vaiką gali supti traumuojanti, psichologiškai neigiamai veikianti aplinka. Be to, atkreipė dėmesį, kad galimai I. Z. serga migrena, o tai ji paliudijo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nukentėjusios posėdžio protokole [byla Nr. 12-1-02711-11., 2012-08-21]. Taigi K. yra nesaugu su jos motina.

3. Atsakovės apgaulė apie jo netinkamą elgesį, smurtą šeimoje diskreditavo jį, kaip dorą Lietuvos pilietį. Netgi negyvendama kartu bute atsakovė pardavė jų vestuvinius žiedus, namų kino sistemą, apvogė jį bei paskandino butą skolose. Visgi būdamas nepiktybinis žmogus bei siekdamas teisingumo ir protingumo kriterijų bei sergant ieškovei, sutiktų santuoką nutraukti bendru sutarimu. Vėlgi nors administracinėje byloje jam buvo paskirta nuobauda pagal LR ATPK 181 str. 1 d., tačiau konfliktas tarp šalių įvyko vien dėl to, kad atsakovė pavogė iš jo pinigus. Tokios teismo nutarties neskundė, siekdamas išsaugoti šeimą. Kita baudžiamąja byla Nr.12-1-02711-11 atsakovė siekė atimti dukrą bei butą. Atsakovės teigimu, gegužį ir birželį ji iš ieškovo pinigų negavo, tačiau baudžiamosios bylos Nr.12-1-02711-11 nukentėjusiojo apklausoje minima, kad jai buvo duoti pinigai, pati atsakovė nusiėmė penkis šimtus litų nuo ieškovo kortelės. Nors nenori pyktis ir kelti atsakovės santykių viešumon, visgi pareiškia, kad R. D. buvo atsakovės meilužis.

4. Kadangi VGTP sprendimu 2011-07-1d. Nr. (1.7)-S-2088-11 atsakovei buvo suteikta nemokama teisinė pagalba ir jau 2011 rugsėjį ji nuomojosi butą Vilniuje, ieškovo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos jam priskaičiuotos be pagrindo. Atsakovė nuo pat pradžių melavo, kad neturi pinigų, o tai patvirtina teismo posėdžio 2012 m. rugpjūčio 16 d. protokolas. Akcentavo, kad bylinėjimosi išlaidos jam priteistos be pagrindo, kadangi už tariamai jo bute gyventą laiką jis moka visas skolas, be to, jis yra nekaltai apkaltintas R. D. ir I. Z., bei šios apvogtas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė I. Z. prašė palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad niekuo nepagrįsti ir išgalvoti apelianto teiginiai dėl liudytojų duotų teisme parodymų nepatikimumo bei tai, kad liudytojus ir atsakovę sieja kažkokie intymūs santykiai. Šie apelianto teiginiai turi šmeižto požymių ir įžeidžia atsakovės bei liudytojų orumą. Minėti liudytojai davė priesaiką teismui ir įstatymo nustatyta tvarka atsako už melagingus parodymus. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad ieškovas daro prielaidą, jog vaikui gali būti nesaugu su atsakove. Nurodė, kad atsakovės žodžius apeliantas interpretavo, vadovaudamasis savo fantazijomis ir prielaidomis, tačiau iš to, kas buvo pasakyta apklausos metu nurodytoje baudžiamojoje byloje, akivaizdžiai matosi, kad bendras sutuoktinių gyvenimas su apeliantu, kuris būdamas neblaivus naudojo fizinį bei psichinį smurtą, turėjo neigiamą poveikį ne tik atsakovės, bet ir mažamečio vaiko psichikai. Atsakovė nesutinka su apelianto teiginiu, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo išnaudota galimybę šalims susitaikyti. Dėl susitaikymo galimybės, atsakovė mano, kad po patirto smurto, pažeminimo ir visų dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų jokio susitaikymo su apeliantu negali būti, nes bendras gyvenimas su juo buvo kaip košmaras. Apeliantas daug dėmesio savo apeliaciniame skundė skyrė bendravimo su vaiku klausimui, išreikšdamas norą bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Pastebėtina, kad apeliantas savo ieškinyje 2011-07-19 teismo net neprašė išspręsti klausimą dėl bendravimo su vaiku, nes po patirto smurto ir agresijos iš apelianto pusės, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-23 nutartimi nutarė taikyti ieškovui A. Z. laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti - įpareigoti gyventi skyrium nuo I. Z. ir dukros K. Z. bei uždrausti ieškovui A. Z. lankytis atsakovės I. Z. bei nepilnamečio vaiko K. Z. gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vaiko akivaizdoje patyrė smurtą iš apelianto pusės ir į tai, kad vaikas yra įbaugintas tokiu apelianto elgesiu, bendravimas vaiko su apeliantu šioje stadijoje, kol vaikas yra mažas ir gyvena laikinai kartu su atsakove Vokietijoje, yra problematiškas dėl akivaizdžių priežasčių. Baudžiamojoje byloje Nr. 12-102711-11 atsakovė I. Z. pripažinta nukentėjusiąją. Apeliantui A. Z. 2011-06-27 buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi 2011-06-28 įtariamajam A. Z. buvo skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo šešis mėnesius bei įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. Z. ir kartu su ja gyvenančiais asmenimis. 2011-12-27 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nutarimu - pakeisti kardomąją priemonę nutarė panaikinti A. Z. kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau paliko galioti ankščiau pritaikytą priemonę - įpareigoti įtariamąjį A. Z. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiomis I. Z. ir K. Z.. Tuo atveju, kai atsakovė su vaiku atvyks ar visai sugrįš į Lietuvą, apelianto bendravimo tvarką bus galima nustatyti apelianto ir atsakovės bendru susitarimu, tarpininkaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, o nepavykus susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, galima nustatyti atskirojoje civilinėje byloje įstatymo nustatyta tvarka per teismą. Atsakovė mano, kad apelianto prašymas - sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsta baudžiamoji byla, atmestinas, nes neatitinka CPK 163 str. nustatytiems bylos sustabdymo pagrindams. Vadovaudamasis LR CPK 93 str. teismas pagrįstai priteisė šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo A. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimas keistinas dalyje.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atsižvelgiant į apeliaciniame skundu struktūriškai išdėstytus prašymus [reikalavimus], apeliacinės instancijos teismas dėl kiekvieno iš jų pasisako atskirai.

Dėl bendravimo su vaikus tvarkos nustatymo

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta [LR CK 3.156 str.]. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas [LR CK 3.170 str. 4 d.] Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką [LR CK 3.175 str. 2 d.].

Nagrinėjamu atveju pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas A. Z. prašė nustatyti jo bendravimo su dukra K. Z. tvarką, pažymėdamas, kad toks prašymas buvo pateiktas pirminiame ieškinyje. Susipažinus su apeliacinės instancijos teismui pateikta bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad, priešingai nei teigia apeliantas, bendravimo su dukra klausimo, o tuo labiau prašymo dėl tokios tvarkos nustatyto ieškovas nepareiškė nei pirminiame ieškinyje, nei tolimesniuose pareiškimuose, kuriais tikslindavo ieškinio reikalavimus. Vienok bylą nagrinėjant 2012 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdyje, ieškovas užsiminė, kad nori matytis su savo vaiku. Atsižvelgiant į tokius ieškovo pareiškimus, bylą nagrinėjusi teisėja paklausė kitos šalies [atsakovės] nuomonės šiuo klausimu. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pastarasis klausimas iš viso nebuvo sprendžiamas bei nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje susiklosčiusią situaciją, aplinkybes, kad šalys iš esmės nesutaria dėl ieškovo bendravimo su mergaite tvarkos, o atsakovė jau kurį laiką su dukra gyvena Vokietijoje ir, kaip teigia ieškovas, dėl to jau vienerius metus nemato savo dukros, pripažįsta, kad šiuo atveju būtinas tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatytas. Kita vertus, tokio klausimo išsprendimas, nesant visų duomenų bei rašytinių įrodymų, apibūdinančių ieškovo asmenį, šalims neišdėsčius savo pozicijų bei pasiūlymų šiuo klausimu, negali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dar 2010 m. gruodžio 29 d. ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 181 str. 1 d. „Dėl tėvo valdžios panaudojimo, priešingo vaiko interesams“ [1 t., b.l. 186]. Šiuo metu taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje ieškovas kaltinimas pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., t.y. dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti atsakovės sveikatą, dėl nežymaus jo mergaitės sveikatos sutrikdymo. Pastarosios bylos išsprendimas [jo rezultatas] neabejotinai turės įtakos nustatant tėvo ir jo dukros bendravimo tvarką, pobūdį, laipsnį. Atsižvelgiant į išdėstyta, kolegija paaiškina, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu, prašydamas nustatyti jo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką [LR CK 3.175 str. 1 ., 3.170 str. 4 d.].

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka“ nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės [LR CK 3.61 str. 1 d.]. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. LR CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t.y. LR CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija, bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, siekiant išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010].

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, kreipdamas į teismą su ieškiniu, prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės [sutuoktinės] kaltės. Pastarosios pozicijos, kad būtent atsakovė kalta dėl judviejų iširusios santuokos, ieškovas kategoriškai laikėsi visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu. Visgi, pateikdamas apeliacinį skundą, ieškovas prašė santuoką nutraukti bendru šalių sutarimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto prašymas yra nepagrįstas. Priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dėl šalių iširusios santuokos yra kaltas ieškovas. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka, nes byloje esančių rašytinių įrodymų visuma duoda pagrindą teikti, kad būtent ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsakovo sunkų charakterį, agresyvų būdą bei smurtavimą savo šeimos narių atžvilgiu patvirtino byloje apklausti liudytojai R. D. ir D. B. ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-29 nutarimas skirti ieškovui administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 181 str. 1 d.; Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-06-30 šeimos aplankymo aktas; šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-248-654/2013 kurioje ieškovas kaltinimas pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. Ieškovo teiginiai apie galimai neteisingus liudytojų parodymus niekuo nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo pačiu nėra jokio pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą, kol bus išnagrinėta minima baudžiamoji byla, nes netgi neimant duomėn nurodytos baudžiamosios bylos, esant aukščiau nurodytiems kitiems rašytiniams įrodymams, liudytojų parodymams, nekeičia teismo įsitikimo, kad nagrinėjamos santuokos iširimo priežastis buvo ieškovo netinkamas elgesys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas nurodė ir tokią aplinkybė, kad, jo teigimu, atsakovė buvo jam neištikima, judviejų santuokos metu turėjo kitą vyrą, tačiau tokių aplinkybių ieškovas neįrodė, nepagrindė [LR CPK 178 str. – 179 str.].

Kaip teisingai nurodo apeliantas, LR CK 3.54 str., 3.64 str. numato teismo pareigą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šias normas pažeidė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu šalys buvo kategoriškos dėl iširusios santuokos, negalimo bendro tolimesnio santuokinio gyvenimo. Netgi teismui pasiūlius susitarti taikiai, šalys tokio noro neišreiškė. Atsižvelgdamas į itin konfliktinius bei priešiškus šalių santykius, sutuoktinių vienareikšmę poziciją dėl iširusios santuokos, teismas turėjo teisinį pagrindą bylą nagrinėti iš esmės, priimant galutinį procesinį sprendimą santuokos nutraukimo byloje.

Skundžiamam teismo sprendimo teisėtumui neturi įtakos ir kitos ieškovo nurodytos aplinkybės apie galimą atsakovės ligą [migreną], ieškovui atitinkamai darant išvadą, kad mergaitei nėra saugu su motina, nes tokios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Ieškovas kelia ir tokias aplinkybes, kad, jo teigimu, atsakovė jį apvogdavo, priešingai nei teigė atsakovė, ji, pasinaudodama ieškovo kortele, nusiėmė 500 Lt. Viena vertus, toje pačioje atsakovės, kaip nukentėjusios, apklausoje moteris paaiškino, kad būtent į ieškovo kortelę buvo pervedamos išmokos už vaiką, todėl ji ir nusiėmė 500 Lt sumą [2 t., b.l. 28]. Tuo tarpu ieškovo teiginius apie atsakovės galimas vagystes paneigia byloje esantys nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus pagal ieškovo pareikštus skundus dėl atsakovės galimo savivaliavimo, išparduodant jo turtą [1 t., b.l. 126; 128].

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantas ginčijo teismo sprendimą ir toje dalyje, kuria teismas išsprendė bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Iš ieškovo išdėstytų aplinkybių, galima spręsti, kad ieškovo įsitikimą apie netinkamai paskirstytas bylinėjimosi išlaidas įrodo tai, kad atsakovei buvo be pagrindo suteikta antrinė teisinė pagalba, ieškovas visą laiką mokėjo už butą skolas, dėl kurių susidarymo kalta atsakovė, ir šios dar buvo apvogtas. Teisėjų kolegija paaiškina, kad, viena vertus, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovei pagrįstai suteikta antrinė teisinė pagalba, kita vertus, aplinkybės apie galimas vagystes, dėl atsakovės kaltės apie atsiradusias buto skolas neturi teisinės reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą [LR CPK 93 str. 2 d., 4 d.]. Vienok, atsižvelgdamas į teismo sprendimu paskirstytas bylinėjimosi išlaidų proporcijas, teismas sprendžia, kad šioje dalyje teismas pažeidė LR 93 str. 2 d., 96 str. 3 d. Taigi vadovaujantis LR CPK 93 str. 2 d., šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jų patenkintų reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai [LR 96 str. 3 d.]. Nors šiuo atveju, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas nurodė, kad atsižvelgia į tokias aplinkybes, kad ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, o atsakovė pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-07-01 sprendimą 100 proc. buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau faktiškai visas atsakovės ir teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas [procesinių dokumentų įteikimo išlaidas], antrinės teisinės pagalvos išlaidas priteisė iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2012-08-20 patikslintą pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 1651 Lt sumą, atsakovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudarė 500 Lt, teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 27 Lt, todėl, proporcingai šalių patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 820 Lt išlaidų už antrinę teisinę pagalbą ir 14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 250 Lt atsakovės naudai už advokato teisinę pagalbą. Teismo sprendimas dalyje, kurioje valstybės naudai priteista iš atsakovo 204 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymo vaikui priteisimą ir reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, paliktinas nepakeistas.

Atsakovė I. Z. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. tokią sumą sumokėjo advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas buvo iš dalies patenkintas, byla nėra sudėtinga, tokio apeliacinio skundo surašymas neturėjo sudaryti dideles advokato darbo laiko sąnaudas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas prašomą atlyginti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 500 Lt, šią sumą priteisiant iš apelianto atsakovės naudai [LR CPK 93 str. 2 d. 3 d.]

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nustaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą dalyje, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, pakeisti ir šią teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Priteisti iš ieškovo A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 204 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 820 Lt išlaidų už advokato A. R. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, kurios yra mokamos į sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.“

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. Z. atsakovės I. Z. naudai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėZita Smirnovienė