Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15180-717/2017 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apylinkės teismo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. P., R. P. ir antstoliui R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apylinkės teismo, priteisti 10 000 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. P., R. P. ir antstolis R. S.. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apylinkės teismo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatęs, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra neteismingas Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teisme 2017 m. gegužės 5 d. gautas ieškovės V. F. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties.Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti atskirojo skundo trūkumus – nurodyti skunde dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus, adresus, atskirojo skundo pagrindą ir dalyką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apylinkės teismo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys tretieji asmenys M. P., R. P. ir antstolis R. S., laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo nutartis dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo ieškovei išsiųsta per EPP ir laikyta įteikta 2017 m. gegužės 11 d., tačiau per nustatytą terminą nutartyje nurodyti atskirojo skundo trūkumai nebuvo pašalinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ir patikslintu atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo teismui pateiktą ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apylinkės teismo, išnagrinėti iš esmės aukštesnės instancijos teisme. Atskirasis skundas ir patikslintas atskirasis skundas grindžiami šiais argumentais:Byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėtys nurodytos pačios teisėjos priimtose nutartyse, tuo tarpu pati teisėja yra neadekvati, nuolat yra vilkinamas jos bylų nagrinėjimas.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemyje neteisingai suvedamos nutarčių datos, jos kartojasi, tokiu būdų yra vengiama išspręsti keliamus klausimus. Vilkinant procesą didėja jos kančia, ko siekia ir pati teisėja. Be to, teisėja, suprasdama apie bandymą su ja susidoroti, sudaro dar didesnes kliūtis, vengiant išgarinėti jos ieškinį iš esmės. Atsiliepimų į ieškovės V. F. atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Pažymėtina, kad nors skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje ir nurodyta, jog ieškovės V. F. ieškinys yra pripažintas nepaduotu, tačiau iš pačios nutarties motyvų bei kitų bylos duomenų matyti, kad skundžiama nutartis yra priimta dėl pirmosios instancijos teisme 2017 m. gegužės 5 d. gauto atskirojo skundo, kurio trūkumų ieškovė nustatytu terminu nepašalino, ko pasėkoje buvo priimta skundžiama nutartis. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas toliau šioje nutartyje pasisako būtent dėl skundžiamos nutarties, kuria teismas ieškovės atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo.Civilinis procesas vyksta pagal įstatymų nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši dalyvaujančių byloje asmenų pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Taigi, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas turi atitikti civilinio proceso principus, šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (bendradarbiavimo) (CPK 8 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.CPK XVI skyriaus antrasis skirsnis reglamentuoja atskirųjų skundų padavimo ir nagrinėjimo taisykles. CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies, 316 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu atskirasis skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Apeliantui teismo nustatytu terminu pašalinus atskirojo skundo trūkumus, atskirasis skundas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 2 dalis). Taigi, procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tokias pasekmes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė pagrįstai.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apylinkės teismo, priteisti 10 000 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. P., R. P. ir antstolis R. S.. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apylinkės teismo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatęs, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra neteismingas Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teisme 2017 m. gegužės 5 d. gautas ieškovės V. F. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti atskirojo skundo trūkumus – nurodyti skunde dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus, adresus, atskirojo skundo pagrindą ir dalyką. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, ieškovei per Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatytą septynių dienų terminą nepašalinus nurodytų trūkumų, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo iš esmės argumentuoja, jog tokiu būdu yra vilkinamas bylos nagrinėjimas, didinamos jos moralinės kančios, todėl prašo jos ieškinį išnagrinėti aukštesnės instancijos teisme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad ieškovei Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartis išsiųsta 2017 m. gegužės 10 d. per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemį ir, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikytina įteikta 2017 m. gegužės 11 d., vadinasi terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti pasibaigė 2017 m. gegužės 18 d., tačiau nustatytu terminu ieškovė nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino. Šias aplinkybes teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu ieškovė atskiruoju skundu ir patikslintu atskiruoju skundu šių aplinkybių neginčija.Pažymėtina, kad CPK imperatyviai nustato, jog procesiniai veiksmai atliekami per įstatymo nustatytus ar teismo paskirtus terminus. Išnykus teismo nustatytam ar paskirtam terminui išnyksta teisė atlikti procesinius veiksmus (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų taip pat nenustatyta, kad ieškovė būtų teikusi teismui prašymą dėl termino atskirojo skundo trūkumams šalinti pratęsimo (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė yra prisijungusi prie LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – EPP) paskyros ir aktyviai ja naudojasi, visus procesinius dokumentus gauna ir teikia teismui būtent per EPP, todėl jai apie nagrinėjamoje byloje priimtus teismo procesinius sprendimus buvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų laiku nepašalino ir netgi nesiekė jų šalinti.Kiti atskirojo skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, teisinės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą – nurodė, kad ieškovės V. F. ieškinys yra laikytas nepaduotu, nors nutarties motyvuose buvo išspręstas ieškovės 2017 m. gegužės 5 d. gauto atskirojo skundo priėmimo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis turi būti patikslinta.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties rezoliucinę dalį –vietoje „ieškovės V. F. ieškinį“ įrašyti „ieškovės V. F. 2017 m. gegužės 5 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d.“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.