Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, atstovaujamos advokatės E. J., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys I. M., antstolis V. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis V. Z. 2016 m. balandžio 13 d. patvarkymu skundą atmetė ir skundą bei vykdomąją bylą perdavė Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vykdo išieškojimą pagal pateiktą vykdyti 2015 m. balandžio 10 d. išduotą Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-6007-945/2013. Pažymėjo, kad 2015 m. birželio 25 d. antstolio patvarkymu vykdomoji byla buvo nutraukta, tačiau išieškotojai I. M. apskundus antstolio veiksmus, tiek apylinkės, tiek ir apygardos teismai pripažino antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikino antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, taigi, dar kartą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0137/15/00748 tuo pačiu pagrindu, kuriuo ji buvo nutraukta 2015 m. birželio 25 d. antstolio patvarkymu, antstolis neturi teisės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje kilo ginčas dėl antstolio V. Z. 2016 m. kovo 18 d. nurodymo priverstinai nurašyti 18 790,64 Eur nuo skolininkės UAB „Kauno vandenys“ sąskaitos, teisėtumo ir pagrįstumo (vykdomosios bylos l. 228–229). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio V. Z. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. vykdomasis raštas Nr. 2-6007-945/2013, išduotas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kuriuo iš UAB „Kauno vandenys“ I. M. naudai priteista 8 760,35 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, 3237,82 Lt delspinigių, 15 000 Lt (neatskaičius mokesčių) suma už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo I. M. atleidimo iš darbo dienos (2012 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2013 m. lapkričio 28 d.), po 82,78 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną esant 5 dienų darbo savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo, 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, pagrindu (v. b. l. 118–129). Apeliacinės instancijos teismas iš antstolio V. Z. 2016 m. kovo 24 d. rašto nustatė, kad vykdant minėtą teismo sprendimą, skundžiamu 2016 m. kovo 18 d. nurodymu priverstinai nurašytą 18 790,64 Eur sumą sudarė: 1) 4344,30 Eur (15 000 Lt, neatskaičius mokesčių) už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos (2012 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2013 m. lapkričio 28 d.); 2) po 23,97 Eur (82,78 Lt, neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną esant 5 dienų darbo savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2013 m. lapkričio 29 d.) iki jo visiško įvykdymo (2016 m. kovo 18 d.); 3) 1318,93 Eur vykdymo išlaidos (v. b. l. 84).Iš vykdomojoje byloje esančių mokėjimo nurodymų nustatyta, kad skolininkė UAB „Kauno vandenys“, vykdydama Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą, išieškotojai I. M. sumokėjo:2013 m. gruodžio 13 d. – 1321,17 Lt (vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, v. b. l. 25);2014 m. liepos 3 d. – 29 959,79 Lt, šią sumą sudaro: 5336,70 Lt (darbo užmokestis atskaičius mokesčius), 3237,82 Lt (delspinigiai), 11 400 Lt (vėlavimas vykdyti įsipareigojimus nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d., 9185,27 (po 82,78 Lt už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki atsiskaitymo), 800 Lt bylinėjimosi išlaidos sudengtos su atstovavimo išlaidomis, v. b. l. 39);2015 m. vasario 9 d. – 706,02 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal gautą atsakymą iš VSDFV Kauno sk. 2015 m. vasario 5 d.“, v. b. l. 23);2015 m. spalio 27 d. – 33,23 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodant „Sodros įmokų skirtumo, susidariusio laikotarpio 2008 m. birželio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. grąžinimas“, v. b. l. 187). Skolininkė UAB „Kauno vandenys“ skundu prašė panaikinti antstolio V. Z. 2016 m. kovo 18 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas kartu su patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdomąją bylą nutraukti. Skolininkės teigimu, ji yra visiškai įvykdžiusi Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, panaikino skundžiamą nurodymą ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei įpareigojo antstolį V. Z. apskaičiuoti išieškotojos naudai išieškotiną vidutinio darbo užmokesčio sumą, skaičiuojant po 23,97 Eur už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad antstolis ginčijamu nurodymu nurašė skolininkės išieškotojai jau sumokėtą įsiskolinimo dalį, nors turėjo nurašyti tik vidutinio darbo užmokesčio sumą, kuri susidarė nuo 2014 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei vykdymo išlaidas. Skolininkė UAB „Kauno vandenys“ atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ji nėra įvykdžiusi Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo, byloje turėtų būti taikomas DK 303 straipsnis, be to, teismas turėjo pagrindą mažinti priteistiną vidutinį darbo užmokestį, atsižvelgdamas į nesumokėtos sumos dalį ir šalių veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė šios nutarties 6.1. pastraipoje nurodytus skolininkės UAB „Kauno vandenys“ argumentus dėl DK 303 straipsnio taikymo. Pažymėtina, kad DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo darbo byloje, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo I. M. jau yra priteistas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo, todėl darytina išvada, jog atskira nutartis šiuo klausimu neturėjo būti priimta (DK 303 straipsnis). Apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015 buvo sprendžiami klausimai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir kt., tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimu jau priteisto darbo užmokesčio už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos, sumokėjimo. Taigi, bylų ratio decidendi nesutampa ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis minėtoje teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 12 pastraipoje nurodytus skolininkės UAB „Kauno vandenys“ atliktus mokėjimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis ginčijamu nurodymu nepagrįstai nurašė 4 344,30 Eur (15 000 Lt) neatskaičius mokesčių sumą už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. Kaip jau minėta, ši suma buvo sumokėta 2014 m. liepos 3 d. pavedimu (v. b. l. 39). Apeliantės UAB „Kauno vandenys“ teigimu, ji 2015 m. spalio 27 d. pervesdama išieškotojai 33,23 Eur visiškai įvykdė teismo sprendimą. Pažymėtina, kad skolininkė UAB „Kauno vandenys“ 2015 m. spalio 27 d. sumokėdama išieškotojai 33,23 Eur įvykdė Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista 8 760,35 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio. Nurodytu teismo sprendimu skolininkė privalo mokėti vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo. Kaip nurodyta šios nutarties 12.2. pastraipoje, skolininkė išieškotojai 2014 m. liepos 3 d. sumokėjo 9 185,27 Lt vidutinį darbo užmokestį, t. y. po 82,78 Lt už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. liepos 3 d. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde pati skolininkė pripažįsta, kad 2015 m. spalio 27 d. pervesdama 33,23 Eur sumokėjo išieškotojai visas teismo priteistas sumas, išskyrus priteistą vidutinį darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustačius, jog 2014 m. liepos 3 d. skolininkė UAB „Kauno vandenys“ ne visiškai atsiskaitė su išieškotoja I. M., skolininkė privalo mokėti išieškotojai pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą priteistą vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną nuo 2014 m. liepos 3 d. iki visiško atsiskaitymo. Dėl nurodytų priežasčių atmestini apeliantės argumentai, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra visiškai įvykdytas. Skolininkės UAB „Kauno vandenys“ teigimu, teismas turėjo mažinti priteistą vidutinį darbo užmokestį. Pažymėtina, kad antstolis V. Z. vykdo įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo pagrindu išduotą vykdomąją raštą, kuriame nurodytas konkretus priteistas vidutinis darbo užmokestis, t. y. 23,97 Eur (82,78 Lt, neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną esant 5 dienų darbo savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Taigi, įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodyta, koks vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną darbo dieną mokamas iki bus įvykdytas visas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo proceso stadijoje pakeitus įsiteisėjusį teismo sprendimą ir sumažinus priteistą vidutinį darbo užmokesčio dydį, būtų pažeistas teismo sprendimo privalomumo (res judicata) principas (CPK 18 straipsnis). Be to, atskirojo skundo argumentai, kad buvo nesumokėta tik nedidelė dalis priteisto darbo užmokesčio, nesudaro pagrindo mažinti teismo sprendimu priteistą vidutinį darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas nebuvo visiškai įvykdytas išimtinai dėl darbdavio UAB „Kauno vandenys“ veiksmų, netinkamai apskaičiuojant mokesčius nuo teismo sprendimu priteistų sumų (CPK 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime nurodė, jog yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti darbo dieną už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos mažinti iki bendros 15 000 Lt (neatskaičius mokesčių) sumą ir sprendė, kad nuo sekančio dienos po teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo dienos ieškovei priteistina visa 82,78 Lt (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną esant 5 dienų darbo savaitei vidutinio darbo užmokesčio suma. Taigi, Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime pasisakė dėl priteistino vidutinio darbo užmokesčio dydžio mažinimo. Teismo sprendimo vykdymo procese peržiūrint antstolio veiksmų teisėtumą, teismas negali revizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir dar kartą spręsti priteisto vidutinio darbo užmokesčio mažinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo tiksliai nurodyti skolininkui konkrečią priverstinai išieškomą skolos sumą ir imtis priemonių, jog teismo sprendimas būtų įvykdytas operatyviai bei nebūtų toliau patiriamos neigiamos pasekmės skolininkui (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuoja konkretų vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydį, pagal kurį vykdymo procese apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už atitinkamą laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis V. Z., prieš 2016 m. kovo 18 d. priverstinai nurašydamas pinigines lėšas, turėjo patikrinti pagal vykdomojoje byloje pateiktus skolininkės mokėjimus, kurios sumos pagal priverstinai vykdomą teismo sprendimą yra sumokėtos išieškotojai ir nurodyti konkretų mokėtiną vidutinį darbo užmokestį, kurį sumokėjus Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas būtų laikomas visiškai įvykdytu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skolininkės UAB „Kauno vandenys“ skundas tenkintas iš dalies ir antstolis įpareigotas apskaičiuoti išieškotojos naudai išieškotiną vidutinio darbo užmokesčio sumą nuo 2014 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmestinas apeliantės atskirojo skundo reikalavimas grąžinti nepagrįstai antstolio nurašytas pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis V. Z., apskaičiavęs išieškotiną vidutinio darbo užmokesčio sumą nuo 2014 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nustatys galutinę mokėtiną sumą pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir dalis piniginių lėšų, kurios nepagrįstai buvo nurašytos 2016 m. kovo 18 d. nurodymu, turės būti sugrąžinti skolininkei UAB „Kauno vandenys“.Suinteresuotas asmuo I. M. prašo priteisti 285 Eur už suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas koeficientas 0,4, todėl maksimalus dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 299,20 Eur (748 Eur × 0,4). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti 285 Eur suma už atskirojo skundo surašymą neviršija Rekomendacijų dydžio, todėl teismas iš skolininkės UAB „Kauno vandenys“ priteisia suinteresuotam asmeniui I. M. 285 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininkės UAB „Kauno vandenys“, kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 285 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.