- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- 2-368-454/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12792-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei K. S., nedalyvaujant atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis periodu nuo 2013-01-31 iki 2013-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo atliktas tarpusavio įsipareigojimų užskaitas; taikant restituciją priteisti iš atsakovo 10691,81 Eur (36916,68 Lt), 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas patikslintame ieškinyje ir ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2013-05-24 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius patikrinęs sandorius nustatė, kad laikotarpyje nuo 2013-01-31 iki 2013-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas sudarė Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas atsakovui buvo sumažintas 36916,68 Lt suma. Teigia, kad ginčytinų sandorių sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo faktiškai nemoki ir šiais sandoriais buvo pažeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių teisės. Sudarydama ginčytinus sandorius šalys nebuvo sąžiningos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesąžiningumą patvirtina tai, kad remiantis 2012 m. įmonės balansu ji buvo nemoki ir neturėjo finansinių galimybių padengti savo įsiskolinimų kreditoriams, bet išskyrė iš kitų kreditorių atsakovą, tuo suteikdama šiai įmonei pirmenybę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą. Tuo tarpu atsakovas, sudarydamas ginčijamus sandorius, žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkią finansinę padėtį, tačiau vis tiek priėmė sprendimą sandorius sudaryti. Be to, dvi užskaitos padarytos po to, kai Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši informacija buvo paskelbta viešai, ir net po šios informacijos paskelbimo, atsakovas sudarinėjo ginčo sandorius. Be to, sandoriai sudaryti po 2013-04-26 yra negaliojantys dar ir dėl to, kad jie buvo atlikti tuo metu, kai buvo draudžiama realizuoti įmonės turtą ir atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat, tarp šalių įsiskolinimo užskaitos negalėjo būti atliktos, nes nebuvo suėję pagal išrašytas sąskaitas mokėjimo terminai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimus. Atsiskaitymai tarp bylos šalių visada vyko užskaitų būdu, nėra aišku kokiu būdu 36916,68 Lt užskaitos pažeidė ieškovo ir jo kreditorių interesus, sąlygojo jo nemokumą. Faktas apie bankroto bylos iškėlimą, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimą neįrodo atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesąžiningumo. Atsakovas nežinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir tai, kad galimai pažeidžia kitų jos kreditorių teises. Taip pat, ieškovas nenurodo jokių motyvų ar argumentų, kuriais remiantis ginčijamos užskaitos buvo įvykdytos nesavanoriškai ar klystant, dėl ko laikytinos neteisėtomis. Taip pat, ieškovas nenurodo jokių pagrindų, kuriais remiantis reikalaujama taikyti vienašalę restituciją (2 t., 77-80, b.l.).
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas atstovo advokato padėjėjo A. K. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Atstovas savo prašymą motyvavo tuo, kad su klientu atstovavimo sutartį sudarė tik 2015-05-27, o posėdis paskirtas 2015-06-01, todėl atstovas nespėjo tinkamai susipažinti su byla ir pasiruošti jos nagrinėjimui (2 t., 81 b.l.). Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu iki teismo posėdžio pradžios pateikiami dokumentai, pateisinantys neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Spręsdamas atsakovo atstovo prašymą, teismas atsižvelgė į tai, kad byla teisme nagrinėjama nuo 2014 metų liepos mėnesio (gautas ieškinys teisme), byloje atsakovo direktorius įgaliojimą atstovauti atsakovą byloje suteikė D. P., į bylą pateiktas 2011-12-27 įgaliojimas (1 t., 59 b.l.), kuris atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose, pasirašė 2015-01-26 teismui pateiktą atsiliepimą į patikslintą ieškinį, tačiau, kaip paaiškėjo – 2015-03-24 SODROS duomenų bazės pažyma, šis asmuo net nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (2 t., 70 b.l.). Atsižvelgiant į tai, 2015-04-08 teismui pateiktą atsiliepimą į patikslintą ieškinį pasirašė jau pats atsakovo vadovas – direktorius (2 t., 80 b.l.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovas, veikdamas kaip juridinis asmuo, turėjo rūpestingiau rūpintis savo atstovavimu teisme, o jo pasirinkimu, atsakovą tinkamai atstovavo pats vadovas – direktorius. Tačiau teismas pripažįsta, kad bet kurioje proceso stadijoje šaliai negali būti atimta galimybė kreiptis teisinės pagalbos į kvalifikuotą teisininką – advokatą. Tačiau šalims neleidžiama piktnaudžiauti joms suteikiamomis teisėmis (LR CPK 42 str.). 2015-03-25 įvykusio teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl to, kad atsakovas paprašė leisti pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ir susirasti atstovą byloje (2 t., b.l. 75). Bylos nagrinėjimas atidėtas beveik dviem mėnesiam, tačiau atstovavimo sutartis su advokato padėjėju atsakovo sudaryta tik 2015-05-27, t.y. likus vos dviem darbo dienom iki paskirto teismo posėdžio. Be to, iš byloje pateikto įsakymo Nr. 2014/07 nėra aišku kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su advokato padėjėju pasirašė atstovavimo sutartį, kadangi pagal minėtą įsakymą bendrovės direktorius atostogauja ar serga, o pats įsakymas datuotas 2014 m. kovo 31 d. (2 t., 83 b.l.). Teismas privalo imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (LR CPK 7 str.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas savo veiksmais neveikia už greitą bylos išnagrinėjimą, vilkina procesą, todėl sprendžia, kad atsakovo atstovo neatvykimo į teismą priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013-05-24 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, kuri įsiteisėjo 2013-07-25 (1 t., 16-17, 18-20, b.l.). Bankroto administratorius nustatė, kad laikotarpyje nuo 2013-01-31 iki 2013-04-30 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo buvo sudaryti Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktai 36916,68 Lt sumai (1 t., 21-25).
LR CK 6.66 str. 1 d. įtvirtina, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. numatyta, kad bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas neįrodė kreditorių teisių pažeidimo. LR CK 6.66 str. 1 d. nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Sąrašas atvejų, kai sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, nėra baigtinis. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nustatytina, kad kreditoriaus teises pažeidžia ir tokie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (LAT 2001-02-21 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-201/2001, 2005-09-26 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-420/2005, 2006-01-11 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-17/2006, 2006-03-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-191/2006). Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Iš Kauno apygardos teismo 2013-05-24 nutarties nustatyta, kad 2012-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)" turto turėjo už 7431505 Lt, o įsipareigojimai buvo 20846131 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 10469653 Lt (1 t., 16-17 b.l.). 2013-02-14 UAB „(duomenys neskelbtini)" turtui buvo taikytas areštas 1038959,79 Lt sumai (1 t., 28-29 b.l.), o tai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)" nuosavas ilgalaikis turtas sudarė tik 330169,93 Lt (1 t., 103-108 b.l.), taigi turto areštas turimo ilgalaikio turto kiekį viršijo 3 kartus. Akivaizdu, kad ginčytinų sandorių sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo nemoki ir mokumo nebeatstatė. Iš Kauno apygardos teismo 2013-09-30 nutarties matyti, kad bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma UAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto byloje sudaro 16648581,45 Lt (1 t., 26-27 b.l.), kaip nurodė ieškovas, dauguma šių įsiskolinimų kreditoriams atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos, netikėti ieškovo argumentais teismas neturi jokio pagrindo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galiojančių kreditorinių reikalavimų, sudarius ginčijamus sandorius buvo sumažintas jos turtas ir jų sudarymo metu sumažėjo buvusių kitų kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodama apie savo nemokumą, ginčijamais sandoriais atsiskaitydama su vienu iš daugelio kreditorių - atsakovu - nepagrįstai suteikė būtent šiam kreditoriui pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą prieš kitus savo kreditorius.
Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, skolininko teisinė prievolė turi būti aiškinama siaurai (LAT 2000-04-05 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-425/2000, 2006-01-11 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-17/2006). Privalėjimas sudaryti sandorį - tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. Pažymėtina, kad įmonei gresiantis bankrotas, sunki materialinė padėtis, skola kitam kreditoriui ir pan., negali būti traktuojamos kaip pareiga sudaryti sandorį (2008 m. rugsėjo 21 d. „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga"). Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, nes neturėjo jokios įstatymiškai įtvirtintos prievolės ir atsakovas neturėjo teisinės galimybės įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)" sudaryti sandorį ir jam atsisakius kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka jam nustatyti šią prievolę.
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad šalys, sudarydamos ginčijamus sandorius buvo sąžiningos. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas" aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti" suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandori nebus pažeisti jų interesai. Pažymėtina, kad verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, keliami didesni reikalavimai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (LAT 2002-06-19 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-898/2002, 2007-04-19 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-168/2007). UAB „(duomenys neskelbtini)" nesąžiningumą patvirtina tai, kad remiantis 2012 m. įmonės balansu ji buvo nemoki ir neturėjo finansinių galimybių padengti savo įsiskolinimų kreditoriams, tačiau išskyrė iš kitų kreditorių atsakovą tokiu būdu suteikdama jam pirmenybę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad apie sunkią UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį informacija buvo pasiekiama iš viešai prieinamų registrų (pvz. Turto arešto registras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos internetiniame tinklalapis). Be to, apie pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo priėmimą, taip pat, buvo paskelbta viešai interneto tinklalapyje, tačiau dvi užskaitos buvo padarytos po nurodyto ieškinio gavimo teisme. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas sudaryti sandorius, nepažeidžiančius kitų kreditorių interesų, nebuvo pakankamai atidus ir nesidomėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ginčijamų sandorių šalimi. Teismas konstatuoja, kad nustatytas ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo egzistavimas.
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nesutinka, jog tarpusavio užskaitos buvo neteisėtos. Iš byloje pateiktos Kauno apygardos teismo 2013-05-24 nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1809-436/2013 nustatyta, kad Kauno apygardos teisme 2013-04-26 buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 16-17 b.l.). Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d. apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ši informacija skelbiama viešai specialioje interneto svetainėje. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Darytina išvada, kad pagal LR Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas nuostatas yra įtvirtintas imperatyvus draudimas vykdyti netgi priverstinai privalomus vykdyti turto realizavimo ir išieškojimo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, bet koks atsiskaitymas su bankrutuojančios įmonės kreditoriais pažeidžiant nurodytus įstatyminius draudimus yra neteisėtas. Šios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką (LAT 2005-02-21 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-118/2005, 2006-12-11 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-637/2006, 2013-03-29 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-182/2013). Iš byloje pateiktų Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas 2013-04-30 atliko užskaitas 2385,59 Lt sumai ir 3536,78 Lt sumai (1 t., 24, 25 b.l.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nurodyti šalių atlikti tarpusavio užskaitymai yra negaliojantys dar ir dėl to, kad prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį, taip pat, nurodė, kad nesutinka, jog tarpusavio užskaitos neteisėtos nepriklausomai nuo to, kad mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. LR CK 6.130 str. 1 d. įtvirtinta, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Išskiriamos tokios įskaitymo sąlygos: prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą; abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civ. b. 3K-3-18/2010, 2009-06-26 nutartis civ. b. 3K-3-293/2009). Iš byloje pateiktų Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų bei PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad ginčijamais sandoriais buvo užskaitytos sumos pagal 19 PVM sąskaitų faktūrų ir tik vienos sumos pagal 2013-03-29 PVM sąskaitą faktūrą mokėjimo terminas buvo suėjęs (2013-01-31 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas - PVM sąskaitos faktūros: 2013-01-07 VVP serija Nr. 0045992, 2013-01-14 VVP serija Nr. 0046238, 2013-01-21 VVP serija Nr. 0046494, 2013-01-28 VVP serija Nr. 0046757, 2013-01-31 VVP serija Nr. 0047000; 2013-02-28 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas - PVM sąskaitos faktūros: 2013-02-11 VVP serija Nr. 0047291, 2013-02-18 VVP serija Nr. 0047569, 2013-02-25 VVP serija Nr. 0047825, 2013-02-28 VVP serija Nr. 0048064; 2013-03-31Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas - PVM sąskaitos faktūros:2013-03-12 VVP serija Nr. 0048351, 2013-03-18 VVP serija Nr. 0048605, 2013-03-25 VVP serija Nr. 0048867, 2013-03-31 VVP serija Nr. 0049126, 2013-04-30 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas - PVM sąskaitos faktūros: 2013-04-08 VVP serija Nr. 0049357, 2013-04-15 VVP serija Nr. 0049503, 2013-04-22 VVP serija Nr. 0049586, 2013-04-30 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas - PVM sąskaitos faktūros: 2013-03-29 Serija VVK Nr. 1251, 2013-04-22 Serija VVK Nr. 1291, 2013-04-22 Serija VVK Nr. 1296. (1 t., 77-102 b.l.). LR CK 6.33 str. 1 d. skiria prievoles su atidedamuoju ir su naikinamuoju terminu. LR CK 6.33 str. 2 d. numatyta, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Kadangi tarp šalių buvo numatytas atidedamasis terminas, tai tarp šalių prievolės, tuo metu, kai buvo atlikti įsiskolinimų užskaitymo aktai, dar nebuvo vykdytinos ir ginčo sandoriai buvo sudaryti neteisėtai, t.y. pažeidžiant imperatyvias tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo taisykles.
Teismas sprendžia, kad byloje konstatavus esant „actio Pauliana“ taikymo sąlygas ir ginčytinus sandorius pripažinus negaliojančiais, byloje taikytina restitucija - atsakovas privalo sumokėti ieškovui visa, ką yra gavęs neteisėtų sandorių pagrindu ir turi teisę pateikti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje (LR CPK 6.145 str.).
Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo priteistinos 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 97,41 Eur ieškovo atstovo dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos (1 t., 114-117 b.l., 2 t., 57-60, 66-69 b.l.) (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.) bei valstybės naudai – 321,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (LR CPK 96 str.).
Teismo patirtos pašto išlaidos yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš atsakovės valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.245 str., LR CPK 92 str., 96 str., 117 str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Pripažinti negaliojančiomis periodu nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini), atliktas tarpusavio įsipareigojimų užskaitas:
2013-01-31 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas - PVM sąskaitos faktūros: 2013-01-07 VVP serija Nr. 0045992, 2013-01-14 VVP serija Nr. 0046238, 2013-01-21 VVP serija Nr. 0046494, 2013-01-28 VVP serija Nr. 0046757, 2013-01-31 VVP serija Nr. 0047000;
2013-02-28 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas - PVM sąskaitos faktūros: 2013-02-11 VVP serija Nr. 0047291, 2013-02-18 VVP serija Nr. 0047569, 2013-02-25 VVP serija Nr. 0047825, 2013-02-28 VVP serija Nr. 0048064;
2013-03-31 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas - PVM sąskaitos faktūros:2013-03-12 VVP serija Nr. 0048351, 2013-03-18 VVP serija Nr. 0048605, 2013-03-25 VVP serija Nr. 0048867, 2013-03-31 VVP serija Nr. 0049126;
2013-04-30 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas - PVM sąskaitos faktūros: 2013-04-08 VVP serija Nr. 0049357, 2013-04-15 VVP serija Nr. 0049503, 2013-04-22 VVP serija Nr. 0049586;
2013-04-30 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas - PVM sąskaitos faktūros: 2013-03-29 Serija VVK Nr. 1251, 2013-04-22 Serija VVK Nr. 1291, 2013-04-22 Serija VVK Nr. 1296.
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini), 10691,81 Eur (dešimt tūkstančių šeši šimtai devyniasdešimt vienas Eur, 81 ct), 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 97,41 Eur (devyniasdešimt septyni Eur, 41 ct) bylinėjimosi išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.