Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. liepos 1 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. N. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK ) 134 straipsnyje nustatyta, kad nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Prie šių darbų nepriskiriami darbai, kuriuos 2 metus ir 4 mėnesius dirbo Sveikatos priežiūros centre, todėl už šį darbą atsakovas privalėjo mokėti darbo užmokestį.

Pagal BVK 131 straipsnio 1 dalį nuteistų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Suimtųjų ir nuteistųjų, dirbančių laisvės atėmimo vietose, darbo apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.228 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 3 punkte nustatyta, kad jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio.

Pareiškėjo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas teismo posėdžio metu palaiko skundą jame išdėstytais argumentais ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad viena iš pataisos priemonių, skirtų nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę yra nuteistųjų darbas pataisos įstaigoje bei vadovaujantis BVK 134 straipsniu, numatančiu, jog nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, pareiškėjas neatlygintinai dirbo Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare. Pažymėtina, kad nuteistasis G. N. tokius darbus neatlygintinai dirbo ne ilgiau nei 2 valandas per dieną, kaip tai numatyta Kodekso 134 straipsnio 2 dalyje ,,Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną".

Pataisos įstaigos administracija remiantis BVK 140 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus gali skirti paskatinimą. Atsižvelgiant į tai nuteistasis G. N. buvo paskatintas, jam skirta padėka.

Nurodoma, kad sveikatos priežiūros tarnybos kabinetų ir kitų patalpų valymui bei tvarkymui sanitarais buvo skiriami nuteistieji, kurie buvo įdarbinti ūkio brigadoje, mokant jiems nustatyto dydžio darbo užmokestį. Nuo 2016 m. kovo 3 d. 1- me sektoriuje buvo skirta 0,5 etato sanitaro pareigų etato, į šias pareigas dirbti buvo paskirti nuteistieji D.E. ir V.A. (duomenys nuasmeninti). Nuo 2017 m. balandžio 28 d. 1- jame sektoriuje buvo nustatytas 1,0 etatas sanitaro pareigų, į šias pareigas buvo paskirti nuteistieji S.A., B.Š., Š.R., U.S., Š.R., ir G.V. (duomenys nuasmeninti). Nuteistieji, kurie yra įdarbinti sanitarais, ir stacionare negyvena, o dieną dirbti iš gyvenamosios zonos išeina ryte ir grįžta vakare.

Esant tokiai jo sveikatos būklei pareiškėjas negalėjo būti skiriamas atsakingus, specialiųjų žinių ir įgūdžių reikalaujančius darbus, kaip yra nurodoma skunde (prižiūrėti gydomus nuteistuosius, keisti jiems lašelines, išnešti ligonius į lauką iki greitosios medicinos pagalbos automobilio ir t.t.). Tokius darbus gali atlikti tik atitinkamą kvalifikaciją turintys bendrosios praktikos slaugytojai, jų padėjėjai ir kitas personalas. Pareiškėjui tokių darbų nedirbo. Pareiškėjas pataisos įstaigos ūkio brigadoje ginčo laikotarpiu sanitaru įdarbintas nebuvo ir sanitaro darbo funkcijų neatliko.

Pagal „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (su vėlesniais pakeitimais) 65 visi pataisos įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji paskirstomi į būrius, skyrius, gyvenamąsias patalpas, paskiriamos konkrečios lovos. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į būrius: 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 2 1389 buvo paskirtas į 1 būrį 13 brigadą lovos Nr. 1.10.6; 2016 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 2-639 buvo paskirtas į 5 būrį 52 brigadą lovos Nr. 5.2.15. Nuteistiesiems draudžiama savavališkai keisti gyvenamosios vietos patalpas ir priskirtas lovas. Šių reikalavimų kontrolė užtikrinama kasdieniniais rytiniais, vakariniais ir naktiniais patikrinimais (skaičiuotėmis) nuteistųjų būrio dienotvarkėje nustatytomis valandomis.

Pataisos namuose nėra teikiamos ilgalaikės stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, įstaigai licencija yra išduota suteikti tik ambulatorines asmens sveikatos priežiūros medicinos paslaugas. Nuteistieji į Sveikatos priežiūros tarnybos laikinojo stebėjimo patalpas (laikinąjį stacionarą) gali būti patalpinami iki 72 vai. vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 119A-235 „Dėl kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų etatų tipinių normatyvų patvirtinimo“ II skyrius (suvestinė redakcija nuo 2011-05-27). Asmens sveikatos priežiūra: paslaugos pacientams teikiamos specialistams stebint paciento būklę 72 val. Sveikatos priežiūros tarnybos laikinojo stebėjimo patalpose nuteistiesiems yra paskirtas lovos režimas, todėl jie negali dirbti jokių darbų. 2018 m. spalio 3 d. medicininiame pažymėjime Nr. 81(2)-711 nurodyta, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 24 d. patyrė galvos traumą (negili žaizda pakaušio srityje), gydymas - tvarstis, buvo laikinai patalpintas į stacionarą. Bausmės atlikimo metu Pareiškėjas dėl nemigos, nervinio miego sutrikimo trisdešimt septynis kartus kreipėsi ir buvo konsultuotas bei gydomas gydytojo psichiatro. Šešis kartus buvo siunčiamas gydymui ir gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje psichiatrijos skyriuje, nustatytos įvairios diagnozės, kurios objektyviai ir visapusiškai paneigia pareiškėjo skundo argumentus dėl galimybės dirbti įvardijamus darbus ir jo pastovaus apgyvendinimo Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare.

Taip pat akcentuojama ir tai, kad Regionų apygardos teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-427-505/2019, (teisminio proceso 3-62-3-1920-2018-7) pagal G. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos, padarytos netinkamomis kalinimo sąlygomis, atlyginimo. Šioje byloje nagrinėjamos tos pačios aplinkybės dėl apgyvendinimo Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare ir dėl įdarbinimo, tačiau pareiškėjas skunde teismui nekėlė reikalavimo sumokėti jam darbo užmokestį, skunde iš viso nenurodė, kokia tvarka ir kokiais pagrindais jis tariamai buvo įdarbintas.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą prašoma bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

konstatuoja:

Kaip matyti iš pareiškėjo procesinių dokumentų turinio, pareiškėjas teigia, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AKN, nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2018 m. liepos 27 d. buvo paskirtas dirbti Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros centre ir dirbo įvairius darbus, tačiau atsakovas jam už visą įvardijamą laikotarpį nemokėjo darbo užmokesčio, kurį prašoma priteisti.

Pareiškėjas įdarbinimo faktą grindžia 2017 m. liepos 21 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje nutarimu Nr. 91-195 Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. N.“, kuriame nurodama „požiūris į darbą įkalinimo įstaigoje teigiamas – nuo 2016 m. kovo mėnesio neatlygintinai dirba Sveikatos priežiūros tarnyboje valytoju“. Taip pat akcentuojama, kad 2017 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 64-232 pareiškėjui skirta padėka už darbą. Šiame nutarime nurodoma, kad pareiškėjas dirba stacionaro patalpose visuomeniniais pagrindais, darbus atlieka laiku ir stropiai.

BVK nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai, kurių paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 ir 2 d.). Santykius, susijusius nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių taikymu, reglamentuoja BVK ir jo numatytais atvejais valstybės institucijos priimti teisės aktai bausmių vykdymo klausimais, kurie nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (BVK 2 str. 1 ir 2 d.). Darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių (BVK 111 str.). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 str. 1 d.). Taigi, nuteistųjų darbo, kaip pataisos priemonės, pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011), todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų, susijusių su darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba, t. y. reglamentavimo, kuriam taikomi asociacijos laisvės, laisvės pasirinkti darbą ir kt. principai, nuostatos nuteistųjų darbui taikytinos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų nustatytais atvejais.

Nuteistųjų darbo apmokėjimą reglamentuojančio BVK 131 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuteistųjų darbas tvarkant pataisos įstaigas ir gretimas teritorijas yra numatytas Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnyje, pagal kurį, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus (1 d.); šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną (2 d.). Teismas pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnis yra kodekso antrajame skirsnyje, kuris yra skirtas reglamentuoti teisinius santykius dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo. Todėl šio straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos kitų Bausmių vykdymo kodekso antrojo skirsnio normų kontekste. Iš Bausmių vykdymo kodekso antrojo skirsnio normų visumos matyti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra skirstomas į mokamą darbą (tokiam darbui yra taikomos kodekso 131 str. nuostatos dėl jo apmokėjimo) ir nemokamą darbą (tokį darbą reglamentuoja tik viena, speciali šio skirsnio norma – 134 str.). Sisteminis Bausmių vykdymo kodekso antrojo skirsnio normų aiškinimas taip pat leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas. Tačiau šios prievolės realizavimo būdai yra skirtingi. Pirmuoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į mokamą darbą) yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją (125 str.), antruoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į nemokamą darbą) tokio pasirinkimo nėra, o yra tik imperatyvo būdu nustatyti tokio darbo apribojimai jo paskirties prasme ir jo atlikimo tvarka ir laikas (134 str.). Nurodyti nuteistųjų mokamo ir nemokamo darbo skirtumai leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų įtraukimas į nemokamą darbą nėra saistomas jokiais priklausančiais nuo nuteistųjų valios (pageidavimų ir pan.) apribojimais. Kitaip tariant, Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuteistųjų darbas yra jiems privalomas darbas be jokių (išskyrus sveikatos būklę) išlygų. Tai reiškia, kad toks nuteistiesiems skirtas imperatyvas gali būti paneigtas tik kita specialia norma, kurioje išimtis iš šios taisyklės būtų suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą (pvz., 2012-10-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012, 2012-11-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-2686/2012, 2013-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A1431898/2013) buvo konstatavęs, kad Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnyje numatytas nuteistųjų nemokamas darbas Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalies, Konvencijos 4 straipsnio 3 dalies ir Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo taikymo požiūriu negali būti laikomas priverstiniu (priverčiamuoju) darbu. Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė yra taikytina ir nagrinėjamoje administracinėje byloje (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Todėl teisės taikymo požiūriu Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnyje numatytas nuteistųjų darbas laikytinas leistinu darbu.

Būtent tokiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimui pritarta ir 2014 m. balandžio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014 liepa - gruodis, 520-525 psl.).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, BVK 134 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuteistųjų darbas yra jiems privalomas darbas be jokių (išskyrus sveikatos būklę) išlygų. Tačiau pareiškėjo teigimu jis dirbo darbus, kurie priskirtini prie mokamų darbų ir už juos privalėjo būti apmokėta. Kaip jau paminėta, įstatymas įtvirtina nuteistųjų pareigą dirbti nemokamus darbus, tačiau kartu nustato ir šios pareigos realizavimo mechanizmą. Paminėtame BVK 134 straipsnyje yra tiksliai apibrėžtas darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdis (tai yra pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymas, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai). Įstatymas taip pat nustato nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus tvarką bei sąlygas: a) nuteistasis dalyvauja šiuose darbuose pagal pataisos įstaigos administracijos patvirtintą grafiką; b) minėti darbai atliekami laisvu nuo darbo laiku, t. y. baigus pagrindinį darbą arba poilsio dienomis; c) šių darbų trukmė neturi viršyti dviejų valandų per dieną. Pataisos įstaigos administracija turi užtikrinti nuteistiesiems, dirbantiems nemokamus darbus, saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias saugų darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Be to, įtraukdama nuteistuosius į nemokamus darbus, pataisos įstaigos administracija turi atsižvelgti į fizines ir protines nuteistų asmenų (ypač nepilnamečių, moterų ir riboto darbingumo žmonių) galimybes dirbti tokius darbus.

Teismas vertindamas pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas skundas ir įrodinėjama, kad jis dirbo darbus, kurie negali būti priskirti prie nemokamų darbų pažymi, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pareiškėjas nurodo, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2018 m. liepos 27 d. iki buvo apgyvendintas Sveikatos priežiūros tarnyboje. Tačiau iš teismui atsakovo pateiktų 2015 m. gruodžio 1 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymo Nr. 2-1389 ir 2016 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 2-639 nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr.2-1389 jis buvo paskirtas į 1 būrį 13 brigadą lovos Nr. 1.10.6; 2016 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 2-639 buvo paskirtas į 5 būrį 52 brigadą lovos Nr. 5. Jokių faktinių duomenų, kad pareiškėjas įvardijamu laikotarpiu buvo perkeltas ar faktiškai atliko laisvės atėmimo bausmę kitoje vietoje nei nurodyta cituojamuose įsakymuose, nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi skundu į teismą dėl kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. liepos 27 d., nurodydamas, kad šiuo laikotarpiu dirbo ir gyveno Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose, kur nė karto nebuvo išleistas pasivaikščioti gryname ore. 2019 m. balandžio 4 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-505/2019 konstatuota, kad nėra jokių faktinių duomenų, kad pareiškėjas būtų apgyvendintas Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose. Pareiškėjas mokamų darbų faktą grindžia ir 2017 m. liepos 21 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. N., taip pat 2018 m. rugsėjo 27 d. pažyma, apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, kurioje nurodyta, jog 2017 m. gegužės 25 d. už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo paskatintas. Tačiau šiuose dokumentuose nurodoma, kad pareiškėjas dirba savo noru nemokamus darbus ir už tai yra paskatintas. Taigi šios aplinkybės taip pat neįrodo, kad buvo dirbami darbai, kurie pagal BVK 131 straipsnio nuostatas privalėjo būti apmokami.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis dirbo ne tik nekvalifikuotus darbus bet ir prižiūrėdavo gydomus nuteistuosius, neretai keisdavo lašelines. Iš 2014 m. liepos 30 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. V-397 patvirtinto Sanitaro pareigybės aprašo II skyriaus „Bendrieji reikalavimai sanitarui“, akivaizdu, kad sanitaras privalo atitikti bendruosius reikalavimus – turi turėti galiojančią Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą su įrašu, kad gali dirbti bei turėti galiojančią pažymą, kad praėjo sveiktos mokymo ir ligų prevencijos centro mokymus. Duomenų, kad pareiškėjas atitiko bendruosius reikalavimus nėra, taigi pareiškėjas negalėjo būti paskirtas į šias pareigas. Taipogi iš 2019 m. kovo 28 d. Pravieniškių PN-AK pažymos Nr. 25-747, 2016 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. V-99, 2017 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. V-184 nustatyta, kad pareigybių skaičius Sveikatos priežiūros tarnyboje buvo nustatytas šiais administraciniais aktais ir į šias pareigybes Sveikatos priežiūros tarnybos kabinetų ir kitų patalpų valymui bei tvarkymui sanitarais buvo paskirti kiti nuteistieji, kurie buvo įdarbinti ūkio brigadoje, mokant jiems nustatyto dydžio darbo užmokestį.

Byloje taip pat nėra nustatyta, kad pareiškėjas kokia nors forma būtų kreipęsis į administraciją ar institucijas dėl darbo, kurį jis nemokamai atliko bausmės atlikimo laikotarpiu, neatitikties jo neapmokamam pobūdžiui.

Taigi byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo skundo argumentus ir patvirtintų tai, kad pareiškėjas buvo paskirtas atlikti darbus, kurie pagal savo požymius priskirtini prie mokamų darbų. Pagal bylos medžiagą bei pareiškėjo atstovo paaiškinimą, pareiškėjas pats siekė dirbti ir dirbo savo valia. Kaip jau teismas paminėjo, nuteistųjų darbo, kaip pataisos priemonės, pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, nuteistųjų įtraukimas į nemokamą darbą nėra saistomas jokiais priklausančiais nuo nuteistųjų valios (pageidavimų ir pan.) apribojimais. Kitaip tariant, Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuteistųjų darbas yra jiems privalomas darbas be jokių (išskyrus sveikatos būklę) išlygų. Tai reiškia, kad toks nuteistiesiems skirtas imperatyvas gali būti paneigtas tik kita specialia norma, kurioje išimtis iš šios taisyklės būtų suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pagrįstai buvo įtrauktas į nemokamą darbą ką patvirtina jo atliekamo darbo pobūdis bei jo išreikšta valia dėl darbo. Įvertinus tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atstovavimo išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius teismui pateikė 2019 m. birželio 28 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3894, kurioje nurodyta, kad iš viso valstybės naudai priteistina 393,25 € bylinėjimosi išlaidų už pareiškėjui teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir 42 straipsnio 1 dalyje, numatanti, kad proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas ir buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo valstybei nepriteisti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.