- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- eI-3381-426/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01322-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- UAB „Delca Invest“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Dainius Burdulis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Delca Invest“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Delca Invest“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2017-03-21 privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-100-170321-00003 nevykdyti jokių statybos darbų; 2) panaikinti Inspekcijos 2017-03-21 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-170321-00027 pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Skunde nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2015-06-08 pasirašė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 49SŽN-236(14.49.57). 2015 m. birželį buvo parengtas techninis projektas „Automobilių plovyklos, vandentiekio ir nuotekų tinklų, įvažiavimų (duomenys neskelbtini) statybos projektas. Kiemo aikštelės rekonstravimo projektas" Nr. 2015-TP-191.1. Projekte buvo numatyta automobilių plovyklos, inžinerinių tinklų statyba, kiemo aikštelės rekonstravimas ir laikinas mobilus (kilnojamasis) modulinis dviejų aukštų 235,66 m² bendro ploto administracinis objektas (toliau – ir biuras), kuris pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nepriskirtinas prie statinių. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2015-07-31 išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-150731-00803 (statytojas – UAB (duomenys neskelbtini)). NŽT ir pareiškėja 2015-09-23 pasirašė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 49SŽN-366-(14.49.57). Savivaldybės administracija 2015-11-20 išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-151120-01378, kur statytoja jau nurodyta pareiškėja. Rašytiniame pritarime administracinės paskirties biuras nebuvo nurodytas. Vadovaudamasi projektais ir rašytiniu Savivaldybės administracijos pritarimu, pareiškėja sklype atliko statybos / rekonstrukcijos darbus, kurių metu buvo rekonstruoti inžineriniai tinklai, automobilių stovėjimo aikštelė ir pastatyta 35 m x 6 m dydžio automobilių plovykla. Be to, sklype ant rekonstruotos dangos buvo įrengtas biuras. Atsakovė 2017-03-13 atliko faktinių duomenų patikrinimą sklype ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-427(23.17). Šiame akte atsakovė nurodė, kad biuras yra sumontuotas iš atskirų metalinių apšiltintų konteinerių – modulių, tarpusavyje sujungtų į vientisą pastatą atliekant statybos darbus vietoje, kuris yra prijungtas prie inžinerinių komunikacijų. Buvo padaryta išvada, kad biuras priskirtinas nekilnojamiesiems daiktams – pastatams, todėl statybai yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi, remiantis šia išvada, atsakovė 2017-03-22 surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo konstatavo biuro savavališką statybą, t. y. nurodė, kad biuras statomas neturint nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su atsakovės išvada, jog biuras yra priskirtinas nekilnojamiesiems daiktams, kadangi tokia išvada prieštarauja faktiniams duomenims. Nurodė, kad žemės nuomos sutartis, sudaryta sklype esančių statinių nuomos laikotarpiui, tačiau ne ilgiau kaip iki 2024-08-03. Dėl šios priežasties, pareiškėja (duomenys neskelbtini), nusprendė įsirengti kilnojamąjį biurą, kurį būtų galima lengvai išmontuoti pasibaigus sklypo nuomos terminui ir perkelti į kitą veiklos vietą. Tuo tikslu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) užduotį pagaminti ir įrengti sklype lengvai išardomą ir kilnojamą biurą, kuris nebūtų priskiriamas statiniams pagal Statybos įstatymo nuostatas ir jam įrengti sklype nebūtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Biuro moduliai buvo pagaminti gamykloje ir sumontuoti sujungiant juos tarpusavyje varžtinėmis, lengvai išardomomis ir daugkartinio naudojimo jungtimis, tarpus tarp biuro modulių užsandarinant daugkartinio naudojimo guminėmis tarpinėmis. Visi biuro vidaus inžinieriniai tinklai ir komunikacijos moduliuose taip pat yra sumontuoti gamykloje ir išbandyti. Šie moduliuose įrengti vidaus tinklai yra prijungti prie sklype esančių inžinerinių tinklų daugkartinio naudojimo lengvai išardomomis jungtimis. Šiam konteineriniam biurui nėra reikalingas pamatas, jis gali būti pastatytas ant bet kokio, atlaikančio biuro sunkio jėgą, paviršiaus. Biuras nėra sujungtas su žeme jungtimis ir jį surenkant sklype nebuvo atliekami statybos darbai. Dėl šių konstrukcinių ypatumų biuras yra lengvai išmontuojamas atjungiant daugkartinio naudojimo jungtis, jungiančias tiek pačius modulius, tiek ir vidaus inžinerinius tinklus su sklype esančiais tinklais, nepažeidžiant nei jungčių, nei sandarinimo tarpinių, nei modulių ir/ar kitų dalių / mazgų, ir gali būti vėl sumontuotas / perkeltas į kitą vietą ir toliau eksploatuojamas nesumažinus jo vertės ir / ar nepakeitus paskirties. Pareiškėjos nuomone, atsakovė be jokio teisinio ir faktinio pagrindo kilnojamąjį modulinį biurą priskyrė statinių ir nekilnojamųjų daiktų kategorijai. Be to, ir rašytiniame pritarime tarp leidžiamų statyti statinių biuras nėra nurodytas, kadangi jis priskirtas ne statinių kategorijai. Bendrovės nuomone, statybos leidimas biurui šiuo atveju nėra reikalingas, todėl atsakovei nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad biuro įrengimas sklype yra savavališka statyba.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad negalima teigti, jog biuro perkėlimas į kitą vietą būtų jo paskirties pakeitimas. Kadangi konteineriai, iš kurių jis sudarytas, yra universalūs, kitoje vietoje jie gali būti sujungti į visiškai kitokią konfigūraciją nei yra dabar. Biuras nėra sujungtas su žeme, o tai, kad jis prijungtas prie tam tikrų komunikacijų, neleidžia daryti išvados, jog jis sujungtas su žeme. Pažymėjo, kad trinkelių klojimas aplink ginčo objektą laikytinas savarankišku darbu, biuras negali būti ant jų statomas. Paaiškino, kad prieš pastatant biurą, buvo nustatyta, kokiame lygmenyje konteineriams pastatyti turi būti atgaliniai taškai bei padėti gelžbetoniniai blokeliai, kad būtų išlyginta horizontali plokštuma.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad atlikusi tyrimą nustatė, jog savavališkos statybos objektas – biuras, yra nekilnojamas daiktas, kurio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Šis pastatas yra nekilnojamasis daiktas, t. y. turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios buvo sumontuotos atliekant statybos darbus vietoje, turi patvarų sąlytį su žeme, tokio pastato negalima perkelti iš vienos vietos į kitą be didelių pastangų ir nesumažinus jo vertės. Atkreipia dėmesį, kad jis atsparus įprastoms gamtoms jėgoms – neatsiduria kitoje vietoje esant didesniam vėjui ar audrai. Biuras buvo sumontuotas atliekant statybos darbus vietoje – iš atskirų apšiltintų modulių, tarpusavyje sujungtų į vientisą pastatą, kuris prijungtas prie inžinerinių komunikacijų (elektra, vanduo, nuotekos) bei kaip ir bet kuris kitas pastatas yra atsparus įprastoms gamtos jėgoms, todėl mano, kad jis atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką, bei yra laikytinas statiniu.
Šiuo atveju biuro statybai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo privalomas leidimas statyti naują statinį. Pagal Statybos įstatymo, galiojusio statybos metu, 2 straipsnio 71 dalį statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento buvo laikoma savavališka statyba, todėl atsakovė mano, pagrįstai surašė skundžiamus privalomuosius nurodymus, kuriais nurodė statytojai nevykdyti jokių statinių statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus teiginius ir prašė skundą atmesti. Teigė, kad šiuo atveju buvo atlikti statybos darbai, kadangi biuro statramsčiai yra laikančioji konstrukcija, sumontuota statybos metu, o montavimas įeina į statybos darbų sąvoką. Be to, norint pastatyti biurą turėjo būti tam atitinkamai parengtas žemės sklypas, o tai taip pat laikytina statybos darbais. Nurodė, kad aplinkybę, jog biuras priskiriamas nekilnojamajam daiktui patvirtina ir įrengtos inžinerinės komunikacijos, kadangi jos negali veikti bet kokiame kilnojamajame objekte, jos turi būti stabilios ir gana patvarios.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas statybą leidžiantys dokumentai yra išduodami ne bet kokiems statiniams (įrenginiams) pastatyti (įrengti / sumontuoti), o statiniams, atitinkantiems įstatyme nustatytus požymius, t. y., kurie yra nekilnojamieji daiktai ir turi laikančiąsias konstrukcijas kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagrindiniai požymiai, kuomet statinys gali būti pripažintinas kilnojamuoju daiktu, t. y. galimybė tokį daiktą perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Todėl, jeigu daiktas atitinka kilnojamojo daikto požymius, jis nelaikytinas statiniu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme.
Nurodė, kad pareiškėja siekė statyti laikiną (kilnojamąjį) administracinį pastatą, kuris dėl techninių ypatybių neatitinka Statybos įstatyme nustatytų statinio požymių, todėl pagal pareiškėjos (statytojos) pateiktą informaciją, nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Atkreipė dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad buvo padaryti pažeidimai ir biuras pastatytas kaip nekilnojamasis daiktas be statybą leidžiančio dokumento, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti Savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus ir kaltę, kadangi pareiškėjos pateiktoje statinio projekto rengimo medžiagoje buvo nurodyta, jog bus statomas laikinas mobilus statinys, todėl už Savivaldybės administracijai pateiktos informacijos tikrumą, visų pirma, yra atsakinga pareiškėja (statytoja), nes statybą leidžiantys dokumentai išduodami/neišduodami statytojo pateiktų dokumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2017-03-21 privalomojo nurodymo Nr. PNSD-100-170321-00003 nevykdyti jokių statybos darbų ir Inspekcijos 2017-03-21 privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-100-170321-00027 pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodomų nustatyta, kad Inspekcija 2017-03-13 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-427(23.17), kuriame nurodė, kad patikrino administracinės paskirties konteinerių pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Buvo konstatuota, kad šis administracinės paskirties pastatas priskirtinas nekilnojamiesiems daiktams – pastatams, todėl jam taikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Paaiškinta, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą naujo neypatingojo statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas. 2017-03-16 Inspekcija priėmė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-170316-00021, kuriame nurodė, kad administracinis pastatas esantis (duomenys neskelbtini) pastatytas neturint nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija 2017-03-21 privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-100-170321-00003 nurodė pareiškėjai nevykdyti jokių statinio (administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Ta pačią dieną Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-170321-00027, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota nė vėliau kaip iki 2017-09-17 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas 2017-03-16 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-170316-00021, padarinius: nugriauti administracinės paskirties pastatą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Apie privalomųjų nurodymų priėmimą pareiškėja buvo informuota 2017-03-22 raštu Nr. (23.51)2D-3739.
Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reguliuoja Statybos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-12-31) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos.
Byloje keliamas ginčas, ar pareiškėjos biuras, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Statybos įstatymo nuostatų prasmę laikytinas statiniu.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statiniu yra laikomas pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalys) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.
Iš pateiktos statinio sąvokos matyti, kad statiniu pastatas bus laikomas tik tuo atveju, kai jis ne tik turės laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos ar jų dalis sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, bet ir bus pripažįstamas nekilnojamuoju daiktu. Šiuo atveju pagrindinis klausimas byloje yra, ar pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pastatytas biuras priskirtinas nekilnojamajam ar kilnojamajam daiktui, nes nuo to priklausys, ar jis laikomas statiniu Statybos įstatymo prasme ir, ar jo statybai buvo reikalingas leidimas.
CK 1.98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti ir vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Pagal to paties straipsnio 4 dalį daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Tokius pačius kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų apibrėžimus nustato ir CK 4.2 straipsnio nuostatos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra nurodęs, kad statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoka apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis. Aiškindamas nekilnojamojo daikto sąvoką LAT pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms. Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančio pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (LAT 2012-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).
Nagrinėjamoje byloje, iš teismui pateiktų biuro fotonuotraukų bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu išsakytų teiginių nustatyta, kad pareiškėjos biuras buvo sumontuotas 2016 m. kovo – gegužės mėn. Jis yra sudarytas iš surenkamų metalinių konteinerių, kurie tarpusavyje sujungti varžtinėmis jungtimis. Išsukus varžtus, atskirais konteineriais biurą galimą perkelti į kitą vietą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės, kadangi konteineriai yra universalūs, jie gali būti perkeliami / sumontuojami kitoje vietoje ir vėl eksploatuojami. Pareiškėjos biuras yra laisvai padėtas ant betoninio pagrindo, t. y. jo neprivirtinant, taigi nėra tvirtai sujungtas su žeme. Įrengti vidaus tinklai yra prijungti prie sklype esančių inžinerinių tinklų daugkartinio naudojimo išardomomis jungtimis, kurios gali būti išardomos jų nepažeidžiant.
Be to, pareiškėja pateikė Firmos „Tyrimai ir projektai 2017-04-28 tyrimo aktą Nr. 17-46T, kuriame padarytos išvados, jog biuras yra įrengtas iš surenkamų metalinių konteinerių, gali būti atskirais konteineriais perkeltas į kitą vietą, nepakeitus jo paskirties. Minėtą aktą pasirašė J. M., kuris yra įrašytas Lietuvos Respublikos teismo eksperto sąrašus ir turi teisę atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę. Byloje iš esmės nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog biuras yra nekilnojamasis daiktas.
Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos biuras neatitinka CK įtvirtintos nekilnojamojo daikto sąvokos, kadangi jis gali būti perkeliamas į kitą vietą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės, taigi yra laikytinas kilnojamuoju daiktu. Nustačius, jog biuras yra kilnojamasis daiktas, aplinkybės, jog yra laikančiosios konstrukcijos, kurios visos (ar jų dalys) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, nėra reikšmingos. Kaip minėta, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme, statiniu gali būti pripažintinas tik nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nepagrįstai priskyrė pareiškėjos biurą statiniui ir nurodė, kad pareiškėja privalėjo gauti statybos leidimą.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Inspekcijos 2017-03-21 privalomasis nurodymas Nr. PNSD-100-170321-00003 nevykdyti jokių statybos darbų ir 2017-03-21 privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-100-170321-00027 pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikinti, o pareiškėjos skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 2 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Delca Invest“ skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017-03-21 privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-100-170321-00003 nevykdyti jokių statybos darbų ir 2017-03-21 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-170321-00027 pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.