- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- TA-1014-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01821-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Virginija Volskienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovo atstovas, Šiaulių TI), priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. sausio 9 d. jis buvo kalinamas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose įėjimai į sanitarinius mazgus uždengti nebuvo, sanitariniai mazgai neatitverti iki lubų, neturėjo vėdinimo sistemos, todėl tvyrojo smarvė, trūko oro. Sanitariniai mazgai nešvarūs, trūko sienos plytelių, jos buvo sudaužytos. Kamerų langų stiklai techniškai netvarkingi. Ant lubų pelėsis, netvarkingi dirbtinės šviesos šviestuvai, nebuvo sudarytos sąlygos skalbti apatinius ir viršutinius rūbus. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkingi, juose nepalaikoma tinkama švara, nėra suoliukų, dalyje nėra šiukšliadėžių. Kamerose pareiškėjas buvo laikomas su didžiausiu galimu kiekiu asmenų, todėl jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamojo ploto dydis, privatumas asmeniniame gyvenime. Dėl šių priežasčių, pareiškėjas patyrė diskomfortą, psichologines kančias, jautėsi emociškai sugniuždytas. Patikslindamas skundą, pareiškėjas nurodė, kad iš jam tenkančio minimalaus kameros ploto turi būti išskaičiuotas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas, jam dėl per didelio suimtųjų skaičiaus teko valgyti atšalusį maistą, maistas buvo neskanus, jo energetinė vertė per maža. Kamerose nebuvo iškvietimo (aliarmo) mygtuko. Kamerose Nr. 12,16 buvo buitinių parazitų. Kameroje Nr. 12 sanitarinio mazgo užuolaida buvo plona, byrėjo tinkas ir dažai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. pažymos „Dėl A. J.“, pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. sausio 9 d. periodiškai buvo laikomas įstaigos kamerose Nr. 12,16,56,106,55,58, kameroje būdavo 1-5 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,75 kv. m iki 18,80 kv. m gyvenamojo ploto. Todėl minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.
4. Pažymėjo, jog sanitariniai mazgai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punktas), sienų aukštis didesnis nei 1,5 m, įėjimai atitverti durimis ar stora užuolaida, sanitarinio mazgo vidaus nei iš kameros, nei pro stebėjimo akutę matyti neįmanoma. Kvapų parametrų jokie teisės aktai nereglamentuoja. Ventiliacija vyksta per langus ir specialią skylę sienoje.
5. Akcentavo, jog kameros Šiaulių TI vėdinamos natūraliu būdu, per langus. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2019 m. lapkričio 18 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 55 yra pelėsio, kameroje Nr. 12 šviestuvai be gaubtų, 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 58 šviestuvai tvarkingi. Skundų nei Šiaulių TI, nei kitur dėl sąlygų kameroje gauta nebuvo. Kameroje Nr. 56 remontas buvo atliktas.
6. Teigė, jog švarą ir tvarką nuteistieji kameroje privalo palaikyti patys. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti ant stogo, patikrinimų metu nustatyta, jog kiemeliai švarūs, inventoriaus buvimo juose teisės aktai nenumato. Galimybės skalbti rūbus sudarytos. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą pareiškėjas grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra nepagrįsti.
7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo papildymo, nurodė, kad kameroje Nr. 12 sanitarinis mazgas atskirtas stora užuolaida iš polietileno plėvelės, sienos tvarkingos. Pagalbos mygtuko įrengimas negalimas pagal įstaigos statusą. Maistas yra tiekiamas pagal nustatytas normas, ir nustatytus valgiaraščius, jam atšalus, jis yra pašildomas. Skundų dėl maisto kokybės gauta nebuvo, atliktų patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Planiniai aplinkos kenksmingumo šalinimai vykdomi, esant skundams dėl parazitų, dezinfekcija vykdoma pagal kalinių prašymus. Tokių prašymų iš pareiškėjo gauta nebuvo.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą patenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. sausio 9 d. Iš atsakovo atstovo pateiktos pažymos nustatė, kokiomis dienomis, kokiose kamerose ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas. Nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 12,16,56,106,55,58 kalinamas 61 dieną, kameroje buvo 1-5 asmenys, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,75 kv. m iki 18,77 kv. m kameros ploto. Todėl pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui. Teismas pažymėjo, jog teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl kameros plotą dalijo iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
10. Vertindamas sanitarinių mazgų įrengimą, teismas nustatė, jog sanitariniai mazgai nuo kameros buvo atskirti OSB ar mūrine sienele, sienelės aukštis sudarė nuo 1,84 m (kameroje Nr. 12) iki 2,36 m (kameroje Nr. 55). Iš teismui pateiktų kamerų Nr. 12,16,56,58,106,55 nuotraukų, teismas nustatė, jog kameroje Nr. 12 sanitarinis mazgas atskirtas užuolaida, visose kamerose sanitariniuose mazguose esančios plytelės tvarkingos, kamerų sienų nutrupėjimų nematyti.
11. Teismas taip pat nustatė, jog Šiaulių TI buvo vykdomi higienos – dezinfekcijos, Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbai. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimo metu, tikrindama maisto saugos, kokybės, higienos laikymo sąlygas, pažeidimų, susijusių su maisto kokybe ir temperatūra nenustatė.
12. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 58 šviestuvai tvarkingi, 2019 m. lapkričio 18 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 55 yra pelėsio apie lango rėmą, kameroje Nr. 12 nedega vienas šviestuvas. Pateikti įrodymai, jog nustatyti pažeidimai operatyviai šalinami. 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. vasario 4 d.,2020 m. kovo 16 d. patikrinimo aktais patikrinus pasivaikščiojimo kiemelius, nustatyta, kad vietomis ištrupėjusi sienų ir grindų danga, kiemeliai švarūs.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, jog pagal nustatytą Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokamai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243, 2019 m. rugsėjo 4 įsakymu Nr. 1/01-209 nustatytą tvarkos papildymą, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog jis buvo nemokus ir negalėjo pasinaudoti šiomis paslaugomis.
14. Teismas nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema, teismui pateikti įrodymai, jog kameros vėdinamos natūraliai per langus. Galimybę išvėdinti kameras patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento atliktas patikrinimas. Pažymėjo, jog mechaninės ventiliacijos įrengimas Šiaulių TI negalimas, todėl ventiliacija užtikrinama per langą bei angas sienose, o nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.
15. Vertindamas kitus higienos sąlygų kamerose pažeidimus, kaip drėgmė, pelėsis, nešvara, krentantis tinkas, teismas pastebėjo, kad jie iš dalies paneigiami atliktais patikrinimais, nustačius, jog kameroje Nr. Nr. 58 (šioje kameroje pareiškėjas buvo 6 dienas) šviestuvai tvarkingi, kamerą vėdinti per langą galima, pelėsio nėra, tačiau iš dalies ir patvirtinti, nustačius, jog kameroje Nr. 55 (pareiškėjas kameroje buvo 35 dienas) prie lango yra pelėsio, kameroje Nr. 12 (pareiškėjas kameroje buvo 8 dienas) nedega vienas šviestuvas. Duomenų, kad dėl higienos sąlygų būtų teikiami skundai, nėra, dėl likusių pažeidimų teismas abejones traktavo pareiškėjo naudai.
16. Iš teismui pateiktos Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės nustatyta, kad sanitarinio mazgo sienelė mažiausia buvo 1,86 m aukščio, sanitariniai mazgai atitverti durimis ar užuolaida, kas užtikrina bent minimalų privatumą. Pareiškėjas skunde nurodė, jog įėjimai į sanitarinį mazgą iš viso nėra dengiami, tačiau bylos medžiaga tai paneigta. Nustatyta, kad įėjimas į sanitarinį mazgą dengiamas arba užuolaida, arba yra durys. Skundo papildyme nurodė, jog kameroje Nr. 12 užuolaida plona, tačiau kokias tai sukėlė pasekmes, nepaaiškino. Šioje kameroje pareiškėjas praleido 8 dienas, teismui yra pateiktos nuotraukos, iš kurių nusprendė, jog esanti užuolaida yra ne iš patalynės, kaip nurodo pareiškėjas, tačiau, vertinant tai, jog teismui nėra pateikti įrodymai, kada ši nuotrauka padaryta, teismas abejones traktavo pareiškėjo naudai, pripažinęs, kad 8 dienas jo privatumas minimaliai galėjo būti pažeistas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas konstatavo, jog Šiaulių TI nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos numatyta įrengti aliarminio iškvietimo mygtuką. Tačiau vien tai, kad nebuvo įrengtas mygtukas, nereiškia, jog tai yra pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl jam konkrečiu atveju padarytos žalos, šiuos pareiškėjo teiginius teismas atmetė kaip nepagrįstus.
18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodymų dėl netinkamų pareigūnų veiksmų nepriimant pareiškėjo skundų, teismas pažymėjo, jog šie argumentai nedetalizuoti, nenurodomas konkretus laikas, pareigūnas arba pažeidimas, todėl nesant konkrečių argumentų, neįmanoma patikrinti jų teisingumo. Taigi pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų pareigūnų veiksmų atmetė kaip nepagrįstus.
19. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatavo, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Byloje nenustatyta duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskiriamas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, išskyrus trumpalaikius nepatogumus. Teismas įvertinęs, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinimas ganėtinai neilgą laikotarpį, t. y. 61 dieną, ilgalaikio pažeidimų poveikio nenustatė, nusprendė, jog pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Įvertinęs, jog pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas tik 8 dienas, vertino, jog pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteistinas.
III.
20. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir iš dalies patenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 55 buvęs pelėsis buvo pavojingas pareiškėjo sveikatai ir ilgainiui galėjo sukelti rimtų sveikatos problemų, šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas 35 dienas. Kameroje Nr. 12 nedegė šviestuvas, todėl tekdavo skaityti ir rašyti prietemoje, suprastėjo regėjimas. Šioje kameroje taip pat stipriai byrėjo tinkas, dėl kurio atsirasdavo dulkių, todėl būdavo sunku kvėpuoti, dusdavo. Nurodė, jog kamerose Nr. 12, 16 ir 106 būdavo sunku atsidaryti langą, o kamerose Nr. 55, 56 ir 58 pasiekti ir atsidaryti langą. Šiaulių TI taip pat nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, pareigūnus tekdavo kviestis beldžiantis į duris rankomis, kas sukeldavo skausmą, nes durys yra metalinės, sunkios, pareigūnus prisišaukti užtrukdavo laiko. Kamerose Nr. 55, 58 ir 106 nebuvo įrengta unitazų, todėl tokiu būdu buvo pažemintas pareiškėjo orumas, sukėlęs diskomfortą ir fizinius nepatogumus. Kamerose Nr. 16, 55 ir 56 stalas stovėjo viduryje kameros, dėl ko buvo apribotas kameroje buvusių asmenų judėjimas. Dėl gyvenamojo ploto užtikrinimo pažymi, jog nagrinėjamu atveju sanitarinis mazgas neturėjo būti įskaičiuojamas į bendrą kameros plotą, todėl prašo teismo iš naujo įvertinti, ar nebuvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, tenkanti vienam asmeniui. Pareiškėjas papildė apeliacinio skundo argumentus nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
23. Atsakovo nuomone, teismas išnagrinėjo visus pareiškėjo teiginius, taip pat įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Nurodo, jog pareiškėjas iš esmės kartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl netinkamo gyvenamojo ploto, iškvietimo mygtukų nebuvimo bei kameroje buvusio pelėsio.
24. Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto pažymi, kad į sanitarinio mazgo plotą, skaičiuojant kameros plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas. Net ir atėmus iš kameros ploto sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui mažiausias tekęs plotas buvo daugiau nei 3 kv. m, todėl nėra pagrindo iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo ar baldų užimamo ploto, kadangi pareiškėjo galimybė judėti nebuvo suvaržyta.
25. Dėl iškvietimo mygtuko įrengimo nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime jau buvo pasisakyta ir pripažinta, kad Šiaulių TI nesilaikė pareigos juos įrengti, tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, jog pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą.
26. Atsakovo teigimu, pareiškėjas aplinkybių dėl nuo sienos tinko byrėjimo, netinkamos apšvietos, sunkiai pasiekiamų ir atidaromų langų, tupimų tualetų pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nenurodė. Kadangi apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas jau priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, dėl minėtų aplinkybių atsakovas plačiau nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 500 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. sausio 9 d., atlyginimo.
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažinęs, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista (pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą patenkinti iš dalies, motyvuodamas aplinkybėmis, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, reikšdamas nepasitenkinimą dėl netinkamo apšvietimo, sunkiai pasiekiamų ir atidaromų langų, tupimų tualetų.
30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu neturtinės žalos atlyginimo būdu – pažeistų teisių į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių TI konstatavimu, tai pripažįstant pakankama satisfakcija padarytai žalai atlyginti.
32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu kameroje Nr. 12, kuris buvo uždengtas plona užuolaida, buvo pažeista 8 dienas. Atsakovo atstovas pareiškėjo skunde nurodytų teiginių dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo bei jo privatumo neužtikrinimo, nepaneigė. Nors kaip paminėjo pirmosios instancijos teismas byloje buvo pateiktos nuotraukos, tačiau teismui nenustačius, kad nuotraukos padarytos būtent ginčo laikotarpiu ir kameros, kurioje tuo metu buvo apgyvendintas pareiškėjas, pagrįstai abejones traktavo pareiškėjo naudai. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių TI, neužtikrindamas pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu 8 dienas, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.
33. Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4603-968/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-18-442/2021).
34. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kameroje, neužtikrinant jam tinkamo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Tokios aplinkybės galėjo sukelti jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).
35. Pagal naujausią LVAT praktiką, nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, paprastai sprendžiama, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti, ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui priteisiamas pinigais (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018; 2021 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-469-815/2021 ir kt.).
36. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
37. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (nustatytą privatumo pažeidimą), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju proporcinga pareiškėjo patirtiems išgyvenimams kompensuoti laikytina 40 Eur suma, o pareiškėjo prašomas priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstas ir neproporcingas pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
38. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 40 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
39. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo apšvietimo, sunkiai pasiekiamų ir atidaromų langų, tupimų tualetų, pažymėtina, jog pareiškėjas šių aplinkybių nebuvo paminėjęs skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo pareiga – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi, kuria šis teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą pagal jame išdėstytus argumentus ir nurodytas aplinkybes. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų papildomų (naujų) aplinkybių teisėjų kolegija nenagrinės (ABTĮ 134 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.