Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

- nutraukti ieškovės V. Š. ir atsakovo D. Š. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- po santuokos nutraukimo ieškovei V. Š. palikti santuokinę pavardę – „Š.“, o atsakovui D. Š. palikti prigimtinę pavardę – „Š.“;

- neskirti termino šalims susitaikyti;

- nepriteisti šalims vienai kitos išlaikymo;

- nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

- priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 215 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę V. Š.;

- priteisti iš atsakovo 5 424 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą;

- nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendraus su vaiku:

- kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį 17 val. į nuolatinę gyvenamąją vietą;

- atsakovas turi teisę pasiimti vaiką kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį pasibaigus užsiėmimams mokyklinio ugdymo įstaigoje, o jos nelankant – iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiką pristatyti tos pačios dienos 19 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;

- kiekvienu atveju atsakovas įsipareigoja apie vaiko paėmimą ieškovę informuoti SMS žinute prieš 2 valandas. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl kurių atsakovas vėluoja (apie 15 min.) nustatytu laiku pasiimti vaiką, jis SMS žinute ar skambučiu informuoja apie tai ieškovę;

- per Kūčias ir Kalėdas atsakovas poriniais metais gruodžio 24 dieną pasiima sūnų iš mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant – iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką gruodžio 27 d. 19 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;

- per Naujuosius Metus atsakovas neporiniais metais gruodžio 31 d. pasiima sūnų iš mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant – iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų sausio 1 d. 19 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;

- per Velykas atsakovas poriniais metais Velykų dienos išvakarėse pasiima sūnų iš mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant – iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų antrąją Velykų dieną 19 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;

- atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei internetu laisvu nuo mokyklos ar kitų užsiėmimų metu. Visais atvejais jie gali vykti ne vėliau kaip iki 20 val.;

- nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), antstoliui (duomenys neskelbtini) po santuokos lieka atsakovo D. Š. asmeninė atsakomybė pagal asmeninę prievolę.

Ieškinys tenkinamas.

13. Ieškovė prašo nutraukti santuoką su D. Š. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

14. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę ir vienintelė išeitis yra santuokos nutraukimas. Iš šių aplinkybių, taip pat nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktų faktinių duomenų viseto, yra akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, dėl ko jų santuokiniai ryšiai nutrūko. Šalys jokių santuokinių ryšių nepalaiko jau daugiau nei dešimt metų. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

15. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė V. Š. prašo palikti jai santuokinę pavardę „Š.“, o atsakovui jo prigimtinę pavardę – „Š.“. Esant minėtoms aplinkybėms, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama santuokinė pavardė – „Š.“, o atsakovui prigimtinė pavardė – „Š.“.

16. Ieškovė nurodo, jog yra darbingo amžiaus bei visiškai pajėgi save materialiai išlaikyti, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovui iš ieškovės išlaikymas taip pat nepriteistinas, kadangi atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus asmuo. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

17. Šalys santuokoje susilaukė sūnaus E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini). Ieškovės paaiškinimais, Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto, Vaiko nuomonės išklausymo akto duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus E. Š. faktiškai gyvena su ieškove jos sugyventiniui R. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namo, esančiame (duomenys neskelbtini), dalyje. Vaiko faktinėje gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos vaikui gyventi, vystytis, lavintis ir ilsėtis. Duomenų, apie tai, kad ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku bei apie ieškovės netinkamą motinos valdžios vykdymą, byloje nėra. Atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, atsakovas gyvena atskirai nuo šeimos. Šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove, todėl akivaizdu, kad juos sieja labai artimas emocinis ryšys, tuo tarpu su tėvu berniukas pastovių santykių nepalaiko, vaikas išreiškė norą gyventi su mama ir nenustatyta, kad šis vaiko noras galėtų prieštarauti jo interesams. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas atsižvelgia į pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, į vaiko išreikštą norą gyventi su mama, bei į tai, kad vaiko kasdiene priežiūra, maitinimu, auklėjimu nuo pat gimimo rūpinasi ieškovė. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl nepilnamečio E. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina V. Š..

18. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikui teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 430 Eur suma. Vaikas yra paauglys, sveikas, neturi specialių poreikių, lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Pripažintina, kad įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui, todėl ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga 430 Eur suma per mėnesį laikytina minimaliai užtikrinanti gyvybiškai svarbius vaiko poreikius.

20. Vertinant vaiko tėvų turtinę padėtį nustatytos sekančios aplinkybės. Atsakovas turi vieną išlaikytinį nepilnametį vaiką E. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi du išlaikytinius nepilnamečius vaikus E. Š. ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nedirba, ieškovės paaiškinimais, pateiktais banko sąskaitos išrašų duomenimis nustatyta, kad ieškovės pajamas per mėnesį sudaro 255,39 Eur išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie LR SADM. VSDFV duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba. Byloje nėra duomenų apie ieškovės ir atsakovo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, darbingas, byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą. Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad atsakovas turi galimybes užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiam sūnui ir privalo dėti visas pastangas, kad gautų pakankamas pajamas jam išlaikyti. Įvertinus nustatytą vaiko tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių tenkinimui reikalingą sumą, taip pat atsižvelgus į tai, kad šalių nepilnametis vaikas auga, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, o atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, vaiką faktiškai išlaiko ieškovės sugyventinis, pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaiko išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Nurodytais motyvais tenkintinas ieškinio reikalavimas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas E. Š. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

22. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas neteikia pastovaus ir pakankamo išlaikymo vaikui nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 424 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. Atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių, jog minėtu laikotarpiu jis teikė išlaikymą vaikui, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra paskaičiuotas už trejus metus, skaičiuojant pagal tuo metu buvusią MMA, atėmus ieškovės vaikui teikto išlaikymo dalį bei valstybės pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėtas vaikui išmokas, ieškinio reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 5 424 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 3.200 straipsnis).

24. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

25. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, išvadą teikiančios institucijos atstovė pritarė ieškovės nurodytai bendravimo tvarkai, atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos, byloje duomenų, jog atsakovo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, nenustatyta, todėl nustatoma ieškovės reikalaujama atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka (CK 3.59 straipsnis), pakoreguojant vaiko paėmimo bendravimui vietą ir nustatant ją ne ugdymo įstaigos vietą, o vaiko gyvenamąją vietą, nes ugdymo įstaiga neturi pareigos dalyvauti vaiko perdavimo bendravimui procedūroje ir teismas negali pasisakyti dėl ugdymo įstaigos teisių bei pareigų, bei nustatant, kad vaiko paėmimo bendravimui laikas suderinamas tarpusavio susitarimu, nes ieškovė siūlomoje bendravimo tvarkoje nenumatė tikslaus vaiko paėmimo laiko:

- kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš anksto suderintu su vaiko motina laiku iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį 17 val. į nuolatinę gyvenamąją vietą;

- atsakovas turi teisę pasiimti vaiką kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį pasibaigus užsiėmimams mokyklinio ugdymo įstaigoje, iš anksto suderintu su vaiko motina laiku, iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiką pristatyti tos pačios dienos 19 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;