- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- I1-1155-764/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00244-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Bruneros“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Bruneros“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 100000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 31 d. iki 2024 m. sausio 1 d.; 2) iš atsakovo priteisti 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant buo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo vykdymo.
Paaiškina, kad skundžiamas laikotarpis nuo 2015 m. rugsėjo 31 d. iki 2024 m. sausio 1 d. pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę atsakovė neužtikrino reikiamų bausmės sąlygų, kurias būtų galima traktuoti kaip tinkamas, o vietoje priimtų kalinimo sąlygų atsakovė sukūrė kalinimo sąlygas, kurios ne tik grubiausiu būdu pažeidė pareiškėjo teises, bet ir alino ir žalojo sveikatą fizine prasme, taip pat labai žalingas poveikis ir psichinei sveikatai, teigia, kad atsakovė visą laiką pareiškėja laikė alkaną, neužtikrindami tinkamo ir visaverčio maitinimo, tai visą laisvės atėmimo bausmę, visą laiką iki šių dienų pareiškėjas maitinamas nevisaverčiu maistu, todėl net neabejodamas pareiškiu, kad šios kalinimo sąlygos buvo ir yra kaip ištisas kankinimas ir atsakovė neteisėtus veiksmus atliko ir toliau atlieka sąmoningai, suvokdama ir žinodama padėtį, kadangi apie tai kalintys asmenys daugybe skundų kėlė pretenzijas, viską išaiškindami iki smulkmenų, taip pat ir LR Seimo Kontrolierius ne kartą kreipėsi į LR TM, LKT, nurodydamas problemą, teikdamas rekomendacijas, kad būtų padidinta 1-kaliniui asmeniui piniginės paros maitinimo išlaidų norma, tačiau atsakovai net nenorėjo girdėti nei kalinčių asmenų keliamų pretenzijų, nei Seimo Kontrolieriaus oficialių raštų, rekomendacijų, todėl toks atsakovų elgesys vra akivaizdžiai piktybinis ir sąmoningas, nes net nebandė šalinti problemos. Pradėjus kelti pretenzijas, maisto normos dažniau atitiko nustatytas normas, tačiau, pavyzdžiui, sriubos būdavo vienas vanduo, tik labai retais atvejais sriuboje buvo galima surasti bulvių, kopūstų, burokėlių ir t. t. Aiškiai pablogėjo pati maisto kokybė, daržovės perkamos pačios žemiausios rūšies, kurios dėl prastos maistinės vertės jau nenaudojamos maitinimui. Be to ir patys nuteistieji dirbantys valgykloje patvirtino pareiškėjo įrodymus. Būdamas nuolatos nepakankamai pavalgęs, pastoviai alkanas, organizmas, negaudamas reikiamų maistinių medžiagų, be abejo fizine prasme buvo stipriai sekinamas, gan per trumpą laiką kūno svoris krito drastiškai. Toks alinimas pasireiškė be abejonės visam kūnui, atsirado pastovus ir stiprus nuovargio jausmas, nebeliko ištvermės, pastovus mieguistumas, šis prastas neatitinkantis maisto normų maitinimas, padarė labai didėlę žalą organizmui ir yra pagrindas abejoti ar patirtos neigiamos pasekmės atsistatys ir labai tikėtina, kad bus negrįžtamų pasekmių. Nuolatos jaučiant alkį, psichinei sveikatos būsenai buvo daromas dar blogesnis neigiamas poveikis nei fizinei būklei, nes dėl pastovaus alkio ištisą parą sukasi mintys tik apie maistą, bandydavau sutelkti dėmesį į kitas svarbias problemas ir panašiai, tačiau net negalėdavau susikaupti, susikoncentruoti ir apgalvoti situaciją, nes galvoje sukosi tik liguistos fantazijos apie maistą. Pareiškėjas teigia, kad negali kreiptis į gydytojus, nes jaučia gėdą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą. Tai atsakovai savo neteisėtais veiksmais privedė pareiškėja iki tokios nesveikos būsenos, jau nekalbant apie patiriama kančią, kuria sukelia pastovus alkis ir mintys, kurios ištisai užvaldė, kur gauti daugiau maisto, bei tas nežmoniškai kankinantis alkio jausmas, sukeliantis baimę, dirglumą, pasidarė emociškai labai jautrus. Akivaizdu, kad atsakovai, neužtikrinę tinkamo, kokybiško ir visaverčio maitinimo, sukėlė didelę dvasinę kančią, kurios sunkumo laipsnis viršijo kalinimui būdingą kančią. Dar daugiau, nacionalinės valdžios nesugebėjimas aprūpinti kalintįjį visaverčiu maistu (maitinimu) pažeidžia tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus, tarp jų Konvencijos 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtą šalims narėms Rekomendaciją NR. R(2006) 2 nuostatas, bei Lietuvos Konstitucijos 21str., BVK 7str. ir visą eilę teisės aktų, bei pareiškėjo subjektines teisęs, o tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris - aiškus neužtikrinimas tinkamo yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas tinkamo maitinimo neužtikrinimas neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir, galiausiai, pažeminimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, nesielgė taip, kaip privalėjo elgtis, tuo pažeisdamas ir viešojo administravimo įstatymo, civilinio kodekso ir 1.1, nuostatas bei pareiškėjo subjektines teisęs būti kalinamam tinkamomis kalinimo sąlygomis, nežeminančiomis žmogiškojo ommo, nedarančio neigiamo poveikio sveikatai. Pažymėtina, jog pažeidimas vyko labai ilgą laiką, kiekvieną dieną be išimčių, todėl esant tokiam dideliam mastui ir intensyvumui kalinimo sąlygos paversdavo kankinančiomis ir nežmoniškomis, todėl pareiškėjo patirta žala yra labai didelė. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais, bei neveikimu sukėlė pareiškėjui fizinį skausmą, buvo daromas žalingas poveikis sveikatai, patyrė dideli orumo pažeminimą ir kitus išgyvenimus.