Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Vitai Diekontienei, Simonai Šukytei, dalyvaujant V. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), neturinti galiojančių administracinių nuobaudų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2012-04-15 apie 12 val. 24 min. vairavo R.P. priklausantį automobilį „BMW320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu, atsitrenkė į stovintį automobilį ir nepranešdamas apie įvykusį eismo įvykį policijai, nuvažiavo, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.

Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami Lietuvos Respublikos ATPK (toliau ATPK) 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės yra įrodytos byloje esančiais šiais įrodymais – liudytojos K. R., liudytojo A. M. parodymais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio patrulio A. M. tarnybiniu pranešimu, kitais administracinėje byloje esančiais įrodymais.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, paaiškino, kad išaiškintas teises ir pareigas suprato, nušalinimų neturi, padarytų pažeidimų esmę suprato, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino sukėlusi eismo įvykį, nepripažino, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad pažeidimo dieną ji atvyko į Taikos pr. 23, Klaipėdoje esančią parduotuvę „Humana“. Automobilių stovėjimo aikštelėje statydama automobilį, ji važiavo atbuline eiga. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš priekio turėjo praleisti kitus automobilius, pasimetė, todėl greičiau pavažiavo atbuline eiga, pajuto smūgį lyg būtų atsitrenkusi į sieną. Išlipusi ir apžiūrėjusi įvykio vietą ir automobilį, ji padarė išvadas, kad atsitrenkė ratais į maždaug 5 cm aukščio šaligatvio bortelį. Vairuoto automobilio galinė dalis buvo sveika, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nekilo įtarimų, kad greta esančios transporto priemonės gali būti apgadintos. Jeigu būtų pastebėjusi kitos transporto priemonės apgadinimus, ji nebūtų ramiai nuėjusi apsipirkti į parduotuvę. Liudytoja K. R. išvydusi apgadintą BMW automobilį galėjo suklysti ir padaryti išvadą, kad automobilis sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kitą automobilį (b.l. 22-23, 50).

Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad yra apgadinto automobilio savininkas, administracinio teisės pažeidimo dieną jam paskambino draugai ir pranešė, kad jo automobilį apžiūrinėjo ir fotografavo policijos pareigūnai. Vėliau jis pats paskambino į policiją, sužinojo apie užfiksuotą eismo įvykį, vakare buvo nuvykęs į policijos komisariatą, susipažino su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, padėjo užpildyti protokolą. Transporto priemonės apgadinimai buvo patirti ne nurodyto eismo įvykio metu. Apie 2012-04-01 tamsiu paros metu liudytojas savo močiutės kieme, apsisukant atbuline eiga buvo atsirėmęs į malkų krūvą. Tuomet prieblandoje pastebėjęs nežymų įlenkimą, liudytojas įvykio nesureikšmino. Tik po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, liudytojas padarė prielaidą, kad automobilio apgadinimai galėjo atsirasti dar prieš eismo įvykį, atsitrenkiant į malkų krūvą, juolab, kad po 2012-04-01 jis maždaug dvi savaites minėtu automobiliu niekur nevažiavo. Transporto priemonė yra nežymiai apgadinta – galinis vairuotojo pusės bamperis įlenktas, matyti smulkūs įbrėžimai (b.l. 41-42).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. (policijos pareigūnas) parodė, kad atvykus į įvykio vietą ant įvykio vietoje esančio automobilio buvo matyti neseniai padaryti pažeidimai, tai matėsi iš karto pažiūrėjus į automobilį, jei pažeidimai būtų buvę padaryti seniai, būtų apdulkėję. Apgadinto automobilio savininko įvykio vietoje nebuvo, jis atvyko vėliau į policiją, savininkas sakė, kad automobilis prieš įvykį buvo sveikas (b.l. 41).

Teismo posėdžio metu liudytoja K. R. parodė, kad balandžio mėn., sekmadienį apie 12-14 valandą stovėjo prie Taikos pr. 23 namo, Klaipėdoje, prie savo automobilio, maždaug už 15 metrų nuo eismo įvykio vietos. Ji matė, kaip atvažiavo mėlynos arba juodos spalvos BMW markės automobilis, vairuojamas merginos tamsiais plaukais, surištais į uodegėlę, su akiniais. Ar mergina yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytoja tvirtai atsakyti negalėjo. Vairuotoja važiavo atbuline eiga ir įvažiavo savo automobilio galine dalimi į kito automobilio kairį sparną, po to ir į sieną. Liudytoja matė kaip mergina vairuodama atbulomis atsitrenkė į automobilį, nes šis sujudėjo. Taip pat girdėjo automobilių trynimuisi būdingą garsą, o kai BMW automobilis trenkėsi į sieną – kitą stiprų garsą. Liudytojos nuomone, vairuotoja galėjo nesuprasti, jog atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau turėjo pastebėti apgadinimus, nes pabaigusi parkuotis, vairuotoja išlipo iš transporto priemonės, apžiūrėjo savo ir kitą automobilį, sieną ir išėjo maždaug 5 minutėms. Grįžusi po 5 minučių mergina išvažiavo. Kadangi liudytojai nekilo abejonių, kad vairuotoja suprato apgadinusi kitą automobilį, šiai nieko nesakė (b.l. 49).

Teismas vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, atsižvelgia, į tai, kad už administracinius teisės pažeidimus yra numatytos griežtos administracinės nuobaudos - ilgalaikis specialiosios teisės atėmimas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi suinteresuotumą bylos baigtimi, jos paaiškinimai prieštarauja visumai byloje surinktų įrodymų, kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vieno posėdžio metu buvo nurodžiusi, jog pripažįsta, kad padarė eismo įvykį (b.l. 22), todėl yra pagrindas abejoti jos paaiškinimų objektyvumu.

Teismas vertindamas liudytojo V. S. parodymus objektyvumo prasme pripažįsta, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad jog liudytojas gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau yra pagrindas abejoti šio liudytojo parodymų objektyvumu, nes jie nenuoseklūs, neatitinka byloje esančių jo rašytinių paaiškinimų, nesutampa su fotolentelėje, eismo įvykio schemoje užfiksuotais duomenimis. Liudytojas atvykęs į policijos įstaigą neprisiminė ir nenurodė aplinkybių, kad jo transporto priemonės apgadinimai gal galėjo būti padaryti po atsirėmimo į malkų krūvą, jis po įvykio tą pačią dieną policijos pareigūnui – liudytojui A. M. nurodė, kad iki įvykio automobilis buvo sveikas. Nelogiška būtų, jog, būtent, kai byla buvo nagrinėjama teisme ir buvo priimta nutartis V. S. apklausti liudytoju, jis prisiminė, kad galėjo apgadinti transporto priemonę į malkų krūvą ir pradėjo ieškoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kad apie tai pasakyti. Teismui priėmus nutartį, apklausti V. S. liudytoju (b.l. 23), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo atvykusi susipažinti su byla (b.l. 24), kurioje yra V. S. duomenys apie gyvenamąją vietą, telefono numeris.

Teismas vertindamas liudytojos K. R., liudytojo A. M. parodymus objektyvumo prasme neturi pagrindo jais abejoti. Nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog liudytojai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, liudytojai nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jų parodymai nuoseklūs, atitinka byloje esančius jos rašytinius paaiškinimus, sutampa su fotolentelėje, eismo įvykio schemoje užfiksuotais duomenimis.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 straipsniai), tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, tyčia, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad ji iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas vadovaujantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika gali būti padaromas tik tyčia kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

KET 3 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis.

Remiantis byloje esančiais įrodymais teismas laiko nustatytomis aplinkybes, kad 2012-04-15 eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Volkswagen Passat“, kurią apgadino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis „BMW 320“, vadovaujantis sekančiais argumentais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad 2012-04-15 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, nurodytoje vietoje vairavo nurodytą automobilį „BMW 320“. Iš byloje esančios 2012-04-15 eismo įvykio schemos, fotonuotraukų matyti ryškūs išoriniai sugadinimo požymiai automobilio „Volkswagen Passat“ - užpakalinio sparno iš vairuotojo pusės, tai yra, ant sparno nubraukti dažai, sparnas įlenktas, ir automobilio „BMW 320“ išoriniai sugadinimo požymiai – galinio kairės pusės sparno bei galinio bamperio kairėje pusėje įbrėžimai, įlenkimas, abu automobiliai apgadinti 65-70 cm aukštyje, tai yra automobilių sugadinimų aukštis atitinka, abiejų automobilių apgadinimai atitinka tarpusavyje pagal savo apgadinimų pobūdį ir mąstą. Iš eismo įvykio dieną surašyto tarnybinio pranešimo, liudytojos K. R. parodymų, kurių objektyvumu, kaip nurodyta, teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad automobilio „BMW 320“ vairuotoja važiavo atbuline eiga ir automobilio galine dalimi kliudė automobilį „Volkswagen Passat“. Iš liudytojo A. M. parodymų, kurių kaip nurodyta objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“ apgadinimai buvo padaryti tik neseniai, kadangi nebuvo apdulkėję, iš karto po įvykio automobilio „Volkswagen Passat“ savininkas (liudytojas V. S.) sakė, kad iki įvykio automobilis buvo sveikas.

Teismo nuomone, pagal automobilių „Volkswagen Passat“ , „BMW 320“ padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, yra pagrindas išvadai padaryti, kad automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus. Šią aplinkybę, pagrindžia ir liudytojos K. R. parodymai, kad jai būnant apie 15 metrų nuo įvykio vietos, po smūgio ji matė judantį automobilį „Volkswagen Passat“ ir girdėjo garsą, tokį kaip automobiliai trinasi vienas į kitą, stebėjo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apžiūri savo ir greta stovintį automobilį, pasišalina iš eismo įvykio vietos.

Nors atsižvelgiant į nedidelę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotojo stažą, ji galėjo fiziškai nepajusti, kad atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau kilęs triukšmas ir akivaizdžiai matomi ryškūs tiek jos vairuoto automobilio „BMW 320“, tiek apgadinto automobilio „Volkswagen Passat“ apgadinimai, juos apžiūrėjus, rūpestingos vairuotojos privalėjo būti įvertinti kaip eismo įvykio įrodymas. Todėl teismas laiko, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.

Esant aplinkybėms, jog teismas laiko įrodytomis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 9, 234 punktų reikalavimus, nes ji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, eismo įvykiu padariusi turtinės žalos ir nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai.

Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą) ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotoja yra susijusi.

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį. Padaryti tyčiniai administraciniai teisės pažeidimai, keliantys pavojų visuomenės ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens saugumui. Administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudos dydis nustatomas įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens jauną amžių, turtinę padėtį, jog šiuo metu ji nedirba, todėl taikomi minimalūs sankcijose numatyti baudos dydžiai.

Administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos ATPK 29 straipsnio 1 dalis), teismas laiko, kad tokių aplinkybių byloje nėra.

Kadangi byloje nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas nesprendžia dėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrinamos, skiriant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis ATPK 24 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsnio 4 dalimi, 330 straipsnio 2 dalimi, 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skirti V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto Lt 00 ct) dydžio baudą už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Skirti V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (trijų tūkstančių Lt 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti atėmimu trims (3) metams už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), skirti galutinę nuobaudą - 3000,00 Lt (trijų tūkstančių Lt 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti atėmimu trims (3) metams.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nesumokėjus baudos per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.