Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- pareiškėja yra mirusios V. R. vienintelė dukra ir pirmos eilės įpėdinė;

- pareiškėja nurodo ir paaiškina, kad jos motina mirė (duomenys neskelbtini);

- pareiškėja nurodo, kad po motinos mirties dėl kilusių dvasinių išgyvenimų, artimo asmens netekties skausmo ir teisinių žinių stokos nesikreipė į vietos notarą ir neįformino palikimo priėmimo notarine tvarka;

- nepaisant šios aplinkybės, pareiškėja nepertraukiamai nuo teisės į palikimą atsiradimo iki dabar rūpinasi palikimo dalyku esančiu turtu, jį naudoja, išlaiko, kaip tai būtų daręs turto savininkas, priėmęs palikimą. Pareiškėja atkreipė teismo dėmesį ir paaiškino, kad šiuo metu ji ne tik vykdo su turtu susijusias teisines prievoles jį išlaikydama, tačiau taip pat jį tvarko, prireikus remontuoja, kad apsaugotų nuo turto būklės pablogėjimo ar atsitiktinės turto žūties rizikos. Pareiškėja šiuo metu yra vienintelė šio turto naudotoja. Pareiškėja paveldėtiname gyvenamosios paskirties nekilnojamame turte kartu su savo vaikais yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir ten gyvena;

- pareiškėja nurodo, kad motinos vardu yra registruotas šis jai žinomas nekilnojamasis turtas: butas/patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žiniomis, palikėja akcijų, obligacijų, ginklų, vertybinių popierių neturėjo. Palikėjos vardu teisių į juridinius asmenis nėra registruota;

- papildomai pažymėjo, kad gyventojų registro duomenimis, pareiškėjos motina mirė būdama ištuokoje. Palikėjos ištuokos data (duomenys neskelbtini), o turto nuosavybės teisė į turtą įregistruota (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad turtas įgytas po palikėjos ištuokos, jis laikytinas palikėjos asmeninės nuosavybės objektu;

- juridinio fakto nustatymas yra reikalingas palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių įregistravimo viešuosiuose registruose įgyvendinimo tikslu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

8. Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Remiantis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, spręstina, ar yra teisinis pagrindas nustatyti faktą, jog pareiškėja priėmė palikimą po savo motinos V. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.

9. Byloje pateiktas VĮ ,,Registrų centras“ Gyventojų registro išrašas patvirtina, jog V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja V. R. mirė išsituokusi (ištuokos data – (duomenys neskelbtini)). Palikėjos vienintelis vaikas – D. Š. Į bylą pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, jog D. Š. yra V. R. dukra.

10. Po palikėjo mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė R. I. 2025 m. gegužės 15 d. pranešimu patvirtino, jog paveldėjimo byla yra užvesta (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos V. R. turtą neišduotas; 2024 m. balandžio 10 d. buvo gautas VĮ „Turto bankas“ pareiškimas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo.

11. VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. R. vardu nuosavybės teise įregistruotas butas/patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

12. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai, priėmimo faktą.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

14. Iš pareiškėjos žodinių paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog palikimą po savo motinos mirties pareiškėja, kaip įstatyminė įpėdinė, priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – ji toliau naudojosi ir valdė kaip savo palikėjai priklausantį turtą, jį naudoja, išlaiko. Pareiškėja šiuo metu ne tik vykdo su turtu susijusias teisines prievoles jį išlaikydama, tačiau taip pat jį tvarko, prireikus remontuoja, kad apsaugotų nuo turto būklės pablogėjimo ar atsitiktinės turto žūties rizikos. Pareiškėja paveldėtiname gyvenamosios paskirties nekilnojamame turte kartu su savo vaikais yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir ten gyvena. Suinteresuoti asmenys byloje neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėja po motinos V. R. mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, pareiškėja išreiškė savo valią priimti V. R. palikimą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties. Paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos turtą jai nebuvo išduotas.

15. Įvertinęs pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, kurių duomenys neprieštarauja vieni kitiems, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėja po motinos V. R. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis). Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas yra tenkintinas.

16. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi nagrinėjamoje byloje jos nesusidarė.

17. Šioje byloje teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure užvestoje paveldėjimo byloje (notarė R. I.) išduoti įstatyminiams įpėdiniams (įskaitant valstybę) palikimo, atsiradusio po palikėjos V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), paveldėjimo teisės liudijimą iki bus išnagrinėta ši byla ir įsiteisės procesinis sprendimas byloje. Pareiškimą patenkinus, byloje 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

2025 m. gegužės 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure užvestoje paveldėjimo byloje (notarė R. I.) išduoti įstatyminiams įpėdiniams (įskaitant valstybę) palikimo, atsiradusio po palikėjos V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), paveldėjimo teisės liudijimą iki bus išnagrinėta ši byla ir įsiteisės procesinis sprendimas byloje – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimo kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurui (notarė R. I.).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.