Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta (75 MGL) 2824,50 Eur, bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. Č. paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (1883 Eur) bauda. Paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir 2 metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei išieškota konfiskuotino turto vertė– 984 Eur, į valstybės biudžetą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. Č.

šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

1. Tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,584 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,2 %.

2. Ant tyrimui pateiktų L. Č. gim. (duomenys neskelbtini), rankų nuoplovų narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (el. b. l. 152-155).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga įrašytą į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 15 punktą. Minimos medžiagos yra pripažįstamos narkotinėmis (kanapės (antžeminės dalis), remiantis išvardinto įsakymo nuostatomis bei 2023 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kurios masė specialisto išvadoje buvo yra 0,584 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,2 % neviršija Rekomendacijose numatytos nedidelio kiekio (5 g) ribos. Toks narkotinės medžiagos kiekis atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, dalyką.

Kaltinamasis L. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto narkotinių medžiagų laikymo aplinkybes. Nurodė, kad draudžiamas medžiagas laikė savo naudojimui, prisipažino, jog narkotinę medžiagą vartojo. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytas nusikalstamas veikas įrodo ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir 2023 m. birželio 24 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2023 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų P. S. ir M. Č. apklausos protokolai. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

Pabrėžtina, jog teismas nenustatė kaltinamojo L. Č. veiksmuose tikslo platinti jo neteisėtai disponuotą narkotinę medžiagą. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie indikuotų, jog narkotinėmis medžiagomis L. Č. disponavo turėdamas tikslą jas parduoti ar platinti. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad pats vartojo narkotines medžiagas, šiuos jo parodymus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. Č. šlapime rasta pėdsakų tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties.

Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime L. Č. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko L. Č. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis parodymuose tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamų medžiagų įgijimo aplinkybes. Kaltinamais nurodė, jog narkotinę medžiagą kanapes (antžeminės dalis), kurią įsigijo maždaug prieš savaitę laiko (duomenys neskelbtini) Stoties rajone iš jam nepažįstamo asmens, kuris pasiūlė įsigyti narkotiniu medžiagų. Kaip vyras atrodė, neatsimena, kadangi buvo ir tada neblaivus, jo neapibūdintų ir neatpažintų. Atsimena, kad už narkotines medžiagas sumokėjo 12 Eur. Šiuo atveju vien kaltinamojo parodymų, kurie, be kita ko dėl neteisėtų medžiagų įgijimo yra neišsamūs, nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, byloje nesurinkta.

Dėl šios priežasties narkotinių medžiagų įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš L. Č. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia L. Č. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinių medžiagų laikymas, neturint tikslo jų platinti, o to visiškai pakanka pripažinti L. Č. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinių medžiagų laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamų narkotinių medžiagų kiekį, suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. Č. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. Č. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuojamos narkotinės medžiagos kiekis yra nedidelis.

L. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ankščiau buvo teistas vieną kartą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (el. b. l. 189-191), baustas administracine tvarka, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už važiavimą be bilieto taip pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus (el. b. l. 84-88). „Sodros“ duomenimis iki 2023 m. liepos 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 149-150). Duomenų apie L. Č. įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

2023 m. lapkričio 9 - lapkričio 29 (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad L. Č. gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) 5 kartus. L. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu 2023 m. birželio 24 d. konstatuojami (duomenys neskelbtini) sutrikimai: (duomenys neskelbtini) ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas ir (duomenys neskelbtini). L. Č. nusikalstamos veikos metu buvo paprasto apsvaigimo nuo alkoholio ir kanapių būsenoje. Jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. Č. šiuo metu konstatuojami psichikos sutrikimai yra psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu L. Č. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal dabartinę L. Č. psichikos būseną su juo galima atlikt procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali stoti prieš teismą, būti apklausiamas. L. Č. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (nenustatyti nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijai) (el. b. l. 192-202).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Vadovaujantis BK 46 straipsniu viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Iš teismui pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2023 m. gruodžio 19 d. pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, matyti, kad L. Č. sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. L. Č. skiriamos bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės minimumui. Skirtina 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo manymu, būtent tokia bausmė bus proporcinga kaltinamojo veiksmams bei atitiks jo asmenybę ir bausmei keliamus tikslus.

L. Č. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina trečdaliu ir L. Č. skiriama 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. Kiti klausimai

L. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 118-121). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka L. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. birželio 24 d. 14.00 val. iki 2023 m. birželio 25 d. 13.45 val. (viena diena) (el. b. l. 26-30). Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, šis L. Č. laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad dėl objektų tyrimo (cheminio tyrimo) ir specialisto išvados pateikimo, buvo patirtos 411,79 Eur proceso išlaidos. Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Išlaidos, susijusios su objektų tyrimu, specialisto išvados davimu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio baudžiamasis persekiojimas yra vykdomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl rastų augalinės kilmės medžiagų į specialistus kreiptasi su užduotimi atlikti objektų tyrimą. Matyti, kad objektų tyrimą atliko vyriausioji tyrėjas T. S., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimų specialisto kvalifikaciją ir (duomenys neskelbtini) metų darbo specialistu stažą. Taigi, šiuo atveju objektų tyrimo išlaidos negali būti laikomos proceso išlaidomis bei priteisiamos iš kaltinamojo, nes objektų tyrimas buvo paskirtas atlikti kaip tarnybinė užduotis (BPK 103 straipsnio 3 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-270-518/2015).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Vokas su rankų nuoplova ir tyrimo objekto pakuotėmis perduoti saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g.69, Nemečinės II kaimas, Vilniaus rajonas – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

- Tyrimo metu sunaudota 0,111 g kanapių (antžeminių dalių). Likusios kanapės (antžeminės dalys) (0,473 g) supakuotos į plastikinį maišelį, kuris įdėtas į voką ir perduotas saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. Č. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. Č. paskirti galutinę 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti L. Č. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 24 d. 14.00 val. iki 2023 m. birželio 25 d. 13.45 val. (viena diena) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms valandoms viešųjų darbų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.

L. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Objektų tyrimo kainos (411,79 Eur) nepripažinti proceso išlaidomis ir iš L. Č. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Voką su rankų nuoplova ir tyrimo objekto pakuotėmis perduotus saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g.69, Nemečinės II kaimas, Vilniaus rajonas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- Po tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) (0,473 g) supakuotas į plastikinį maišelį, kuris įdėtas į voką ir perduotas saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

- Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-18 straipsniai.

- Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.

- Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

- Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

- Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

- Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

- Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

- Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

- Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

- Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

- Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.